Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų klasifikatorius 77.4.2., 78.2.1., 121. (S)

2008 m. birželio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. (A. I. ) ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei I. Š. , pagal atsakovės I. Š. priešieškinį ieškovui A. I. , dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. Č. ieškinį atsakovams A. I. ir I. Š. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. Č. 2008-01-29 teismo posėdyje ieškinio atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, t.y. nustatė A. I. , gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. Š. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš ieškovo A. I. jo dukrai A. I. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį; priteistas lėšas paskyrė tvarkyti uzufrukto teise vaiko motiną I. Š. ; nurodė išlaikymo išieškojimą periodinėmis išmokomis pradėti vykdyti nuo 2007-10-07 ir tęsti iki dukters A. pilnametystės; bylos dalį dėl trečiojo asmens reikalavimų neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę globą, nutraukė. Teismas nustatė, kad bylos šalys turi dukrą A. I. , gimusią (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo A. gyveno ieškovo šeimoje, emociniai ryšiai su motina I. Š. buvo nutrūkę. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad aplinkybės, nagrinėjant bylą teisme, ženkliai pasikeitė, t.y. nuo 2007 m. spalio mėnesio A. apsigyvenus su atsakove, tarp motinos (atsakovės) ir dukros A. užsimezgė šiltas bei draugiškas bendravimas. Mergaitė jaučiasi saugi šalia mamos, atsakovė deda daug pastangų, kad atkurtų ryšį su dukra: susirado darbą, lankė VšĮ Palaimintojo J. M. šeimos pagalbos centro organizuojamą „Tėvystės įgūdžių lavinimo grupę“. Ieškovas duomenų, neigiamai charakterizuojančių atsakovę, nepateikė. Teismas, remdamasis liudytojų, trečiojo asmens parodymais, konstatavo, kad A. rūpinosi ne ieškovas, o ieškovo sesuo J. Č. , o faktas, kad mergaitei buvo įsteigta laikinoji globa, neigiamai charakterizuoja ieškovą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mergaitės abiejų tėvų pajamos panašios, padarė išvadą, jog išlaikymas vaikui turi būti lygus minimaliam darbo užmokesčiui, t.y. 800 Lt. Teismas priėmė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais atsisakymą nuo ieškinio ir bylą dalyje dėl trečiojo asmens reikalavimų neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę globą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išnagrinėti, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas, atsižvelgęs į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai ir teisėtai nustatė nepilnametės A. I. gyvenamąją vietą su atsakove (motina) I. Š. .

Išanalizavus apeliacinių skundų argumentus, darytina išvada, jog šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. gyvenamosios vietos nustatymo, ir apeliaciniais skundais yra ginčijama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina I. Š. . Įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, darytina išvada, kad dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčo santykių teisinį reglamentavimą tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d.), todėl teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas turi šiuo principu remtis. Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 str.). Kilęs tarp jų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str.). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarime Nr. 35 išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio pažiūrį į vaiką ir kt. Nustatydamas vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, teismas turi išsiaiškinti vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykių pobūdį, jų tikrumą. Spręsdamas vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, teismas taip pat turi išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Ypač svarbu išsiaiškinti vaiko ryšį su tėvu (motina) ir jų galimybę gyventi kartu, kai tėvas (motina) kartu su vaiku negyvena ar negyveno, ir dėl to vaikas gali jo nežinoti arba būti jį pamiršęs. Sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų palikti vaiką auklėti, svarbu nustatyti kiekvieno iš jų asmeninius bruožus, moralines, dorovines savybes. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo (motinos) galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu, ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą tai labiau atitiks jo interesus.

Pirmosios instancijos teismas šias aukščiau nurodytas aplinkybes išsiaiškino ir pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimų. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 str. 2 d.– tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios, tačiau laikantis geriausių vaiko interesų principo, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pagrindinis dėmesys yra skiriamas objektyvių kriterijų, t. y. aplinkybių, nulemiančių kiekvieno iš tėvų norus ir galimybes patenkinti svarbiausius vaiko interesus, nustatymui.

