Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2005 metais jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Įmonės veikla buvo statybinės technikos, naudotų automobilių pirkimas JAV ir jų gabenimas į Lietuvą. Prasidėjus krizei veikla prasiplėtė, pradėjo prekiauti mėsos gaminiais, kūrė kepyklėles. Atsiradus dideliam krūviui, atsirado spragos. Dalis dokumentų nepapuolė į apskaitą. Vyr. buhalteris tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau pirminiai dokumentai ateidavo pas jį. Kol nebūdavo apmokėjimo, dokumentai nepapuldavo pas vyr. buhalterį. Taip atsitiko dėl didelio darbo krūvio. Kiti įmonės darbuotojai užsiėmė pirkimu. V. A., M. A. darydavo užsakymus, o jis pats užsakymų nedarydavo. Už įsigytas maisto prekes apmokėdavo, kai parduodavo. Apskaitos dokumentai patekdavo pas jį ir jis spręsdavo, kam apmokėti dabar, o kam – vėliau. Trūko tvarkos, per gausybę visų dokumentų gavosi klaidos. Vyr. buhalteris pagal tuos dokumentus užpildydavo deklaracijas. Kažkaip užsimetė tie kiti dokumentai. Jautė, kad kažkokių spragų galėjai padaryti per tą skubėjimą. Nebuvo minties turėti neapskaitytų pinigų, tai buvo aplaidumas. Mokesčių inspekcija tikrino įmonę, buvo pareikšta tik smulkių pastabų. Buvo nustatytas keletas atvejų, kad pardavėjai laikė neapskaitytas pinigines lėšas. Buvo ir taip, kad pardavėja išmetė kvitą į šiukšlių dėžę užpirkimo metu. Dabar yra priimtas žmogus firmoje, kuris tvarko pirminių dokumentų apskaitą. Jis pasirašė dokumentus, kuriuos buvo surašiusi buhalterė pagal jo pateiktus dokumentus. Gailisi, kad taip atsitiko, elgsis taip, kad tai nesikartotų. Prašo teismo taikyti prašymą dėl laidavimo.

