Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, Myretai Deltuvienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 140 str. 3d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: tiksliai nenustatytą datą, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio 14 dienos, per kelis kartus, gyvendama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė savo mažametei dukrai S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytą smūgių skaičių į sėdmenis, įvairias kūno vietas, mušė diržu, laidu, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia šakute sudavė nenustatytą smūgių skaičių S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), į abiejų rankų plaštakų sritis, savo veiksmais padarydama kraujosruvas, paraudimus ir sukeldama nukentėjusiajai S. Z. fizinį skausmą.

Apklausta įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo A. A. kaltės nepripažino. Parodė, kad nuo 2014 lapkričio gyveno pas uošvius (duomenys neskelbtini). Gyveno apie metus laiko. Po to apie pusę metų gyveno Kauno gatvėje, o nuo 2015 metų kovo mėnesio iki 2016 metų birželio vėl gyveno pas uošvius. Dukros S. Z. atžvilgiu niekada smurto nenaudojo, auklėjo žodžiu. V. V. žinojo apie jos nesutarimus su vyru. Kadangi laukėsi, buvo prasta sveikata, kelis kartus siūlė leisti S. Z. išsivežti. Pasitarė su vyru ir sutiko, galvodama, kad per tą laiką bus lengviau. Susitiko pas notarę rugpjūčio 10 dieną, čia susitarė, kad nukentėjusią išleidžia dviem metams.

Prieš vykstant pas notarę, rugpjūčio 06 dieną, būdama namuose dirbo lauke, čia buvo ir vyras V. A., taip pat nukentėjusi. Tuo metu Silvija parkrito ir nusibrozdijo rankas. Kur ir kaip parpuolė pati nematė, kad parkrito pasakė pati. Vyras nuplovė rankas ir užklijavo pleistrus. Rugpjūčio 07 dieną buvo pas A. A., ši matė nukentėjusios rankas, paklausė S. kas atsitiko, nukentėjusi pasakė, kad parkrito. Po to S. pasiėmė V. V.. Po to kai D. V. 08 16 išsivežė S. į Angliją, bandė bendrauti su D., tačiau ši neatrašydavo, paklausus V., ši aiškindavo, kad sugedusi planšetė. Pasakė, kad grąžintų dukrą ir po to buvo pradėta byla. Mano, kad D. V. ir V. V. tyčia primokino S. Z., kad sakytų, jog buvo sumušta mamos, kadangi nori ją pasiimti auginti. Mano, kad A. A. ją taip pat apkalba, pakeitė parodymus, kerštaudama dėl to, kad jos sūnui buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Su A. A. sūnus bendrauja, ji pati ne. Tyrimo metu buvo apklausiama namuose ir komisariate. Dukra S. Z. tyrėjai I. D. yra pasakiusi, kad mama jos nemuša, o apie mušimą liepusi sakyti D., taip pasakiusi ne kartą.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. buvo perskaityti mažametės nukentėjusios S. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad apklausiama tyrėjos, padedant psichologei M. A. parodė, kad apklausos metu gyvena Lietuvoje su A.. Su ja gyvena dar trys mergaitės. Su A. sutaria gerai. Į Angliją važiavo su D.. Į šį namelį atėjo su V.ir D.. Su ta pačia D.buvo Anglijoje. Į Angliją norėjo išvažiuoti, nes ją muša A.. A. yra jos mama. A. ją su diržu muša į užpakalį, kai būna negera. Neatsimena, ką padarydavo blogai. A. mušdavo per rankas, mušdavo su šakute. Su mama pykdavosi, kodėl neatsimena. Su mama draugaudavo ir nedraugaudavo. Kai nedraugaudavo mama mušdavo per rankas, užpakalį ir veidą. Kai išvažiavo į Angliją su mama apsikabino ir verkė. V. sakydavo, kad mama negera. Su mama nenori susitikti, nes ją muša. Kai mama mušdavo būdavo V. ir kūdikis, V. matė vieną kartą kai mama mušė su diržu. V. sakė A. taip nedaryti. Mama su diržu mušė daug kartų. Mamą vadina A., nes taip nori. Kai būna gera mama nieko blogo nedaro. Niekam nepasakojo, kad ją mama muša, nes to pasakoti negalima. D. pasakojo, kad mama nori ją pasiimti, nes jos pasiilgo, bet ji ten nenori. V. pasakojo viską pasakyti, kad mušė, kad per rankas davė. Neatsimena, kada mama su šakute baksnojo į abi rankas. Ji pati nelabai atsimena, jai V. sakė papasakoti. Kai mamytė taip darė su šakute jai skaudėjo. D. Anglijoj ją fotografavo. Daugiau nieko neprisimena, nes pavargo (b. l. 26-28, 29). Apklausos metu gautiems duomenims patikrinti, įrodymų tyrimo teisme metu peržiūrėtas nepilnametės apklausos vaizdo įrašas.