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. I. ir atsakovei I. Š. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. I. (T. 2, b.l. 6). Ieškovas ir atsakovė nesusituokę. I. Š. neatsiėmė gimusios dukros iš gimdymo namų (T.2, b.l. 156, 157). Nuo gimimo iki 2007 m. spalio mėn. ieškovo ir atsakovės dukra A. I. gyveno ne su atsakove I. Š. . Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. nuo gimimo iki 2007 m. spalio mėn. augino ir ja rūpinosi ieškovo A. I. tėvai bei jo sesuo J. Č. . Tai, kad nuo gimimo ieškovas neaugino dukros ir ja nesirūpino, pripažino pats ieškovas, nurodė jo sesuo J. Č. . J. Č. , ieškovo sesuo, 2007-06-12 teismui pateiktame ieškinyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nurodė, kad A. I. , A. tėvas, 2006-11-16 apsigyveno jų namuose, tačiau jis dukra realiai nesirūpina, materialiai jos neišlaiko, nors ir gauna valstybės išmokas už ją kiekvieną mėnesį. Su dukra A. I. bendrauja tik tada, kai pats to nori, o ne kada bendrauti su juo nori dukra. Jis išeina iš namų anksti ryte, kai vaikas dar miega ir grįžta vėlai vakare, kai vaikas jau miega. Dažnai A. I. negrįžta nakvoti į namus, savaitėmis gyvena kitur, todėl visa rūpesčių dėl vaiko našta ir pareiga jį auklėti tenka jai ir jos bei A. I. tėvams (T.1, b.l. 2). Pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo J. Č. nurodė, kad ieškovas pripažįsta ieškinyje išdėstytus faktus dėl netinkamo tėvo pareigų atlikimo, nei vienas iš tėvų dėl aplaidumo ir abejingumo nesirūpina dukra, materialinio išlaikymo neskira, tėvų ir mergaitės santykiai nėra artimi (su atsakove iš viso nėra jokių santykių), tėvai savo elgesiu daro neigiamą įtaką A., o A. I. svarbiausia išsiaiškinti tarpusavio santykius su I. Š. . A. tėvas (ieškovas) šiek tiek daugiau bendravo su dukra tik todėl, kad tam tikrais laikotarpiais gyveno tame pačiame name su dukra (T. 1, b. l. 87-89). Ieškovas A. I. atsiliepime į J. Č. ieškinį nurodė, kad A. nuo pat gimimo prižiūrėjo jo sesuo J. Č. , jam apsigyvenus kartu su jo šeima ir dukra, A. ir toliau rūpinosi jo sesuo J. Č. . Nurodė, kad jis nėra apsisprendęs, ar liks gyventi pas tėvus, ar išsikels, tačiau bet kuriuo atveju A. geriausiai galėtų pasirūpinti jo sesuo J. Č. . Jis mano, kad tik ateityje galėtų rūpintis dukra (T. 1, b. l.31-32). Ieškovas atsiliepime į priešieškinį patvirtino, kad po dviejų savaičių, kai jo šeima, t.y. jis, jo tėvas, sesuo J. Č. ir jos dukra, parsivežė A. iš gimdymo namų, jis, neįsivaizduodamas savo gyvenimo be atsakovės, išėjo pas ją gyventi ir paliko dukrą savo tėvų ir sesers šeimos priežiūrai (T. 2, b. l. 74). J. Č. byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 2007-06-11 pateikė prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ir šiame prašyme nurodė, kad ji vaiką auklėja, prižiūri, viskuo aprūpina, o ne vaiko tėvai (T. 2, b. l. 117-118).

Aplinkybes, kad ieškovas nuo vaiko gimimo visiškai nesirūpino dukra, kad neįgyvendino tėvo valdžios, nevykdė pareigos auklėti vaiką, patvirtina tai, kad 2006-04-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-301 nuo 2006-02-07 A. I. buvo nustatyta laikinoji globa, jos gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini), laikinąja globėja paskirta ieškovo sesuo J. Č. (T. 2, b.l. 10). Pagal laikinosios A. I. globėjos J. Č. 2006-05-25 prašymą, Socialinių išmokų skyriuje nuo 2006-02-07 iki 2023-05-16 J. Č. paskirta globos (rūpybos) išmoka už A. I. . Išmokos mokėjimas laikinajai globėjai J. Č. nutrauktas 2006-12-18, po to, kai ieškovas ir atsakovė kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą (T. 2, b.l. 83-84). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007-07-05 išvadoje, kuri buvo duota, įvertinus J. Č. ieškinio reikalavimus, nurodyta, kad mergaitė nuo pat gimimo praktiškai buvo likusi be tėvų globos, kad J. Č. kreipėsi su prašymu dėl mergaitės globos dėl to, kad tėvai mergaite nesirūpina, kad mergaitę augino J. Č. ir seneliai (T. 1, b. l. 26-27). Taip pat buvo nurodyta, kad mergaitę lanko atsakovė, mergaitės išlaikymui perveda pinigus, kad po globos panaikinimo mergaitė buvo palikta gyventi nuo gimimo įprastuose namuose, tarp pažįstamų žmonių, nes mergaitė nemoka rusiškai, mergaitė mamos nepažįsta, negali susikalbėti. Pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovė nuo 2005-09-01 teikė išlaikymą, t. y. nuo 2005-09-01 iki 2006-02-13 atsakovė pervesdavo į ieškovo sąskaitą, o nuo 2006-02-21 iki 2006-10-18 į J. Č. sąskaitą pervesdavo išlaikymą dukrai nuo 50 Lt iki 175 Lt per mėnesį (T. 2, b.l. 23, 26-65).