Kadangi kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str., išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja V. A. ikiteiminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014 metų pradžios akcininkai yra du. Jai priklauso 50 procentų akcijų ir 50 procentų akcijų priklauso G. B.. Įmonės pagrindinė veikla – kepyklų tinklo kūrimas ir prekyba kepiniais ir kitais maisto produktais. Dabartiniu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 160 samdomų asmenų ir įmonei priklauso 25 prekybinės vietos visoje Lietuvoje. Pagrindinė veikla – kepiniai ir jų pardavimas. Taip pat įmonė turi dvi prekybos vietas, kuriose be kepinių vykdoma prekyba ir kitais maisto produktais t.y. mėsos gaminiais, vištiena, alkoholiniai gėrimai. Kitomis prekėmis prekiaujama (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Kaunas esančioje „Šilainių“ turgavietėje. Visas tokias prekes prekybai šiose prekyvietėse pristato įvairūs tiekėjai. Dalį prekių į prekyvietes pristato UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriai, tame tarpe jos sūnus M. A., kurio pareigos formaliai vadinasi vadybininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka ir tame tarpe ir M. pristato iš Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ atvežtą atvėsintą paukštieną bei rūkytus mėsos gaminius. Šiais gaminiais taip pat prekiauja ir pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras pardavėjos, dirbančios su verslo liudijimais, tokios kaip R. Š., B. Č., S. J. ir V. K.. Jos dirba iš mūsų bendrovės išsinuomotose patalpose. Prekes joms pristato vidutiniškai kartą per savaitę. Už pateiktas prekes minėtos pardavėjos, dirbančios pagal verslo liudijimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito kartą per mėnesį. Į prekybinę vietą, esančią Šilainių turgavietėje (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kur taip pat vykdoma prekyba atšaldyta paukštiena ir kitais maisto produktais, pristato prekes iš Lenkų firmos „(duomenys neskelbtini)“. Prekes pristato maždaug tris kartus per savaitę. Užsakymus Lenkų firmai pateikia dažniausia pati. Užsako elektroniniu paštu arba telefonu. Taip pat duoda nurodymus ir ekspeditoriams, tame tarpe ir M.i, kurie ir patys susiskambina su prekyviečių pardavėjomis ir kepyklėlių darbuotojais, pasiklausia kokių prekių ar žaliavų reikia ir susiskambinę su tiekėjais jas atveža. Dar būna taip, kad Lenkijos firma pervežimų firmų, arba ekspeditorių (tiksliai nežino) pagalba atveža produkciją, tačiau jie į prekybos vietas neišvežioja, todėl atvežtą produkciją į savo transportą persikrauna sūnus M. A. arba jo žmonos tėvas M. K.. Su Lenkijos tiekėjais už pateiktą produkciją atsiskaitoma grynais pinigais t.y. kai pasiima prekes, tai sumoka pinigus pagal Lenkų firmos išrašytą kasos pajamų orderį ir sąskaitą faktūrą. Pinigai apmokėjimui iš mūsų įmonės išduodami atskaitingam asmeniui iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį. M. arba M., priklausomai nuo to kuris priėmė iš Lenkų firmos produkciją, gautą sąskaitą pristato į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, kuri randasi (duomenys neskelbtini), arba atiduoda jai, arba direktoriui G. B.. Aš iš M. gautas sąskaitas ir kitus dokumentus, taip pat perduodu direktoriui, arba palieku buhalterijoje, iš kur jas pasiima direktorius, nes jis visas arba daugumą jų peržiūri. T.y. yra nustatyta tokia tvarka, bendrovėje, kad pas direktorių G. B. , kaip ir priklauso suplaukia visos sąskaitos skirtos apmokėti. Aš manau, kad jis jas peržiūri ir tik paskui pateikia į buhalteriją. Tik po direktoriaus G. B. peržiūros visos gautos sąskaitos dėl įsigytų prekių ar žaliavų apmokėjimo, papuola pas buhalteres pajamavimui, nesvarbu ar tos sąskaitos buvo paliktos buhalterijos patalpose, ar perduotos man, vis tiek jas pirma peržiūri direktorius. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Lenkijos ar Lietuvos tiekėjų įsigytas prekes perparduoda asmenims, kurie dirba pagal verslo liudijimus, tai jiems kiekvienam atskirai išrašoma PVM sąskaita faktūra su faktiškai pateikiamom prekėm. Išrašant sąskaitą nurodomas apie 20 procentų antkainis. Kepyklėlių produkcijos gamybai reikiamus miltus, cukrus perkamas iš AB ‚(duomenys neskelbtini)“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ imami visi kepimo mišiniai, įdarai ir kt. priedai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekia dešreles ir kitus mėsos gaminius. Pieno produktus –sūris, varškė, grietinė ir kiti pieno produktai imami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinės įmonės pajamos yra iš kepinių gamybos ir pardavimo, o prekyba kitais maisto produktais sudarytų tik nedidelę dalį apyvartos ir siektų tik kelis procentus nuo bendros apyvartos. Ji niekaip negalėjo sukčiauti ir neapskaityti ar bendrininkauti neapskaitant dalies ar visų iš Lenkijos Respublikos tiekėjų M. ar kitų ekspeditorių atvežtų prekių ar žaliavų, ir pateikti neteisingus duomenis mokesčių inspekcijai apie bendrovės turtą, kadangi, absoliučiai visus su prekėmis pateiktus dokumentus atiduodavo direktoriui G. B. arba palikdavo buhalterijoje iš kur jas pasiimdavo direktorius peržiūrai. Su buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais susipažinusi, ir įsitikinusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo darbą atlieka sutinkamai ir vadovaujantis mokesčių administravimą ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais. Kaip ir minėjo pati nei asmeniškai, nei bendrininkaujant su direktorium G. niekaip negali nuspręsti kaip nors neapskaityti įsigytų prekių ir žaliavų. Kaip ir minėjo visos įsigytų prekių sąskaitos peržiūrai pateikiamos direktoriui, ir tik jis pats po peržiūros ir analizės jas pateikia buhalteriams, pajamavimui ir jis nusprendžia, už kurias prekes reikia apmokėti anksčiau, už kurias vėliau. Ji pati tame procese nedalyvauja. Jos pareigos ir darbas bendrovėje yra kepyklėlių produkcijos gamybos užtikrinimas, asortimento parinkimas, gamybos receptūros, žaliavų išeigų derinimas, taip pat be abejo ir tiekėjų produktų, žaliavų kepiniams parinkimas, rūpinimasis kepyklėlių produkcijos realizacija. Taip pat nori pabrėžti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikti savarankiškai neturi teisės ir bendrovės vardu nieko neatstovavo, visą veiklą, sutinkamai akcinių bendrovių įstatymu organizuoja direktorius. Kaip ir minėjo neturėjo jokios galimybės kaip nors nuslėpti ir į oficialią buhalterinę apskaitą nepateikti kokius nors įsigytų prekių dokumentus, nes tokiu atveju nesutaptų į prekyvietes ir kepyklėles atvežtų prekių kiekiai, likučiai, apmokėjimo už juos duomenys, išaiškėtų neapmokėtų sąskaitų, nebūtų galima apskaičiuoti gaminių savikainos, realizavimo kainų ir pan., Tas yra patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu – atliktos kratos metu jos namuose jokių apskaitos dokumentų, ar juodraštinių užrašų, susijusių su neteisingu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimu nebuvo rasta. Taip pat nori pabrėžti, kad niekada nedalyvauja formuojant bendrovės pateikiamas deklaracijas ar ataskaitas mokesčių inspekcijai ar kitoms valstybės įgaliotoms institucijoms, tai yra išimtinai direktoriaus G. reikalas, ir jis tą darbą dirba, kartu su buhalterėm, jis pasirašinėja ant visų oficialių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų (raštų, lydraščių), ir visų deklaracijų ir ataskaitų, pateikinėjamų mokesčių inspekcijai ar kitoms valstybės įstaigoms (5 t. 192-193 b. l.).