Liudytoja V. V. parodė, kad A. A. buvo jos sūnėno draugė. Sūnėnas ją paliko, buvo kaltinamosios gaila, su ja bendraudavo, jai padėdavo. Buvo atvejis kuomet V. A. atėjęs pasakė, kad A. A. muša mergaitę, prašė ką nors daryti.Norėdama apsaugoti nukentėjusią, ją pasiimdavo pas save. Paprašydavo kaltinamosios leisti pasiimti S. Z. savaitgaliais. Savo namuose matydavo ant nukentėjusios kūno mėlynes. A. A. užsiiminė apie tai, ši kažką paaiškino, jog reikia auklėti vaiką. Prieš metus buvo pastebėjusi mėlynes ant S. nugaros, iš pažiūros atrodė, kad nuo mušimo diržu. Klausė nukentėjusios iš kur mėlynės, ši nurodė, kad su diržu mušė mama. Klausė dėl mušimo priežasties, S. nurodydavo, kad neklausė mamos arba nežino. Buvo pastebėjusi ir mėlynę prie akies bei gumbą prie kaktos, paklausus iš kur atsirado, mergaitė sakė, kad mama jai spyrė, ji parkrito ir ant kaktos iškilo gumbas. Apie S. pasišnekėjo su dukra D. V., ši pasakė, kad galėtų mergaitę pasiimti į Angliją. Apie tai pasišnekėjo su A. A., paaiškino, kad jai bus lengviau gyventi, tuo metu ji neturėjo pajamų, laukėsi. Kaltinamoji sutiko, kad S. išsivežtų dviems metams. Kaltinamoji D. V. nepažinojo tik žinojo, kad yra jos dukra, sutikimą formino notariškai. Dvi dienos prieš išvykstant į Angliją, 2016 metų rugpjūčio mėnesį, kuomet parsivežė S. pas save, pastebėjo, kad S. rankos sumuštos, mėlynos. paklausus kas atsitiko, nukentėjusi paaiškino, kad su šakute mušė mama. Aiškino, kad liepė rankytes padėti ant grindų ir mušė su šakute. Norėjo rankytes nufotografuoti, tačiau S. iš pradžių neleido, įkalbinus leido padaryti rankų fotonuotraukas. Nufotografavo D. V.. Tuo metu D. V. sakė, kad reikia važiuoti į policiją ir pranešti apie sumušimą, tačiau jai pasidarė gaila, kad kaltinamąją gali suimti. Smurto požymius pastebėdavo dažnai, kai tik pasiimdavo S. Z.. Kaip naudotas smurtas pati nėra mačiusi, A. A. irgi to nepripažinusi. Kuomet S. buvo Anglijoje, D. paskambinusi pasakojo, kad turi A. A. nupirkti ir nusiųsti telefoną, jeigu to nepadarys ši pasiims S.. D. V. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą Anglijoje. Vadovaujantis BPK276 str. 4d. perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl konkrečių sužalojimo pastebėjimo faktinių aplinkybių (1t. b.l. 45), patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi.