Byloje surinkti įrodymai taip pat tvirtina, kad tarp ieškovo ir dukros nuo pat gimimo taip pat nebuvo užsimezgusio emocinio ryšio, vaikas nebuvo prisirišęs prie ieškovo. Byloje pateiktas išrašas iš 2007-04-17 medicininių dokumentų, kuriuose psichologas nurodė, kad mergaitė yra prisirišusi prie senelių, bandymas atitolinti ją nuo jų – provokuoja emocinį stresą (T.2, b.l. 157). Byloje nebuvo pateiktas joks įrodymas, kuris leistų daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir jo dukros yra glaudūs tarpusavio santykiai, kad mergaitė nuo pat gimimo buvo prisirišusi prie tėvo, ir atsakovei pradėjus gyventi su mergaite buvo nutrauktas tas glaudus tėvo ir dukters ryšys. Dėl to apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad nebuvo galima nustatyti A. gyvenamosios vietos su motina, kuri nuo gimimo nesirūpino dukra, o ja rūpinosi ieškovas, nepripažintinos pagrįstomis.

Byloje buvo surinkti įrodymai, kad atsakovė pakeitė požiūrį į vaiką, yra pasirengusi vykdyti motinos pareigas, tarp jos ir dukros yra susiformavę šeiminiai ryšiai, kad ji, siekdama auginti vaiką, nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir nepažeidžia vaiko interesų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos Seniūnijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio vyr. inspektorės A. Sargiūnaitė ir D. Gudynienė 2007-10-23 tarnybiniame akte nurodė, kad apsilankymo pas atsakovę metu 2007-10-23 A. buvo ant motinos rankų, mergaitė rami, jautėsi, kad jai saugu, namuose sudarytos sąlygos ilsėtis ir žaisti (T. 1, b. l. 172). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos Seniūnijų inspektorių ir mobiliosios pagalbos poskyrio Žirmūnų seniūnijos inspektorė R. Šeputienė 2007-12-14 tarnybiniu raštu Nr.A715-4496-(3.12-SR6) informavo, kad, nagrinėdama A. I. prašymą, lankėsi A. I. gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja bute lankėsi ir tarnybos vyr. specialistė S. Sandienė bei psichologė M. Surginevičienė. Apsilankymo metu nustatyta, kad butas yra dviejų kambarių, erdvus, naujas, jame yra reikalingi baldai; vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis ir žaisti; A. apsilankymo metu atrodė sveika, rami, bėgiojo po kambarį, mėtė kamuoliuką, bendravo su mama ir kitais namiškiais, t.y. I. Š. mama A. Š. ir jos sugyventiniu J. B. . 2008-01-08 VšĮ Paramos vaikams centro pažymoje Nr.08/01-09 psichologė E. Petkutė nurodė, kad buvo atliktas motinos I. Š. ir dukters A. I. emocinės būsenos ir bendravimo tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti vaiko norą matytis, gyventi bei bendrauti su motina. Tyrimo metu nustatyta, kad A. ryšys su mama yra šiltas ir betarpiškas, mergaitė noriai kviečia mamą žaisti, dalijasi žaislais, mama supratingai ir kantriai elgiasi su dukra bei pagal jos tempą prisitaiko prie mergaitės žaidimų, mamos nurodymu mergaitė padeda mamai tvarkyti žaislus, eina kartu, apsirengia, paduoda mamai daiktus. Psichologė nustatė, kad iš mergaitės elgesio matyti, kad tarp mamos ir dukters yra emocinis ryšys, mama pastebi ir sugeba apibūdinti mergaitės savijautą, laiku mergaitę pagiria bei paskatina, todėl iš netiesioginių elgesio ir emocinių reakcijų galima daryti išvadą apie saugią vaiko būseną šalia mamos, kuri žino apie tokio amžiaus mergaitės poreikius, papasakoja apie jos maitinimosi, miego įpročius, žino, kam dukra yra alergiška (T. 3, b. l. 21). Šie įrodymai patvirtina, kad pasikeitė situacija, kuri buvo nurodyta 2007-07-05 (T.1, b. l. 26-27).