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose. Šios bendrovės akcininkė yra jo mama V. A., kuri yra ir bendrovės komercijos direktorė, kiek žino bendrovės direktorius G. B.. Jie yra tiesioginiai jo vadovai. Jo darbinė veikla yra žaliavų, t.y. prekių reikalingų gamybai tiekimas į prekyvietėse esančias kepyklėles, užtikrinimas, kad šių žaliavų gamybai (įvairių kepinių kepimui) nepritruktų, ir kad būtų užtikrintas gamybos procesas. Taip pat tiekia į prekyvietes ir įvairius kitus maisto produktus, iš tiekėjų, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi prekių tiekimo ir realizavimo sutartis. Tame tarpe ir su Lenkijos Respublikos tiekėjais. Pats arba su vairuotoju, arba vienas, važinėja ir automobiliu iš tiekėjų prekyviečių, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos perka ir atveža į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyvietes žaliavas ir kitas maisto prekes, skirtas realizuoti bendrovės prekyvietėse. Taigi vykdo samdomo darbuotojo – ekspeditoriaus funkcijas, bendrovės veiklos neorganizuoja. Prekes atveža į įvairias prekyvietes, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug, kiek tiksliai nežino. Prekes be abejo veža ir į prekyvietę Šilainių turgavietėje, ir į (duomenys neskelbtini). Prekes veža ir iš Lietuvos ir iš Lenkijos įvairių tiekėjų. Tarp prekių be abejo yra ir mėsos produktų, tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos tiekėjų. Kartais ir Lietuvos ir Lenkijos tiekėjai prekes atveža per kurjerius, t.y. per pervežimo veiklą vykdančias bendroves ar asmenis, kurie prekes aš atveža iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyvietės esančios šalia Kauno Akademijos gyvenvietėje esančios bendrovės parduotuvės. Ši vieta yra pasirinkta, dėl patogumo, nes pavyzdžiui kurjeris, iš Lenkijos prekes veža daugeliui Lietuvos bendrovių ir jam patogu dalį mums skirtų prekių iškrauti pakeliui esančioje vietoje. Kartu su prekėmis Lenkijos tiekėjai duoda jų dokumentus, t.y. pirkimo sąskaitas faktūras. Jai jis vyksta pats į Lenkiją prekių, su jomis taip pat gauna sąskaitas faktūras. Visus kartu su prekėmis gautus jų pirkimo dokumentus jis , kartu su prekėmis pristato į bendrovės prekyvietes, arba į buhalteriją, esančią (duomenys neskelbtini), arba atiduoda savo mamai – komercijos direktorei V., arba direktoriui G., priklausomai nuo to ką pirma sutinka. Bet nuo seno yra nusistovėjusi tokia praktika, kad visus dokumentus, gautus su prekėmis jiems atiduoda, nes jie dirba su dokumentais. Tą patvirtina ir tai, kad mano namuose, kratos metu jokių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusių prekių tiekimo ar kitokių dokumentų nebuvo rasta. Taip pat, kartais atvažiavęs į prekyvietes iš pardavėjų paima, jų įduotus buhalterinius dokumentus ir kaip kurjeris juos nuveža į tą pačią buhalteriją, arba atiduoda direktoriui G. arba mamai, tai būna sąskaitos faktūros prekių kurios jau parduotos tose prekyvietėse, kasos aparato užpildyti žurnalai, ir pan., bet jis konkrečiai nesigilina, kokie tai dokumentai, tiesiog, kadangi būna pakeliui, juos nuveža, ir tuos, kuriuos paduoda pardavėjos. Su prekių tiekėjais bendrauja telefonu. Kokių prekių trūksta pasako prekyviečių kepyklėlių darbuotojai ir pardavėjos, su jais taip pat bendrauja telefonu. Gavęs iš jų žinias kokių prekių trūksta, skambina tiekėjams, tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ir susitariu dėl šių prekių pristatymo. Daliai prekių apmokėjimą daro pavedimu per bankines sąskaitas, tada niekuo nebūna