Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovės advokatės Džiolanos Tarvainytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas D. S. skundas ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinės Miškų tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. AM 093193 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.8k-07-07 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. liepos 12 d. valstybinės Miškų tarnybos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. S. už tai, kad 2013 m. gegužės 30 d. jo miškų ūkio paskirties sklype Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)., (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) buvo primėtyta buitinių atliekų, dvi pušys nubrozdintos ir nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos pilnai sufrezuota 0,41 ha ploto miško paklotė, t. y. kaip pažeidusiam Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 2 ir 6 p., 17 str. ir tuo padariusiam ATPK 62¹ straipsnyje 1 dalyje bei 68 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Valstybinė Miškų tarnyba 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. Nr. AM 093193 D. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 68 str. 1 d. už tai, kad sudaręs sutartį su UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojais ir jiems vykdant darbus jo privačiame miško sklype Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)., (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), frezuojant buvo sunaikinta 0,41 ha ploto miško paklotė, sužalotos dvi pušys ir aptiktos buitinės atliekos. Už pažeidimą skyrė vidutinę 125 Lt baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kuris 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi konstatavęs, jog pagrindo tenkinti skundą ir nutraukti bylą nėra, D. S. skundą atmetė ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos valstybinės Miškų tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. AM 093193 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.8k-07-07 paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovė advokatė Džiolana Tarvainytė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutartį ir 2013-09-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.AM093193 bei administracinę bylą nutraukti; nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą žodinio teismo posėdžiu metu; šaukti liudytojus T.G. T., E. V.; iš apylinkės teismo išreikalauti 2013-11-07 teismo posėdžio protokolą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesunaikino miško paklotės, o priešingai, ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti miško aikštelių plitimą, išvengti krūmynų, į kuriuos sodų bendrijos gyventojai išmesdavo šiukšles, dauginimosi, bei tai, kad pareiškėjas jokių savavališkų veiksmų neatliko. Pažymima, kad byloje du specialistai paaiškino, kad miško paklotės sunaikinimo faktas buvo nustatytas įvertinus nuotraukas darytas po frezavimo, tačiau pasak atstovės advokatės, tokia išvada negali būti padaryta neatliekant tyrimo ir nenustatant ar neliko augmenijai ir mikroorganizmams sąlygų egzistuoti. Taip pat pažymima, kad neginčijamai nenustačius kokia augmenija augo iki miško atkūrimo darbų atlikimo, kokios pasekmės buvo sukeltos augmenijai po frezavimo, negalima vienareikšmiškai teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 68 str. 1 d., t.y. sunaikinta miško paklotė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad netgi laikantis institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą pozicijos, jog pareiškėjas neturėjo reikiamo leidimo atlikti frezavimo darbus, miško paklotė negali būti laikoma sunaikinti tik dėl tokios formalios priežasties, kad toks leidimas nebuvo gautas ir tokiu atveju administracinė nuobauda turėjo būti paskirtą už atliktus darbus neturint tam reikiamo leidimo, bet ne už paklotės sunaikinimą. Pasak atstovės advokatės, pareiškėjo veiksmuose nėra įrodyta pareiškėjo tyčia. Taip pat nurodoma, kad administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas nutarime nenustatinėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, padarė tinkamas išvadas, ko sekoje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. atstovė advokatė skunde prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiama teismo nutartimi bei apeliaciniu skundu, nutarė, jog nėra tikslinga šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pastebėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 str. 1 d. ATPK 68 str. nustato administracinę atsakomybę už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 68 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovų T. A., R. S. parodymai, kurių parodymų patikimumu ir teisingumu apeliacinės instancijos teismui abejoti nėra pagrindo, kita rašytinė bylos medžiaga. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. S. nesunaikino miško paklotės, o ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti miško aikštelių plitimą, išvengti krūmynų, į kuriuos sodų bendrijos gyventojai išmesdavo šiukšles, dauginimosi, bei tai, kad pareiškėjas jokių savavališkų veiksmų neatliko, tačiau tokia D. S. pozicija vertintina kritiškai, kadangi ji prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims, kuriuos motyvuotai aptarė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir kurių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, D. S. veiksmuose yra subjektyvioji pažeidimo pusės – tyčia. Iš administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovų paaiškinimų matyti, kad miškotvarkos projektas neleido D. S. užsodinti miško plotą žole. Projekte numatytas savaiminis apžėlimas, t.y. kai miško plotai yra paliekami savaiminiam žolės žėlimui, o ne dirbtiniam apželdinimui – dirbtiniam atsodinimui, ką padarė D. S. tyčiniais veiksmais frezuodamas miško paklotę ir tuo padarydamas didelę žalą įstatymo saugomai vertybei. Aptariamas administracinės teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog D. S. savavališkų veiksmų neatliko, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarta miško paklotės, kaip įstatymų saugomos vertybės, sąvoka, todėl specialisto išvados nebuvimas byloje nepaneigia D. S. kaltės. Pastebėtina ir tai, kad nepateisinamas krūmynų ar kitokios augmenijos naikinimas, tikslu apsisaugoti nuo gyventojų mėtomų šiukšlių.

Sutinkama, jog administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas nutarime nenustatinėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas D. S. skundą, atsižvelgė, jog D. S. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas 65 metų amžiaus ir šią aplinkybę pripažino, kaip atsakomybę lengvinančia. Be to, nors apeliaciniame skunde prašoma išsireikalauti 2013-11-07 teismo posėdžio protokolą, tačiau pastebėtina, kad minėtas protokolas byloje yra (b.l 60-65).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius objektyvius duomenis padarė pagrįstą išvadą, dėl D. S. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 68 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti priimto sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

D. S. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.