Liudytoja D. V. parodė, kad apie ankstesnius įvykius liečiančius S. Z. žinojo iš motinos. Pati tiesiogiai su A. A. jokių ryšių neturėjo. 2016 metais rugpjūčio mėnesį, buvo grįžusi į Lietuvą. S. turėjo išvykti su ja gyventi į Angliją. Motina nuvyko ir pasiėmė nukentėjusią. Tada paskambinusi pasakė, kad jos yra sumuštos rankytės. Pati grįžo namo apie 23 valandą, S. miegojo lovytėje, apžiūrėjusi pamatė ryškius sumušimus, rankytės buvo patinę, matėsi kaip ir žaizdelės, mėlynė dar tik besiformuojanti. Kitą dieną prašė S. leisti nufotografuoti rankas, bet ji nesileido. Paaiškino, kad tai yra svarbu ateičiai, tuomet leido rankas nufotografuoti. Tuo metu nenorėjo mergaitės traumuoti, todėl nieko neklausinėjo. Jau būnant Anglijoje nutarė paklausti, padaryti įrašą, tada mergaitė papasakojo, kad mama mušė per rankas su šakute, bei pademonstravo kaip. Iš motinos girdėdama apie mušamą vaiką norėjo jai padėti, dėl vaiko gerovės galėjo pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tačiau yra girdėjusi neigiamų atsiliepimų apie šią tarnybą, todėl nepasitikėjo ir toks sprendimas nepasirodė gera išeitis. Po to kai su S. išvažiavo į Angliją, A. A. rašė, kad pasiilgo dukros, prašė nupirkti kompiuterį, kad galėtų su ja bendrauti, kaip ir pasijautė netiesioginis terorizavimas. Nėra pajėgi finansiškai remti dar ir kitus asmenis, to nedarė. A. A. nurodė, kad jei bus blogai, nurodė, kad yra motina ir vaiką reikės grąžinti. Supratusi, kad vaiką reikės perduoti motinai Anglijoje kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Jos elgesio motyvas-noras apsaugoti vaiką nuo smurto, parodyti, kad gyvenime ne vien blogi dalykai yra. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl tikslių faktinių aplinkybių, kada pastebėjo sumušimą, išvykimo datos (1t. b.l. 71), patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi.

Liudytoja A. A. parodė, kad kaltinamoji yra jos marti. Nuo 2014 metų birželio iki 2016 metų rugpjūčio kartu gyveno su pertraukomis. Nuo 2016 metų kovo mėnesio iki birželio mėnesio kaltinamoji gyveno kartu, taip pat ir S. Z.. Mačiusi mėlynes ant nukentėjusios kūno, nugaros. Tuo laikotarpiu kuomet kaltinamoji su nukentėjusia gyveno jų namuose, yra mačiusi kaip A. A. mušė S. su diržu, nukentėjusi dėl to verkė. Prieš S. Z. išvykstant į Angliją nuvyko į marčios namus su S. atsisveikinti, pamatė ant rankyčių mėlynes, paklausė S. kas atsitiko, ši nieko nesakė, o kaltinamoji pasakė “žino už ką gavo“. Po to vėliau jos sūnus ir marti aiškino, kad S. parpuolė ir susimušė gaudydama šuniuką. Apie sumušimus pati nepranešė dėl to, kad marti laukėsi, be to bijojo, kad nebūtų paimti vaikai. Pirmą sykį gavusi šaukimą į apklausą apie tai pasakė sūnui su A. A.. kaltinamoji pasakė, kad sakytų, jog kol gyveno viskas buvo gerai, pasigailėjo kaltinamosios. Po to buvo atvejis, kai A. A. iškvietė policijos pareigūnus, šie liepė V. A. susirinkti daiktus išvykti, jai atvykus kaltinamoji pasakė“valyk, valyk iš čia“ tada ji irgi nurodė, kad už šiuos žodžius atnaujins bylą. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė patvirtindama, kad prieš nukentėjusią buvo smurtaujama.

Liudytojas A. A. parodė, kad A. A. ir V. A. apie metus laiko gyveno jo namuose, tikslių laikotarpių nurodyti negali. Kaip jiems sekėsi gyventi per daug nesidomėjo, dirbo pamaininį darbą, daugiau laiką leisdavo kaime. Yra matęs mėlynių, nubrozdijimų ant S.kūno, paklausus sakydavo, kad dėl pargriuvimų. Fizinio smurto atvejų nepastebėjo, namuose daugiau būdavo žmona A. A.. A. A. yra sakiusi, kad buvę atvejų, jog užduoda per užpakalį. Prieš išvykstant S. į Angliją, žmona pasakojusi, kad matė nukentėjusios sumuštas rankas, ji klausė mergaitės kaip tai atsitiko, o ši aiškino, kad parpuolė. Buvo atvejis, kaip S. į paakį įkando šuo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad nuo 2016 metų birželio mėnesio kaltinamajai leido gyventi savo motinos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dažnai apsilankydavo, per mėnesį 2-3 kartus, užeidavo ir į namų vidų. Žino, kad viena A. A. mergaitė buvo išvežta. Pati A. A. sakė, kad leis mergaitę išvykti, pas ką nesiaiškino. Kada matė S. Z. prieš išvykimą nepasakys, datų neprisimena. Nukentėjusios ir kaltinamosios santykiai atrodė normalūs, kad būtų smurto žymių nemačius.

