- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- eI3-1053-811/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ekspertas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ekspertas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Statybos ekspertas“ (toliau – bendrovė) Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024-12-10 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. VMI-ANRJN-20-2024 (toliau – Nutarimas).
Teigia, kad Nutarimas priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos paaiškinimus ir įrodymus, kad įstatymo formaliąją sudėtį atitinkančios aplinkybės susidarė ne dėl pareiškėjos, bet dėl pareiškėjos apskaitą tvarkančio subjekto klaidos (kaltės). Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 2 straipsnio 1 punktu ir teigia, kad Nutarimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Nurodo, kad Inspekcija selektyviai ir formaliai vertino aplinkybes, nerinko ir nenurodė pareiškėjai pateikti papildomų įrodymų, kai, Inspekcijos vertinimu, nepakako pareiškėjos paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos kaltės nebuvimą, neapklausė asmenų, kurie Nutarime minimoje vietoje (objekte) atliko darbo funkcijas. Teigia, kad pareiškėja Inspekcijai buvo paaiškinusi, jog M. P. ir J. V. bendrovėje dirba nuo 2024-08-09, su jais 2024-08-08 pasirašytų darbo sutarčių pagrindu, kuriose nurodyta darbo pradžios data - 2024-08-09. UAB „Statybos ekspertas“ personalo administratorė pranešė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „Erdvi apskaita“ apie darbo sutarčių su minimais asmenimis sudarymą, įdarbinimo datą, tačiau paaiškėjo, kad buhalteriją tvarkanti įmonė neteisingai užpildė naujai į darbą priimtų asmenų priėmimo į darbą (darbo santykių pradžios) datą ir formą - nuo 2024-08-12. Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė Sodros sistemoje savo klaidą nedelsdama ištaisė. Būtent dėl buhalterinės įmonės UAB „Erdvi apskaita“ kaltės ir klaidos susiklostė aplinkybės, kurios Nutarimu įvertintos kaip neteisėta pareiškėjos veika dėl to nesant pareiškėjos kaltės.
Pažymi, kad 2024-08-09 M. P. ir J. V. objekte statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nedirbo, atvyko tik apžiūrėti ateinančią savaitę pradedamo darbo vietą. Atkreipia dėmesį, kad 2024-08-09 buvo penktadienis, kitą darbo dieną (2024-08-12, t. y. pirmadienį), kai Inspekcija atliko operatyvinį patikrinimą, buvo pranešta Sodrai apie M. P. ir J. V. įdarbinimą.
Pareiškėjos teigimu, ji nepažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Pareiškėjai 2024-11-08 surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas pagal Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024-08-09 – 2024-11-08 operatyvaus patikrinimo metu bendrovėje, kuri buvo vienintelė įgaliota rangovė statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – statybvietė), nustatyta, kad J. V. ir M. P. 2024-08-09 bendrovėje atlygintinai atliko statybos darbus neturėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, t. y. J. V. ir M. P. 2024-08-09 dirbo bendrovėje nelegaliai. Paaiškina, kad bendrovės kaltė padarius Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą įrodyta 2024-11-08 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222 Mr)FR1042-3564 (toliau – Pažyma), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) pranešimu, J. V., A. T., E. Š., I. S. paaiškinimais, darbo sutartimis: 2024-08-08 Nr. 39 ir 2024-08-08 Nr. 40.
Teigia, kad Pažymoje užfiksuota, jog J. V. ir M. P. 2024-08-09 statybvietėje atliko statybos darbus neturėdami skaidriai dirbančio identifikavimo kodo. Pažymi, kad bendrovės su M. P. sudarytoje 2024-08-08 darbo sutartyje Nr. 39 nurodyta, kad M. P. pradeda dirbti bendrovėje fasado šiltintojo pareigose nuo 2024-08-09, bendrovės su J. V. sudarytoje 2024-08-08 darbo sutartyje Nr. 40 nurodyta, kad J. V. pradeda dirbti bendrovėje fasado šiltintojo pareigose nuo 2024-08-09.
Šalies argumentai
J. V. 2024-08-12 paaiškinime nurodė, kad statybvietėje dirba antrą dieną kartu su kolegomis vardu A., M., E. ir I., skaidriai dirbančio indentifikavimo kodo neturi. I. S. paaiškinime Nr. (21.222)FR1047-1268 nurodė, kad bendrovėje dirbo 2 dienas nuo penktadienio su E. Š., M. P., A. T. ir J. V.. E. Š. 2024-08-12 paaiškinime, A. T. 2024-08-12 paaiškinime nurodė, kad objekte dirbo dvi dienas nuo penktadienio su kolegomis A., E., I. ir M..
