Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda;

pagal ATPK 130² straipsnį – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės „Mitsubishi Eclipse“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda A. Š. skirta 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės „Mitsubishi Eclipse“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 24 d., apie 3.38 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis 2,55 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, šaligatviu vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Eclipse“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – A. Š., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 130² straipsnį, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas neginčija jam nustatyto neblaivumo laipsnio (2,55 promilių), tačiau teigia, kad transporto priemonės jis nevairavo, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų ir dėl to pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal abu jam inkriminuotus pažeidimus.

Taigi nors apeliantas skunde ir teigia, kad transporto priemonės jis nevairavo, o tik sėdėjo vairuotojo vietoje, tačiau tai, kad A. Š. jo ginčijamo teisės pažeidimo padarymo laiku vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, įrodo: apylinkės teismo posėdžio metu duoti liudytojų A. N. ir E. A. parodymai, kai jie nurodė, kad dirbdami pastebėjo per šaligatvį riedantį automobilį, kuris važiavo skersai šaligatvio, privažiavo prie jo, priėjo prie vairuotojo, automobilio variklis buvo neužgesintas, rakteliai spynelėje. Vairuotojas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) pasakojo, kad nusipirko automobilį ir juo važinėjosi (22–23, 27–28 b. l.); tokius anksčiau nurodytus parodymus atitinkantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (3, 4 b. l.), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai matė važiuojantį apelianto automobilį, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo A. Š., ir kuris įvykio vietoje padaryto pažeidimo net neginčijo.

Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad jo ir jo draugo M. Z. parodymai, jog automobilio jis nevairavo, yra teisingi, o priešingų policijos pareigūnų parodymų niekas nepatvirtina, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tuo sutikti. Liudytojų A. N. ir E. A. parodymai nuoseklūs ir tapatūs, jie atitinka tiek vieni kitus, tiek tarnybinius pranešimus. Todėl daroma išvada, kad šių liudytojų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, parodymai nuoseklūs ir tapatūs, ir jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, ir todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Priešingai yra vertinami nubaustojo asmens bei liudytojo M. Z. parodymai (28 b. l.), kad automobilį vairavo ne A. Š., kadangi, be to, kad tokios jų nurodomos aplinkybės prieštarauja anksčiau išdėstytiems ir vienas kitą patvirtinantiems duomenims, jie apylinkės teismo posėdžio metu pateikė skirtingas automobilio atsiradimo ant šaligatvio versijas; nė vienas jų nedavė pirminių paaiškinimų (1a b. l.), o versiją, kad automobilį vairavo ne A. Š., o kitas asmuo, iškėlė tik teisme, bei juos sieja draugystė. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, A. Š. ir M. Z. parodymai laikytini nepagrįstais ir jais priimant sprendimą nesiremta teisėtai ir pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Apelianto skundo reikalavimas sušvelninti jam skirtą nuobaudą – deklaratyvus, be to, pažeidėjui ir taip buvo skirtos mažesnės baudos nei jo padarytų pažeidimų sankcijose numatyti nuobaudų vidurkiai.

Būtent todėl nubaustojo asmens – A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarimą nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.