Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 14 kartų, paskutinius 3 kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2022 m. kovo 25 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai. Apžiūrimas pateiktas vaizdo įrašas 2022 m. kovo 19 d., 16_30_30(4TC+02-00). Vaizdo įrašo apačioje matomas bėgantis laikas nuo 0:00 sekundžių. Matoma prekybos salė su stendais įvairių prekių, matoma kaip galimai vyriškos lyties atstovas prieina prie stendo ant kurio viršaus pilkame fone yra užrašas „voniai“. Minėtas vyras ant veido su medicinine veido kauke, šviesios galimai baltos spalvos kepure, dėvintis pilkos spalvos plėšytus džinsus, juodos spalvos liemenę, tamsios spalvos, (galimai mėlynos spalvos) striukę, mėlynos spalvos džemperį. Minėtas vyras avi tamsios spalvos sportinius batelius su baltos spalvos „Nike“ užrašais. Minėtas vyras rankose laiko raudonos spalvos pirkinių krepšį, bei tamsios spalvos kuprinę su baltos spalvos „Nike“ užrašu, kuriai jis sustojęs atsega užtrauktuką. Minėtas vyras šiek tiek paeina į priekį, prie priešais esančios prekių lentynos, kokių tai prekių lentyna nėra matoma. Vaizdo įraše matoma kaip minėtas vyras į su savimi turėtą atsegtą kuprinę deda baltos spalvos dėžutes. Dėl vaizdo įrašo kokybės sudėtinga nurodyti tikslų paimtų dėžučių skaičių, po ko užsega kuprinę užsideda ją ant pečių ir nueina, įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022 m. kovo 19 d., 16:16:50 laiku kur matoma, kaip apsaugos darbuotojas į kabinetą užeina su anksčiau minėtu vyru, kuris, matoma, kaip prie apsaugos darbuotojo ant stalo iškrauna iš kuprinės baltos spalvos dėžutes, kokios tai dėžutės dėl vaizdo įrašo kokybės nesimato, po ko minėtas vyras atsisėda, o apsaugos darbuotojas skaičiuoja minėtas dėžutes. Įrašas baigiasi (el. b. l. 41-43).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystę (BK 178 straipsnis) kaip ir bet kurią kitą nusikalstamą veiką apibūdina tam tikrų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Objektyviai vagystė reiškiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtą pasisavinti padarant asmeniui turtinę žalą. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. turėdamas tikslą pagrobti iš „Rimi“ prekybos salės paėmė 5 dėžutes dantų pastos „Sensodyne R. E.“ po 5,99 Eur vertės, viso 29,95 Eur sumai; 13 dėžučių dantų pastos „Sensodyne Pronamel Mint“ po 6,99 Eur vertės, viso 90,87 Eur sumai; 4 dėžutes dantų pastos „Sensodyne Repair Whitening“ po 5,85 Eur vertės, viso 23,40 Eur sumai; 3 dėžutes dantų pastos „Sensodyne Repair&Protect“ po 5,85 Eur vertės, viso 17.55 Eur sumai; 1 dėžutę dantų pastos „Sensodyne Complete“ 6,39 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamojo E. L. pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis), taip pat, įvertinus tai, kad veika nebaigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas apsaugos, darytina išvada, jog E. L. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. L. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę E. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia pasikėsinta padaryti vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Ši veika nebaigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas apsaugos, žala nepadaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – E. L. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, 3 metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes, taip pat narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baudos nesumokėtos, anksčiau 15 kartų teistas.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, vertina, kad toks E. L. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o toks kaltinamojo elgesys yra sąmoningas ir sistemingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant sankcijoje numatytam maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis E. L. sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmės rūšis ir šios bausmės dydis – 45 parų arešto, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino pasikėsinęs įvykdyti nusikaltimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokurorės siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

E. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. nebuvo laikinai sulaikytas, jam nebuvo skirtos kardomosios priemonės, nebuvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas ir nėra daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Arešto bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.