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė rūpinasi mergaitės sveikata, lankosi pas gydytojus. I. Š. , dukrai A. nuo 2007-10-07 apsigyvenus su ja, stengėsi išsiaiškinti, kokia yra dukros sveikatos būklė, kreipėsi į UAB „Saulėtekio klinika“ dėl išrašų iš medicininių dokumentų išdavimo (T. 3, b. l. 14, 18, 19). Tai, kad lankosi pas gydytojus ir rūpinasi dukros sveikata, patvirtina 2008-03-26 išrašas iš medicininių dokumentų (T. 3, b. l. 93). Atsakovė nuo 2005-09-01 dirba raštvede (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 25, 24, T. 3, b.l. 24). Jos gaunamos pajamos, susijusius su darbo užmokesčiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. lapkričio mėn. sudarė 13291,22 Lt (T. 2, b.l. 24), o nuo 2008 m. sausio mėn. sudaro 2304 Lt per mėnesį (T. 3, b.l. 24). Darbdavys charakterizuoja atsakovę kaip pavyzdingą, darbščią, sąžiningą, principingą, sumanią, pareigingą, kompetentingą darbuotoją, profesionaliai atliekančią savo funkcijas, tarnybos pareigūnų labai gerbiamą, pastovią, tvirto, geranoriško charakterio, mandagią, tvarkingą, ramiai į kritiką reaguojančią kolegę (T. 2, b.l. 25). Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovė su dukra gyvena motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovės buities tyrimo akte Nr. A715-140- (3.12.SSD-3) nustatyta, kad atsakovė gyvena vieno kambario 35 kv. m bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas švarus, tvarkingas, erdvus, neseniai atliktas remontas (T. 2, b. l. 70). Minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai A. Š. (T. 2, b. l. 85-86). Vilniaus miesto VTAT rekomendavo atsakovei išklausyti tėvystės įgūdžių kursus (T. 2, b. l. 69), todėl atsakovė nuo 2006-12-18 pradėjo lankyti VšĮ Pal. J. M. šeimos pagalbos centro organizuojamą „Tėvystės įgūdžių lavinimo grupę“ (T. 2, b. l. 22), tačiau apsilankė tik trijuose iš keturiolikos užsiėmimų. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakovė paaiškino, kad apsilankė tik keliuose „Tėvystės įgūdžių lavinimo grupės“ užsiėmimuose, nes minėti kursai neatitiko jos poreikių, t.y. juose buvo aiškinami bendravimo su paaugliais, o ne su mažamečiais vaikais, ypatumai.