Liudytoja J. B. parodė, kad yra šeimos socialinė darbuotoja. Nuo 2016-09-28 pradėjo lankytis kaltinamosios šeimoje. Šeima santuokoje augina 3 vaikus, lankymosi metu nepastebėta, kad mergaitės būtų skriaudžiamos ar būtų prastas ryšys su mama, mergaitės bendraujančios, mamos ir vaikų ryšys yra. Maisto produktų pakanka visada, sąlygos gyvenimo labai geros. Apie ankstesnius įvykius su S. Z. nekalbėjo, nežino kaip tai gali psichologiškai paveikti vaiką.

Liudytojas V. A. parodė, kad kaltinamoji yra sutuoktinė, kartu gyvena daugiau kaip trys metai, jokių smurto atvejų prieš S. Z. nematęs. V. V. pasiūlė A. A. leisti S.vykti į Angliją, aiškino, kad bus lengviau, nes ši tuo metu laukėsi. Kuomet išsivežė S. nematė, buvo darbe. Iš vakaro S.nuvežė pas savo motiną, o iš jos kitą dieną pasiėmė V. V.. Prieš tai lauke dažė pamatus, S. žaidė, matė kaip nubėgo link ūkinio pastato, po to pastebėjo apibrozdintas rankų plaštakas. Paklausė, kas atsitiko, mergaitė pasakė, kad parpuolė, rankas nuplovė, užklijavo pleistrus. A. A. klausė mergaitės kas atsitiko, ši nieko nesakė, pats pasakė motinai, kad Silvija parpuolė. Po to vėliau girdėjo kaip Silvija pasakė motinai, kad parpuolė. Jo ir motinos A. A. santykiai yra geri, A. A. ir A. A. taip pat, jokių pykčių nėra. Motina nieko nėra sakiusi, kad būtų pastebėjusi prieš Silviją naudojamą smurtą. Nesutinka su motinos parodymais duotais teisme. Tikslinant su kuriais nesutinka, aiškino, kad parodymų turinio nežino. Aiškino, kad motina buvo priversta duoti parodymus V. V. ,ši nori atimti mergaitę. V. V. buvo atvykusi ir prašė jo taip pat pakeisti parodymus. Mano, kad motiną paveikė V. V.. Prieš Naujuosius metus buvo atvykus girdėjo kaip ji motinai sakė, kad vykti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasakyti, kad A. A. mušė S.. Motina pasakė, kad parodymus jau davusi, tikslesnio laikotarpio, mėnesio, kada girdėjo pokalbį, pasakyti negalėjo. Jo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal kaltinamosios pranešimą, tyrimas nutrauktas. A. A. pareikalavo D. V. dukrą grąžinti, kadangi neleido su ja bendrauti.

Liudytoja I. D. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK nusikaltimų skyriaus tyrėja, atliko ikiteisminį tyrimą pagal VTAS pateiktą pareiškimą, kad galimai mažametės atžvilgiu motina naudojo fizinį smurtą. Pirma kaltinamosios apklausa buvo jos namuose, (duomenys neskelbtini). Apklausos metu A. A. neigė naudojusi smurtą, nurodė, kad mergaitė kieme susižalojo bėgiodama paskui šunį. Su kaltinamąja jos namuose bendravo 3 kartus, komisariate 1 kartą. Su S. Z. bendravo tik jos apklausos metu, tuo metu kai ikiteisminio tyrimo veiksmų su A. A. metu matydavo S., su ja pabendraudavo tik bendrai, ne apie bylą, tuo metu S. Z. nėra sakiusi, kad ja mama mušė arba nemušė. Į nukentėjusios apklausą, ją atlydėjo V. V. ar D. V.. Tuo metu mergaitė gyveno ne su motina.

2016-10-18 specialisto išvadoje Nr. G 706/2016(09) konstatuota, kad S. Z. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, jei S. Z. laikotarpiu nuo 2016-08-10 iki 2016-08-14 buvo suduota šakute į abiejų rankų plaštakas, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (1t. b. l. 99).