susijęs su apmokėjimu, o dalį, daugiausia Lenkijos tiekėjam sumoka grynais. Jis yra atskaitingas asmuo bendrovėje ir pagal išrašomą išlaidų orderį iš buhalterijos, pinigų pirkimams išmoka pats direktorius G. B., arba pasiima buhalterijoje, kur būna palikta. Už išleistus pinigus, kas mėnesį atsiskaito buhalterijoje, kaip ir minėjo pristatydamas nupirktų prekių sąskaitas faktūras ir apmokėjimo dokumentus (kvitus). Pats nesprendžiu kokiomis kainomis ir iš kokių tiekėjų pirkti produktus. Pagrindinius tiekėjus man nurodęs bendrovės direktorius, kaip suprantu su jais sudarytos sutartys, kurių pagrindu ir aptartos prekių kainos. Nuvykus Lenkijoje ir žinodamas kokių prekių reikia, jas nuperka ir pristato į prekyvietes. Dokumentus (sąskaitas faktūras) kartu su prekėmis pristato į bendrovės prekyvietę, kur nuveža reikalingas prekes ir į buhalteriją (kitą egzempliorių), arba atiduoda direktoriams. Taip pat, kaip ir minėjo, kas mėnesį iš jo buhalterijos vyresnysis buhalteris pareikalauja atsiskaityti už išleistus pinigus, ir jai vėl prireikia pinigų, išduoda , išrašydamas kasos išlaidų orderį. Girdėjęs, kad dalį atvežtų prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ perparduoda iš bendrovės prekyviečių patalpas prekybos veiklai nuomojantiems individualią veiklą, pagal verslo liudijimus vykdantiems asmenims, bet kurios tai prekės, kokie kiekiai, ir kurios pardavėjos dirba su verslo liudijimais, o kurios įdarbintos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nežino, tai ne jo reikalas, tuo rūpinasi direktoriai. Jis tik patiekia (ekspedijuoja) jam nurodytas prekes. Tokioje savo veikloje, niekaip negalėjo nei sukčiauti, nei apgaulingai tvarkyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą bendrininkaujant, nes kaip ir sakė visą bendrovės veiklos strategiją planuoja ir aktyviai vykdo direktorius G. B., jis organizuoja darbą, o jis tik vykdau jo nurodymus, t.y. iš jo nurodytų tiekėjų paėmęs kaip ekspeditorius prekes, kartu su dokumentais juos pristato į bendrovės prekyvietes, buhalteriją, arba atiduodu pačiam direktoriui, arba komercijos direktorei, priklausomai kaip tą dieną man būna patogiau, arba ką pirma sutinka. Pats niekada nepasilieka sau jokių „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, jam jų nereikia. Jokių kitokių ūkinių finansinių operacijų su bendrovės apskaitos dokumentais nevykdo. Kas yra daroma su į jo buhalteriją pristatytais arba direktoriams perduotais dokumentais tikrai nežino, į tai nesikiša ir neturi nei tokios teisės, nei pareigos. Nieko nežino, kas po to vyksta su į buhalteriją pristatytais dokumentais, bet mano, kad juos tvarko direktorius ir buhalterės tinkamai. Niekaip negalėjo neapskaityti ar bendrininkauti neapskaitant dalies ar visų atgabentų prekių bendrovės apskaitoje, nes kaip ir minėjo absoliučiai visus su prekėmis pateiktus dokumentus atiduodavo direktoriams arba palikdavo buhalterijoje, taip pat vieną egzempliorių palikdavo prekyvietės, į kurias pristatydavo tas prekes. Su buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nesusipažinęs, to nereikia, tik instruktavo direktoriai ir buhalteriai, kad visus gautus dokumentus turi jiems pristatyti, tą ir daro, kas, kaip ir minėjo yra patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu – atliktos kratos metu mano namuose jokių apskaitos dokumentų, ar juodraštinių užrašų, susijusių su neteisingu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimu nebuvo rasta. Taip pat nori pabrėžti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikti savarankiškai neturi teisės ir bendrovės vardu nieko neatstovavo, visą veiklą organizuoja direktoriai (5 t. 188-190 b. l.).