Valdybos 2024-09-09 pranešime nurodyta, kad apie M. P. ir J. V. įdarbinimą bendrovėje pranešta 2024-08-12, todėl jiems skaidriai dirbančio indentifikavimo kodas 2024-08-09 negalėjo būti suformuotas.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Įstatymo 55 straipsniu, 56 straipsnio 4, 10, 13 dalimis, 56¹straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 60 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2024 metais taikomą minimalųjį valandinį atlygį – 5,65 euro ir minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) – 924 eurai. Paaiškina, kad skiriant nuobaudą 4 MMA (4 X 924 = 3696 X 2 = 7392) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, atsižvelgta į tai, kad pareiškėja nebuvo bausta ankščiau už analogišką pažeidimą, pažeidimas truko trumpą laiką ir buvo nutrauktas.
Vadovaujasi VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalimis ir teigia, kad Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra tinkamai įformintas ir motyvuotas.
Teigia, kad UAB „Erdvin“ buvo atsakinga už bendrovės finansinės apskaitos tvarkymą, bet ne pareiškėjos darbuotojų skaidriai dirbančio identifikavimo kodo turėjimą statybvietėje, todėl mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog pažeidimas padarytas dėl UAB „Erdvin“ kaltės, kad Nutarimas neatitinka VAĮ ir, kad M. P. ir J. V. 2024-09-09 statybvietėje nedirbo, neatitinka byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.
Inspekcijos teigimu, ji pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir, atsižvelgusi į pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjos bendradarbiavimą, jos verslo dydį, pagrįstai Nutarimu pareiškėjai už padarytą Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą skyrė 4 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. 7 392 Eur baudą. Teigia, kad pareiškėja nenurodė papildomų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi priimant Nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Inspekcija skundžiamame Nutarime konstatavo: pažeidimo padarymo laikas „2024-08-09 00:00 val. iki 2024-08-12 12:30 val.“; grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta: 2024-11-08 8.00 val. atlikus pareiškėjos operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad bendrovė statybvietėje 2024-08-09 leido dirbti statybos darbus J. V. ir M. P. neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, t. y. nelegaliai. Bendrovė Valdybai 2024-08-09 pateikė duomenis, kad J. V. ir M. P. bendrovėje pradeda dirbti nuo 2024-08-12, todėl jiems galiojantis skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negalėjo būti suformuotas 2024-08-09. Konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalį ir už šį pažeidimą pareiškėjai skirta 7 392 Eur bauda (4 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).
Ginčas byloje kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 56¹ straipsnio nuostatas nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas (1 dalis). Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. Statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui, padariusiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) privalu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai; 2) skiriama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda (2 dalis). Nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės ir, jas nustačius: 1) taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 2–13 dalių nuostatos; 2) mutatis mutandis statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 6–8 dalių nuostatos (3 dalis).
Pagal Inspekcijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 5 punktą mokesčių mokėtojo operatyvius patikrinimus pareigūnai gali atlikti tik turėdami užpildytą ir Inspekcijos viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašytą operatyvaus patikrinimo pavedimą (toliau – pavedimas).
Pagal Inspekcijos viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas mokesčių mokėtojo operatyvus patikrinimas atliekamas turint užpildytą pavedimo FR1043 formą (3 punktas). Pagal Taisyklių 5 punktą, pavedime turi būti nurodyta, be kita ko, operatyvaus patikrinimo tikslas (5.4 papunktis); vietovė, kurioje numatoma tikrinti mokesčių mokėtojus arba konkretaus tikrintino mokesčių mokėtojo rekvizitai, t. y. juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, identifikacinis numeris (kodas), arba fizinio asmens vardas, pavardė, identifikacinis numeris (asmens kodas), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (5.5 papunktis); operatyvaus patikrinimo pradžios ir pabaigos datos (5.7 papunktis). Pagal Taisyklių 12 punktą operatyvaus patikrinimo pažymoje FR1042 forma (toliau – patikrinimo pažyma) turi būti, be kita ko, nurodyta: patikrinimo pažymos surašymo data, numeris ir vieta. Patikrinimo pažymos surašymo data negali būti vėlesnė nei pavedime nurodyta operatyvaus patikrinimo pabaigos data (12.2 papunktis); atliekamo operatyvaus patikrinimo pradžios ir pabaigos datos arba laikas. Kai operatyvus patikrinimas pradedamas ir baigiamas tą pačią dieną, turi būti nurodomas operatyvaus patikrinimo pradžios ir pabaigos laikas valandomis ir minutėmis (12.3 papunktis). Pagal Taisyklių 12.12 papunktį jei operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, jį aprašydamas mokesčių administratoriaus darbuotojas turi, be kita ko, nurodyti tikslią pažeidimo padarymo (nustatymo) datą ir laiką (12.12.1 papunktis); mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus (12.12.2 papunktis); įrodymus, kuriais vadovaujantis konstatuojamas pažeidimas (12.12.3 papunktis); pažeidimą patvirtinančio dokumento pavadinimą, surašymo datą, numerį (jei tokie yra), priedo numerį. Pažeidimą patvirtinantys dokumentai gali būti sutartys, paaiškinimai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijų raštu pateikta informacija, buhalterinės apskaitos dokumentai, inventorizavimo aprašai, kontrolinių matavimų aktai, įvairios pažymos ir panašiai (12.12.4 papunktis); kitus operatyvaus patikrinimo metu nustatytus faktus (12.12.5 papunktis).
