Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 282 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2015 m. gegužės 22 d., apie 18 val. 36 min., Panevėžio rajone, Limeikių kaime, Limeikių gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 2,90 promilės neblaivumas, vadeliodamas arklį, įkinkytą į vežimą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 72.7 ir 126 punktų reikalavimus – važiuodamas dešine kelio puse, nepaliko saugaus tarpo iš dešinės pusės ir kliudė dešinėje kelio pusėje, prie pat kelio krašto, ta pačia kryptimi neįgaliojo vežimėliu važiavusį pėsčiąjį L. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta L. B. sveikata,– jam nustatyta kairės pusės dubenkaulio gūžduobės, gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai.

S. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015-05-22 apie pietus, buvo išgėręs 1 litrą alaus, kurio stiprumas 7,5. Limeikių kaime iš V. L. turėjo pasiskolinti darbinę kumelę su vežimu. Belaukdamas iš lauko darbų grįžtančio V. L., išgėrė dar du litrus tokio pat alaus. Apie 17.30 val. V. L. baigė darbą ir jam davė kumelę su vežimu. Įsikrovęs į vežimą akėčias, išvažiavo į Užuprūdžių kaimą. Diena buvo saulėta. Nuo išgerto alaus buvo apsvaigęs, tačiau aplinkoje orientavosi normaliai. Kumelė sena, todėl ją reikia nuolat raginti, kad ji bėgtų. Kumelė rami, bėgdama nesiblaško ir nesimuisto. Važiavo dešine kelio puse, priekyje, apie 200 m atstumu matė neįgaliojo vežimėliu važiuojantį L. B.. Jam iš tolo nesimatė, kuria kryptimi važiavo L. B., tik matė, kad važiavo toje pačioje, dešinėje kelio pusėje, tik arčiau kelio vidurio. Vežime sėdėjo ant suolo, kumelė jam užstojo priekyje esantį kelio vaizdą. Kadangi prieš tai matytas neįgaliojo vežimėlis važiavo arčiau kelio vidurio, tai jis nekeisdamas važiavimo krypties, pavažiavo dar dešiniau, kad prasilenkti su L. B.. Privažiavęs artyn, pasikėlė nuo suolo ir pažiūrėjęs per dešinę arklio pusę, pamatė L. B. vežimėlį, kuris buvo prie pat dešinio kelio krašto. Pamatytas vežimėlis buvo panašiai ties arklio galva. Kumelė dešine galine koja kliudė L. B., kuris iškrito iš vežimėlio ir nukrito dešinėje pusėje ant pievos. Neįgaliojo vežimėlis liko užsimovęs ant kumelės dešinės galinės kojos. Sustabdęs kumelę, nuėjo prie dejuojančio L. B., bet B. B. liepė jo nejudinti. Į įvykio vietą atėjo pro šalį važiavęs A. G., su kuriuo ištraukė neįgaliojo vežimėlį nuo kumelės kojos. Tada pats paskambino greitajai pagalbai ir policijai. Į įvykio vietą buvo atėjusi netoliese gyvenanti B. B.. Atvykusi greitoji pagalba išvežė L. B. į ligoninę. Buvo nuėjęs aplankyti L. B., jo atsiprašė, atlygino žalą – nupirko neįgaliojo vežimėlį. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta, bandys jį atlyginti iš gaunamų pašalpų.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2015-05-22 19.15 val. S. B. nustatytas 2.90 prom. girtumas (b. l. 38)