Liudytojas V. R. ikiteiminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-03-01 iki 2015-03-04. Visą laiką dirbo vyriausiojo buhalterio pareigose, darbas buvo organizuoti ir tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo vadovaujantis buhalteris, atsakingas už septynių buhalterių darbą, turėjo ofisą, su įrengtomis darbo vietomis, kompiuterizuotomis, naudojo buhalterinės apskaitos programą, „Pragma“. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten dirbome visi buhalteriai, vadovybės ten nebuvo, kur buvo direktoriaus ofisas tikrai nežino iki šiol. Prekybos direktorė V. A. kiek žino dirbo namuose, savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Jo ir kitų septynių buhalterių darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ten jiems pristatydavo pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos jie apskaitydavo, t.y. įtraukdavo į apskaitą , t.y. iš jų vedė apskaitą. Kiek atsimena 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, (gal 29 d.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu buvo reglamentuota pirminių dokumentų pateikimas buhalterijai. Kiek atsimena tą įsakymą pasirašė jis, jis jį ir inicijavo, nes tuo metu laikinai ėjo direktoriaus pareigas, vietoje G. B.. Po to dar buvo keletas papildančių įsakymų, kuriuos kiek žino pasirašė ir išleido jau pats G. B., beje juos taip pat inicijavo V. R.. Tuose įsakymuose buvo reglamentuota bendrovės buhalterijos darbo tvarka, tame tarpe ir pirminių apskaitos dokumentų pristatymas buhalteriams. Buvo reglamentuota, kad pirminius dokumentus iš kepyklėlių, prekyviečių, į buhalteriją pristato kepyklėlių ir prekyviečių (padalinių) vadovai pirmadieniais – trečiadieniais. Iš tų pristatytų pirminių dokumentų jie ir vedė apskaitą. Pačiose ūkinėse – finansinės operacijose nei jis, nei kiti buhalteriai nedalyvaudavo. Kokius dokumentus jiems pristatydavo, tokius jie į apskaitą ir įtraukdavo, kokių nepristatydavo, jų (buhalteriai) ir nematydavo (jei tokių buvo), reiškia jų ir neįtraukdavo. Pagal registro duomenis direktorius G. B. vadovavo bendrovei. Bet kiek jis susidarė įspūdį, daugiausia bendrovės ūkinei – finansinei veiklai vadovavo prekybos direktorė V. A.. Būtent ji valdė bendrovės sąskaitas, ji pati asmeniškai atlikdavo visus bankinius mokėjimus, ji asmeniškai turėjo sąskaitų valdymo įrankius (kodų korteles, generatorius). Kiek žino V. ir G. buvo (ar yra) lygiaverčiai bendrovės akcininkai, valdantys po 50 proc. akcijų. G. dalyvaudavo bendrovės veikloje, kiek jis pastebėjo, susijusioje su bendrovės plėtra, konkrečiai susijusia su statybiniais reikalais, ūkiniais, o visa kepyklėlių (gamybos) , prekybos (prekyviečių) ir finansinių srautų reguliavimo veikla buvo užsiėmusi išimtinai V. A.. Kur jų oficialus ofisas jis nežino, bet kiek suprato iš bendravimo V. dirbo namuose, o kur G. tikrai nežino. Visus dokumentus pasirašinėjo G. B.. Gal keletas dokumentų, veiklos eigoje yra pasirašyta ir V., bet tai išimtys, pagrinde visus oficialius dokumentus pasirašinėjo direktorius G. B.. Negali pasakyti, kad jis pasirašinėjo formaliai, neįsigilinęs, ar nesusipažinęs su turiniu. Kiek teko susidurti, kiek teko jam pateikti pasirašyti paruoštų dokumentų, deklaracijų, atskaitomybių, jis tikrai visada perskaitydavo ir atsakingai įsigilinęs susipažindavo su pasirašomo dokumento turiniu ir forma, jis tikrai suprasdavo, ką pasirašydavo ir įsisąmonėdavo pasirašomus dokumentus, nepasirašydavo tik formaliai. Tikrai negali pasakyti, kad G. B. buvo fiktyvus direktorius, jis dalyvaudavo bendrovės veikloje, tik mano, kad tarp jo ir V. buvo tam tikri susitarimai, pasidalinimas veiklos sričių, ir kiekvienas dirbo sau paskirtą darbą. M. A. dirbo vadybininku, kiek žino, jis užsiiminėjo prekių tiekimo bendrovei iš Lenkijos. Jis taip pat atnešdavo įsigytų prekių sąskaitas į buhalteriją, taip pat ir iš Lenkijos įsigytų prekių. Bendrovėje, jo iniciatyva buvo patvirtinti darbuotojų, tame tarpe ir vadovų pareigybių aprašymai, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 165 darbuotojai, kepyklėlių buvo apie 22-23 (5 t. 98-100 b. l.).