Iš 2016-10-18 liudytojos D. V. elektoniniu paštu pateiktų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuota nukentėjusi bei jos plaštakos su akivaizdžiomis kraujosruvomis. (1t. b. l. 103- 104).

Iš D. V. pareiškimo ir Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimo matyti, kad dėl galimai naudoto smurto prieš S. Z. į Vaiko teisių apsaugos skyrių D. V., gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, raštu kreipėsi 2016 08 31, paaiškino galimo smurto ir bendravimo su A. A. aplinkybes (1t. b.l. 15,17).

Iš sutikimo matyti, kad kaltinamoji 2016 08 10 sutiko, kad jos dukra S. Z. su lydinčiu asmeniu D. V. nuo 2016 08 10 iki 2018 08 10 vyktų į užsienį(1t. b.l. 16).

Iš Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos matyti, kad 2016 10 17 į skyrių kreipėsi V. V. ir A. A. ir pranešė, kad S. Z. yra Lietuvoje pas V. V.(1t. b.l. 12).

Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad S. Z., gimusi 2011-12-21, yra kaltinamosios dukra.

Kaltinamoji A. A. kalta neprisipažino. Neigė, kad yra atlikusi tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus savo mažametės dukros S. Z. atžvilgiu. Dėl rankų plaštakų viršutinėse dalyse esančių kraujosruvų paaiškino, kad nukentėjusi susižalojo pargriuvusi kieme. Teismas jos parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Vertinant nukentėjusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis iš peržiūrėto jos apklausos vaizdo įrašo matyti, kad apklausa vykdyta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 186 str. reikalavimų, ją vykdyti padėjo psichologė, apklausa vykdyta bendravimo forma, jokie menami klausimai, ar klausimai teiginių forma, nebuvo užduoti. Kaip matyti iš apklausos vaizdo įrašo nukentėjusi į klausimą kodėl išvažiavo į Angliją, nurodė, kad norėjo, į sekantį klausimą kodėl norėjo, atsakė, kad dėl to, jog muša Aušra. Detalizuojant mušimo pobūdį nurodė, kad muša su diržu, kuomet būna negera. Mažametė taip pat patvirtino, kad buvo mušama su šakute, tai pademonstravo nurodydama plaštakos vietas, kuriose ir užfiksuotos smurto žymės matomos byloje esančiose nuotraukose(1t. b.l. 20-25, 103-104). Vertinant kaltinamosios aiškinimą, jog mažametė parodymus duoda paveikta D. V. ir V. V., teismas konstatuoja, jog nukentėjusi parodė, kad V. V. jai sakė pasakyti „viską“ kaip buvo mušama, tokio pobūdžio pasakymas negali būti vertinamas, kaip siekimas įteigti mažamečiui, apie jos gyvenime tariamai buvusius įvykius ar versti neteisingai aiškinti aplinkybes, vertintina kaip padrąsinimas nukentėjusios kalbėti apie nemalonius įvykius. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad S. Z. apklausos metu patvirtino, kad būnant Anglijoje D. V. jai sakė, kad mama ją nori pasiimti, kaip priežastį nurodydama, jog motina pasiilgo. Toks aiškinimas patvirtina, kad mažametė nukentėjusi nebuvo nuteikinėjama prieš kaltinamąją. Teismas pripažįsta įrodymais duomenis gautus nukentėjusios apklausos, atliktos ikiteisminiame tyrime, metu, kadangi jų patikimumu ir objektyvumu įsitikinta betarpiškai įrodymų tyrimo metu peržiūrėjus apklausos vaizdo įrašą. Nukentėjusi sau įprastoje gyvenimiškoje aplinkoje apie patirtus motinus smurtinio pobūdžio veiksmus, paaiškino V. V. ir D. V.. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šios liudytojos suinteresuotos apkalbėti kaltinamąją, melagingai nurodyti aplinkybes. D. V. ir V. V. nėra nukentėjusios artimos giminaitės ar siejamos kitokių labai artimų ryšių su S. Z., joms nėra jokio pagrindo tikėtis, kad gali būti įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės globoti nukentėjusią. Bendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nėra jokių duomenų, kad bandė kažkokiu tai būdu išvengti ar atitolinti S. Z. sugrįžimą, todėl nurodomi motyvai, kad siekė atimti nukentėjusią iš motinos yra išgalvoti, teismas neabejoja šių liudytojų parodymų teisingumu, tai, kad veiksmus atliko vaiko gerovės tikslu. Liudytoja A. A. patvirtino, kad matė kaip kaltinamoji mušė S. Z. diržu, kitus smurto požymius nukentėjusios kūne. Patvirtino, kad kaltinamoji paklausta dėl nukentėjusios plaštakų sužalojimo išsireiškė, jog “žino už ką gavo“. Tokio pobūdžio išsireiškimas patvirtina, kad sužalojimas panaudoto tyčinio fizinio poveikio pasekmė, o ne pačios nukentėjusios neatsargumas. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli, pirminės apklausos metu neigė mačiusi smurtą, bei nutylėjusi, apie kaltinamosios išsireiškimus susijusius su kraujosruvomis plaštakose, vėliau parodymus tikslino. A. A. nurodė priežastis dėl kurių davė neteisingus pirminius parodymus bei kodėl nusprendė paaiškinti teisingai, paaiškinimas įtikinamas. Kaltinamoji yra šios liudytojos marti, nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimo metu santykiai yra labai priešiški. Priešingai liudytojas V. A. teigė, kad santykiai geri. Teismas vadovaujasi liudytojos A. A. parodymais duotais teisme. Byloje surinkti duomenys, o būtent: liudytojų V. V., D. V., A. A., nukentėjusios S. Z. parodymai, pateiktos fotonuotraukos, nuosekliai patvirtina smurto prieš S. Z. aplinkybes, šie duomenys papildo vieni kitus ir yra logiškai susiję bei neprieštaringi, teismas pripažįsta juos įrodymais, jų pagrindu nustatytos visos faktinės aplinkybės ir A. A. kaltė.