Visų pirma pažymėtina tai, kad nei iš Nutarimo turinio, nei iš prie jo pridėtų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kodėl šiuo atveju Nutarime nurodyti asmenys J. V. ir M. P. privalėjo turėti suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Visų antra, iš Nutarimo turinio neaišku, kuo būtent pasireiškė Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalies pažeidimas: nors Nutarime nurodyta, kad 2024-08-09 bendrovėje dirbę J. V. ir M. P. neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kaip minėta, iš Valstybinės darbo inspekcijos atstovo elektroninio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja Valdybai 2024-08-09 9.54 val. pateikė J. V. ir M. P. 1-SD, kurie „pakrauti i duomenų bazę“ 2024-08-09 9.55 val., šių asmenų darbo pradžios data nurodyta 2024-08-12, o Valdybos atstovo elektroniniame laiške pranešama, jog nustatyta, kad 2024-08-09 buvo programinės įrangos, susijusios su skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo suformavimu, sutrikimai. Taigi visiškai neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasi Inspekcija padarė išvadą, kad 2024-08-09 bendrovėje dirbę J. V. ir M. P. neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo.
Pažymėtina tai, kad šią Inspekcijos išvadą kaip ir paneigia kitas Nutarimo teiginys, kuriuo nustatyta, kad bendrovė Valdybai 2024-08-09 pateikė duomenis, kad J. V. ir M. P. bendrovėje pradeda dirbti nuo 2024-08-12, todėl jiems galiojantis skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negalėjo būti suformuotas 2024-08-09. Taigi, nagrinėjamuoju atveju visiškai neaišku, ar pareiškėjos pažeidimas pasireiškė tuo, kad 2024-08-09 bendrovėje dirbę J. V. ir M. P. neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, ar tuo, kad šis kodas suformuotas 2024-08-09, tačiau turėjo būti suformuotas 2024-08-12, t. y. tą dieną, kada Valdybai buvo perduota informacija apie J. V. ir M. P. darbo pradžią bendrovėje. Netgi darant išvadą, kad pareiškėjos pažeidimas pasireiškė per anksti (2024-08-09) suformuotais skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodais, tai neatitinka Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo.
Iš Pažymos matyti, jog operatyvus patikrinimas buvo atliktas ne 2024-08-09, kaip nurodo atsakovė, bet 2024-08-12. Tai patvirtina ir pateikta 2024-08-12 faktų fiksavimo pažyma Nr. (21.222) FR1050-652 (raštas sunkiais įskaitomas), kurioje nurodyta, kad operatyvus pareiškėjos patikrinimas atliktas 2024-08-12.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad patikrinimo dieną (2024-08-12) M. P. faktiškai dirbo bendrovėje – tai nenurodyta Pažymoje, be to nėra šio asmens paaiškinimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad operatyvus patikrinimas buvo atliekamas 2024-08-09, todėl nepagrįsta laikytina Inspekcijos išvada, kad 2024-08-09 dirbę J. V. ir M. P. neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Kaip minėta, Pažymoje nurodyta, kad 2024-08-12 12.30 val. Inspekcijai kartu su Valstybinės darbo inspekcijos vyr. inspektoriais atliekant operatyvų patikrinimą I. S. pateikė „visų aukščiau minimų asmenų (pastaba: I. S., E. Š., A. T., J. V.) skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus“.
Nors atsakovė 2026-02-02 paaiškinimuose nurodė, jog 2024-08-09 buvo vykdoma pareiškėjos stebėsena, nei Inspekcijos viršininko 2004-06-23 įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, nei Inspekcijos viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. VA-71 patvirtintų Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių nuostatose tokia operatyvaus patikrinimo stadija nėra įtvirtinta.
Nors stebėsenos sąvoka paminėta Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, tačiau stebėsena laikomas mokestinis tyrimas, apimantis pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Inspekcijos 2024-08-07 operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. (21.222) 1FR1043-3033 nurodyta patikrinimą pardėti 2024-08-08, baigti iki 2024-09-12. Pažymos data – 2024-11-08, t. y. vėlesnė, nei pavedime nurodyta operatyvaus patikrinimo pabaigos data, kas prieštarauja Taisyklių 12.2 papunkčiui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad operatyvus patikrinimas atliktas neprofesionaliai, neaišku, iš kokių faktinių duomenų padarytos išvados, kad pareiškėja padarė Įstatymo 56¹straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, konstatuoti su pažeidimu susiję teiginiai prieštaringi ir nepatvirtinti nei faktiniais duomenimis, nei teisės normomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5-6 dalies nuostatų, laikytinas nemotyvuotu. todėl vien jau tai yra pagrindas jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip priimtą pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei jo pagrįstumą. Pareiškėjos skundas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos „Statybos ekspertas“ skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-12-10 nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. VMI-ANRJN-20-2024.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.