G. A. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, kurį pažįstu 16 metų. Jis- sąžiningas žmogus, vadovauja didelei įmonei. Jie bendrauja šeimomis, yra buvęs pas jį namuose, kartu buvo įkūrę įmonę. Susitinka kartą, du į savaitę, pasiskambina. Jis, kaip jaunesnis žmogus, galėtų G. B. pasiūlyti naujovių. G. B. yra labai atsakingas žmogus, laikosi duoto žodžio.

Iš 2014-05-29 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Č. tarnybinio pranešimo dėl kontrolės protokoluose užfiksuotų duomenų analizės matyti, kad išanalizuota, kad laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2013-08-14 tiekėjai iš Lenkijos atvežė produkcijos ne mažiau kaip 58 kartus, laikotarpiu nuo 2013-12-15 iki 2014-03-15 – ne mažiau, kaip 43 kartus. Produkcijos kiekvieną kartą atvežama už 3-6 tūkstančius zlotų (2,5-5 tūkstančiai litų) (1 t. 22-35 b. l.).

Iš 2015-02-05 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT prie LR VRM) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės Ž. L. specialisto išvados Nr. 5-2/22 matyti, kad joje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2005-02-25. Registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Dabartinis registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Administracinės patalpos (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Faktiškai vykdoma veikla - mielinių, konditerijos gaminių (batonų, pyragų, bandelių, pyragėlių) - gamyba, prekyba; prekyba atšaldyta paukštiena, mėsos gaminiais, pieno produktais. UAB "(duomenys neskelbtini)“ vadovai: Direktorius G. B., Vyr. buhalteris V. R.. Finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais dirbo pelningai – turėjo 237915,00Lt grynojo pelno. Objektų tyrimui pateiktame 2014-05-29 tarnybiniame pranešime Nr.04/11-1-27-5039 nurodyta, kad „Užfiksuotais duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-03-21 iki 2013-08-14 iš Lenkijos tiekėjai atvežė produkcijos ne mažiau kaip 58 kartus, laikotarpiu nuo 2013-12-15 iki 2014-03-15 – ne mažiau, kaip 43 kartus. Produkcijos kiekvieną kartą atvežama už 3-6 tūkstančius zlotų (2,5-5 tūkstančiai litų).“ Tyrimui pateiktose bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose – faktūrose už laikotarpį nuo 2013-03-01 iki 2014-06-30, nurodyta duomenys apie paukštienos ir mėsos gaminių gavimą iš Lenkijos respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Viso per tiriamąjį laikotarpį pagal pateiktas sąskaitas – faktūras buvo gauta paukštienos ir mėsos gaminių už 392150,04Lt: Vidutinė pirkimo kaina pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras sudarė 5,88Lt (392150,04: 66661,35). Per laikotarpį nuo 2013-03-21 iki 2013-08-14 ir nuo 2013-12-06 iki 2014-03-14 pagal tyrimui pateiktas sąskaitas – faktūras buvo gauta prekių iš Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už 184865,71Lt. Prekių įsigijimas apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pagal tarnybinį pranešimą produkcijos kiekvieną kartą atvežama už 3-6 tūkstančius zlotų (2,5-5 tūkstančiai litų). Paskaičiuojant skirtumo tarp pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų ir tarnybiniame pranešime nurodytų įvežimų vertę, imamas kainų vidurkis 3750 ((2500+5000):2)Lt. Skaičiuojant kiekvieno įvežimo prekių gavimą – 3750,00Lt, minėtu laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių už 461250,00Lt. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ galimai neapskaitė 276952,42Lt (461250,0-184865,71)/80210,96€, skaičiuojant vidutinę kiekvieno prekių įvežimo kainą – 3750Lt. Kadangi pirktos prekės – atvėsinta paukštiena ir mėsos gaminiai, kurių galiojimo terminas: paukštienos 1 – 7 dienos; mėsos gaminių 7 – 30 dienų, atskirais atvejais kapotas kumpis 31 – 35 dienos, bei po 2014-03-14 buvo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros 11 ir 15 kioskuose dirbančioms pardavėjoms, manytina, kad įsigytos per laikotarpį nuo 2013-03-21 iki 2013-08-14 ir nuo 2013-12-06 iki 2014-03-14 prekės buvo realizuotos. Tuo būdu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2013-03-21 iki 2013-08-14 ir nuo 2013-12-06 iki 2014-03-14 įsigijo prekių iš Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kurių dalies neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Galimai neapskaitė prekių įsigijimo ir realizavimo už ne mažiau kaip 276 952,42 Lt (80 210,96 €).