V. A. yra kaltinamosios sutuoktinis, jo parodymai, kad nukentėjusi plaštakas susižalojo pargriuvusi, vertintini kaip melagingi, paneigti aptartais įrodymais, duoti siekiant padėti išvengti atsakomybės A. A..

Kiti byloje apklausti liudytojai pateikė daugiau charakterizuojančio pobūdžio aplinkybes, jų parodymai nėra reikšmingi paneigiant ar patvirtinant smurto naudojimo faktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamosios kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma(išskyrus paneigtą kaltinamosios ir V. A. aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti išreikštas. Teismas vertindamas fotonuotraukose užfiksuotų kraujosruvų pobūdį, nukentėjusios amžių, liudytojų parodymais nustatytus faktinius kaltinamosios veiksmus- mušimą diržu, laidu, nurodomas likusias mušimo žymes, neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti faktiniai kaltinamosios veiksmai neabejotinai patvirtina, kad ji suprato, jog taip sukelia fizinį skausmą ir to nori.

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji fizinį skausmą sukėlė atskirais veiksmais, skirtingu ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau bylos duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinamoji pagal savo supratimą smurtą ir fizinę jėgą naudojo mažametės drausminimo tikslu, tai yra skausmo sukėlimas, smurtas, kaltinamosios supratimu buvo auklėjimo būdas, tai rodo jos tyčios apibrėžtumą smurtauti, esant dukros nepaklusnumo jos valiai ar norams, atvejais, todėl teismas sprendžia, kad nors veiksmai ir atskiri, šiuo konkrečiu atveju teisingai vertinti kaip pavienis nusikaltimas, o ne nusikaltimų daugetas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamoji A. A. tyčia smurtaudama prieš savo mažametę dukrą S. Z. sukėlė jai fizinį skausmą. Jos veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 3 d. požymius.

Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai A. A. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamoji A. A. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš mažametį šeimos narį. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji augina tris mažamečius vaikus, seniūnijos charakterizuojama teigiamai, kaltinamąją ir jos santykius su vaikais teigiamai apibūdino ir liudytoja apklausta šeimoje besilankanti socialinė darbuotoja, tai sudaro pagrindo manyti, kad ateityje smurtinio pobūdžio veiksmai nesikartos. Individualizavus kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vertinant, kad pasekmių nelikę, sprendžia, jog kaltinamajai skirtina švelniausia LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis viršija sankcijos minimumą.

Kadangi smurtauta artimoje aplinkoje prieš šeimos narį ir artimą giminaitį, skirtina BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir nuteisti ją 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Paskirti A. A. BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi būti vykdomas 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10(dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.