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis S. B. parodė, jog prieš 17 m. jam amputavo kairę koją, todėl galėdavo vaikščioti tik su ramentais arba neįgaliojo vežimėliu. 2015-05-22 vakare išvyko pasivažinėti neįgaliojo vežimėliu po Limeikių kaimo asfaltuotą kelią. Vežimėlis paprastas, ratai sukami rankomis. Važiavo link Užuprudžių kaimo, labai iš lėto, pagal dešinįjį kelkraštį. Kelias buvo tuščias. Taip važiuodamas išgirdo rėkaujantį vyriškį, atsisukęs pamatė apie 200 m atstumu lik jo atvažiuojantį, taip pat dešine kelio puse, arkliu kinkytą vežimą, atpažino, kad arklys ir vežimas V. L.. Pasitraukė prie pat kelkraščio, kad vadeliotojas galėtų ji saugiai apvažiuoti. Netrukus išgirdo, kad vežimas prie pat jo ir dar pagalvojo, kodėl jo neapvažiuoja. Pasukęs galvą atgal, virš savęs pamatė arklio galvą, o netrukus pajuto didžiulį smūgį. Atsigavęs suprato, kad guli ant kelio, tarp arklio kojų, virš jo buvo arklio pilvas. Ant arklio dešinės galinės kojos buvo užsimovęs jo vežimėlis. Arklys spardė tą koją ir bandė nusimauti vežimėlį. Nušliaužė į dešinę pusę ant žolės, įvykio vietoje buvusios B. B. paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Eismo įvykio metu jam lūžo dubens kaulas. Vežimo vadeliotojas S. B. buvo girtas, įvykio vietoje nebuvo prie jo priėjęs, o visada stovėjo vežimo gale. S. B. važiuojant vežimu link jo, niekas neužstojo, kelias buvo laisvas, tikriausia dėl girtumo S. B. jo nematė. Taip pat įvykio vietoje matė A. G., kuris nuo arklio kojos nuėmė vežimėlį. S. B. buvo atėjęs jo aplankyti į ligoninę ir vieną kartą buvo atėjęs į namus. Jokios žalos neatlygino ir materialiai niekuo nepadėjo. Dėl eismo įvykio metu apgadinto neįgaliojo vežimėlio padaryta apie 150 eurų turtinė žala, taip pat turėjo gydymosi išlaidų. Dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinę žalą, tačiau gydymas dar nebaigtas ( dubens kaulai dar nesugiję, reikalinga nuolatinė artimųjų pagalba), todėl neturtinės žalos dar neįvertina. Civilinį ieškinį pareikš teisme, kai susitvarkys dokumentus dėl valstybės skiriamo advokato (b. l. 19- 28).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad S. B. jam atlygino turtinę žalą – nupirko neįgaliojo vežimėlį ir jis civilinio ieškinio nereiškia.

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas A. G. patvirtino į įvykio vietą atvykęs, kai V. L. arklys su vežimu stovėjo dešinėje kelio pusėje. Kaimynė B. B. paprašė pagelbėti, tada jis pamatė, kad tarp arklio kojų įstrigęs neįgaliojo vežimėlis. Dešinėje kelio pusėje, ant žolės gulėjo neįgalus L. B., kuris labai dejavo. Nuo arklio kojos numovė neįgaliojo vežimėlį, paties eismo įvykio nematė (b. l. 30).

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja B. B. parodė, kad 2015-05-22 apie 18.30 val., būdama namuose pamatė, kaip iš savo namų neįgaliojo vežimėliu išvažiavo šalia gyvenantis kaimynas L. B. ir nuvažiavo keliu link Užuprūdžių kaimo. Ji buvo susiruošusi eiti į netoliese esantį daržą. Eidama keliu ta pačia kryptimi kaip ir važiavo L. B., iš už nugaros išgirdo vyrišką balsą, kuris rėkė ir įvairiais žodžiais ragino arklį. Pamatė keliu atvažiuojantį arklio traukiamą vežimą, kurį vadeliojo Užuprūdžių kaime gyvenantis S. B.. Vežimas su arkliu važiavo dešine kelio puse. S. B. buvo įtempęs arklio vadis ir nuolat rėkdamas ragino arklį bėgti. Arklys nebėgo greitai, todėl S. B. jį vis ragino. Kai šis arklys su vežimu pravažiavo pro ją, matė, kad S. B. girtas, jis sėdėjo ant vežimo suolo ir knapsodamas į priekį net nežiūrėjo, o tik rėkavo. Kadangi S. B. į kelią nežiūrėjo, ji suprato, kad S. B. nemato neįgaliojo L. B., kuris visą laiką važiavo pagal dešinį važiuojamosios dalies kraštą. S. B., vadeliodamas arklį su vežimu, taip pat važiavo pagal dešinį kelio kraštą. Kai nuo tos vietos, kur ją pralenkė vežimas, nuėjo apie 60 m, kur buvo jos daržas, išgirdo dejuojant L. B.. Įvykio vietoje stovėjo S. B. vadeliotas arklys su vežimu, suprato, kad arklys su vežimu galėjo kliudyti neįgaliojo vežimėlį. Ji nuėjo prie dešinėje kelio pusėje, ant žolės gulinčio dejuojančio L. B.. Ant arklio dešinės galinės kojos buvo užsimovęs neįgaliojo vežimėlis, dėl ko arklys labai muistėsi. Tuo metu S. B. išlipo iš vežimo, nuėjo prie L. B. ir norėjo jį pakelti. Ji pasakė, kad neliestų nukentėjusiojo. Parbėgusi namo, iškvietė greitąją pagalbą. Grįžusi atgal į eismo įvykio vietą, ten netrukus atėjo kaimynas A. G., kuris ištraukė neįgaliojo vežimėlį nuo arklio kojos. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir išvežė L. B. į ligoninę. L. B. partrenkimas įvyko dešinėje kelio pusėje, kur jis visą laiką ir važiavo, o jam iš galo ta pačia kryptimi važiavęs S. B. nepasitraukė kelyje kairiau ir ant jo užvažiavo ( b. l. 32, 33 ).

Apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas V. L. patvirtino, kad 2015-05-22 apie 18 val. paskolino pažįstamam S. B. kumelę su vežimu. Kumelė sena, apie 20 m. amžiaus, rami, niekam nėra įspyrusi. Nepastebėjo, kad S. B. tą vakarą būtų neblaivus. Kai S. B. išvažiavo, maždaug po valandos paskambino kaimynas L. S. ir pranešė apie eismo įvykį. Atėjęs į eismo įvykio vietą, dalyvaujant policijos pareigūnams, pasiėmė kumelę su vežimu ir parsivedė namo. Kumelė sužalota nebuvo, eismo įvykio vietoje ramiai stovėjo (b. l. 35).

Specialisto išvada Nr. G909/15(05), iš kurios matyti, kad L. B. nustatyta kairės pusės dubenkaulio gūžduobės, gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu, L. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42).

Eismo įvykio vietos apžiūros 2015-03-09 protokolas ir jo priedai, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra Limeikių g., Limeikių k., Panevėžio r. Vežimas, kinkytas arkliu, stovi pagal dešinį kelkraštį, kelio danga asfaltuota. Vežimas neapgadintas, pakrautas arklio padargais, akėčiomis. Prie vežimo dešinio priekinio rato, apie 0.6 m atstumu, ant žolės stovi invalido vežimėlis, kuriam nukritęs atlošas (b. l. 6- 15).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai neginčytinai įrodo, kad kaltinamasis S. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vadeliodamas arklį, įkinkytą į vežimą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 72.7 ir 126 punktų reikalavimus – važiuodamas dešine kelio puse, nepaliko saugaus tarpo iš dešinės pusės ir kliudė dešinėje kelio pusėje, prie pat kelio krašto, ta pačia kryptimi neįgaliojo vežimėliu važiavusį pėsčiąjį L. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta L. B. sveikata,– jam nustatyta kairės pusės dubenkaulio gūžduobės, gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai. Padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 282 str. 1 d.

BK 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nevairuojant transporto priemonę padarytą transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to žuvo žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Pagal BK 282 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektas yra nevairuojantis transporto priemonės eismo dalyvis, kurio pavojinga veika reiškiasi įvairių rūšių transporto eismo tvarką ir saugumą reglamentuojančių specialių teisės aktų pažeidimu. Transporto priemonę nevairuojančio asmens pažeidimas konstatuojamas nurodant, kuris norminis aktas ir koks jo reikalavimas pažeistas.

Pagrindinis eismo keliais tvarką reglamentuojantis teisės aktas yra Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2008, Nr. 88-3530) bei nustatančios ne tik kelių transporto priemonę vairuojančių, bet ir kitų eismo dalyvių teises ir pareigas. Vienas iš tokių reikalavimų transporto priemonę nevairuojančiam eismo dalyviui nustatytas KET 77.7 punkte. Šiame KET punkte nurodyta, kad draudžiama vadelioti neblaiviems.

BK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl be veikos, pavojingų padarinių, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp šių nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Nustačius S. B. padarytus pažeidimus ir kilusius padarinius – L. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, darytina išvada, kad būtent dėl jo neteisėtų veiksmų kilo sunkūs padariniai. Nenustatyta, kad kiti eismo dalyviai nesilaikė KET ar, kad į priežastinį ryšį būtų įsiterpę kiti veiksniai, galėję turėti įtakos padarinių kilimui.

Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas pagal BK 282 straipsnį gali būti padaromas tik dėl neatsargumo (BK 282 straipsnio 2 dalis). Neatsargios kaltės forma pagal BK 282 straipsnio 1 dalį gali reikštis nusikalstamu pasitikėjimu (kai kaltininkas suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatydamas, kad jo padarytas transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti žmogaus žūtį arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti), arba nusikalstamu nerūpestingumu (kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti BK 282 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti).Teismas pripažįsta, kad S. B. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. B. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – į tai, kad jis psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas (b.l. 109), formaliai teisiamas pirmą kartą, (ankstesni teistumai išnykę) charakterizuojamas neigiamai, nes praeityje keletą kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimai, turi galiojančią administracinę nuobaudą už dviračio vairavimo pažeidimus (b.l. 58- 66), pagal gyvenamąją vietą S. B. charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, būnantis agresyvus (b.l. 107), todėl jam skirtina lengvesnė iš inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštas.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2015-07-01 pateiktame civiliniame ieškinyje Nr. 14759 dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo, nurodė, kad L. B. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų 1963,74 Eur (b. l. 48-52).

Pagal CK 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.280 str. 1 d. nurodo, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistina 1963,74 Eur turtinė žala iš kaltinamojo S. B..

Kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 282 str. 1 d. ir nubausti jį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. nubausti galutine bausme areštu trisdešimčiai parų.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo S. B. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Iš S. B. priteisti 1963,74 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 74 euro centus) turtinės žalos Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.