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ galimai neapskaitė 276 952,42Lt (80 210,96€) gautų iš Lenkijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir jų realizavimo pajamų, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą ne mažiau kaip 86 788,67Lt (25 135,73€), iš jų PVM – 58 160,61Lt (16 844,30€), galimai nepriskaičiavo 28 628,66Lt (8 291,43€) pelno mokesčio už 2013 metų mokestinį laikotarpį.

6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“

1 d. -,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsaką ūkio subjekto vadovas;

40 str. Mokesčių mokėtojo pareigos kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo: 4 d., „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;“ ir 8 str., kur nurodoma, jog kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.“

2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751:

3 str. 2 d. 1 punkto nuostatas - PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t.y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks;

14 str. 11 d. nuostatas, numatančias, kad prievolė apskaičiuoti PVM už prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės atsiranda, kai šių prekių tiekėjas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną;

15 str. 13 p. nuostatas, numatančias, kad prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių mokėtojas nedeklaravo iš ES valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių vertės bei nuo jų apskaičiuotos pardavimo bei pirkimo PVM sumos.

77 str. PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“

1. PVM mokėtojas privalo:

2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymoNr. IX-675

1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Pagal BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatytą tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia dviejų veiksmų padarymu: neteisingų duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą įrašymu į atitinkamus dokumentus ir tokių dokumentų su juose įrašytais neteisingais duomenimis pateikimu tam tikrai valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.) laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai yra pateikiami tam tikri dokumentai inter alia deklaracijos su juose įrašytais neteisingais duomenimis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Pažymėtina, kad vienas iš dokumentų, kuriame turi būti nurodomi duomenys apie asmens pajamas, turtą ir jų panaudojimą ir kuris turi būti pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra pridėtinės vertės mokesčio deklaracija. Neteisingų duomenų į minėtą deklaraciją įrašymą ir kartu mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio (jo dalies) išvengimą gali lemti ir netinkamas juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai inter alia apskaitos dokumentuose, kuriais yra grindžiama pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, nėra nurodomos visos šio mokesčio apskaičiavimui ir sumokėjimui reikšmingos ūkinės operacijos, pvz., susijusios su pajamų gavimu.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. B. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas ir turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, darbo sutarties pagrindu tvarkantį vyr. buhalterį objektyviai neturėjusį galimybių suvokti, ir nesuvokusį apie atliekamų veiksmų neteisėtumą, elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) būdu, Valstybinei mokesčių inspekcijai, prie LR FM, 2015-01-20 pateikė mokestinio laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) versija 03) kurioje, siekdamas mokestinės naudos - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, nurodė jam žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną, nurodydamas ne mažiau kaip 190 857,75 Lt. (55 321 €) mažesnes pajamas ir ne mažiau kaip 28 628,66 Lt (190857,75x15%) 8 291,43 € mažesnį mokėtiną pelno mokestį (60 laukelis) už 2013 metų mokestinį laikotarpį.

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios normos apsaugos objektu yra valstybės finansiniai interesai, tačiau to negalima suprasti taip, kad atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą būtinai sietina su mokestinės prievolės valstybės biudžetui nevykdymu. Valstybės finansiniai interesai, be kita ko, suponuoja ir tai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, laiku pateikiama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2014).