Byloje nebuvo pateikti įrodymai, o Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, duodanti išvadą šioje byloje (CK 3.178 str. 1 d., CPK 55 str. 2 d.), nenustatė, jog atsakovės motina ir motinos sugyventinis, kurie padeda atsakovei rūpintis dukra, serga vaiko sveikatai pavojingomis ligomis, yra priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir kt., savo asmeninėmis, dorovinėmis ir kt. savybėmis ar savo netinkamais veiksmais daro žalingą įtaką A., kenkia jos interesams. Taip pat Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje byloje davė išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, nurodė, kad atsakovė gerai rūpinasi savo dukra, ją prižiūri, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikui reikalingas mamos švelnumas, rūpestis (T. 3, b. l. 57-58). Iš bylos medžiagos matyti, kad išvada duota, išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, vaiko interesais, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai nuo pat A. gimimo buvo žinomos problemos, susijusios su A. ir jos tėvų padėtimi, jų santykiais.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas gyvena motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto VTAT inspektorė R. Padervinskienė 2007-01-12 nustatė, kad ieškovas gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame 270 kv. m. name, nors dar nepilnai įrengtame, tačiau su visais patogumais. Name yra 4 kambariai, gyvena 6 asmenys, t.y. ieškovas, jo tėvai, sesuo J. Č. su dukra; namiškiai be galo myli ieškovo dukrą A., ja rūpinasi, jai sudarytos sąlygos žaisti ir ilsėtis; atvykus motinai mergaitė neparodo jokių teigiamų emocijų, nes kol kas nesuvokia, kas ta moteris yra (T. 2, b. l. 71). Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog akte nurodytos aplinkybės apie motinos ir vaiko bendravimą yra pasikeitusios. Ieškovas nuo 2006-05-05 dirbo valytoju (duomenys neskelbtini) (T. 2 , b.l. 8, 9). Ieškovas nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2006 m. spalio mėn. gavo 7014 Lt pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu (T.2, b.l. 8). Darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) charakterizavo ieškovą kaip stropų, atsakingą ir sąžiningą darbuotoją, laiku ir gerai atliekantį pavestą darbą (T. 2, b.l. 9). Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog nuo 2008-03-03 dirba valytoju UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. I. Tardymo skyriuje prie Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1992-05-13 buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 147 str. 2 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1993-05-06 nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 147 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams (T. 2, b. l. 103). 2006-08-10 ieškovui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas Nr. P147294 už ATPK 178 str. 1 d. pažeidimą, jam skirtas įspėjimas (T. 2, b. l. 105). Šalių dukra A. yra per maža, kad sugebėtų pati motyvuotai išreikšti savo norą, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Iš aukščiau nurodytų byloje surinktų įrodymų matyti, kad ji lankėsi pas psichologus, psichologai išsakė savo nuomonę apie mergaitės santykius su kitais asmenimis. Taip pat byloje yra pateikti dokumentai apie mergaitės sveikatą tiek laikotarpiu, kai ji gyveno ieškovo šeimoje, tiek laikotarpiu, kai ji gyvena su motina. Tiek ieškovas, tiek atsakovė rašo skundus dėl bendravimo su mergaite. Kai mergaitė gyveno ieškovo šeimoje, atsakovė nurodydavo, jog ieškovas ir jo giminaičiai trukdo jai bendrauti su mergaite, o kai mergaitė pradėjo gyventi su motina, skundus rašo ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės ieškovo tėvai ir sesuo siekia rūpintis mergaite ir ją prižiūrėti, nori susigrąžinti ją į savo namus. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktų dokumentų (T. 1, b. l. 55-56, 58) matyti, kad ieškovas ir jo giminaičiai trukdė atsakovei bendrauti su dukra, kai ji gyveno ieškovo šeimoje. Kai mergaitė gyvena su atsakove, tiek ieškovas, tiek atsakovė rašo skundus, susijusius su bendravimu su vaiku, su elgesiu vienas kito atžvilgiu. Tai rodo susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp šalių, todėl akivaizdu, kad tokia padėtis traumuoja šalių dukrą. Bylos nagrinėjimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra užsitęsęs, toks bylinėjimasis daro žalą mergaitei, nes jai reikalinga stabili ir saugi aplinka, ramybė. Aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių tėvo valdžios įgyvendinimu iki iškilusio ginčo, su susiformavusiais tarp tėvų ir vaiko emociniais ryšiais, aplinkybės, pagrindžiančios šalių pasiruošimą ir pastangas užtikrinti dukros dvasinius, psichologinius, moralinius, materialinius ir kt. vaiko poreikius, teises, leidžia teismui daryti išvadą, apie tarp tėvų ir dukros susiklosčiusius emocinius ryšius, nustatyti, kad dukrai gyvenant su atsakove bus palankesnės sąlygos mergaitei visapusiškai vystytis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą skirti medicininę-psichologinę ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, su kuriuo iš tėvų A. I. dvasinis emocinis ryšys yra stipresnis, ar A. psichologinė raida atitinka jos amžių, ar raidai koreguoti reikalinga specialistų pagalba, su kuriuo iš tėvų gyvenant A. būtų sudarytos palankesnės sąlygos visapusiškai vystytis. Ieškovo prašymo skirti tokią ekspertizę dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkina ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Apeliantė J. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises turėti vertėją, pažeidė jos teisę susipažinti su dokumentais. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes iš 2008-01-29 teismo posėdžio protokolo (T. 3, b. l. 46-60) matyti, kad J. Č. nenurodė teismui, jog jai yra reikalingas vertėjas, kad ji nesupranta lietuvių kalbos. J. Č. teismo posėdžio metu pasisakė, išreiškė poziciją byloje nagrinėjamais klausimais, atsisakė nuo savo ieškinio reikalavimų. 2008-01-29 teismo posėdžio metu J. Č. nenurodė, kad jai būtina susipažinti su pateiktais dokumentais ir bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas dėl to, kad ji nėra susipažinusi su dokumentais. Atidėti bylos nagrinėjimą dėl pateiktų dokumentų prašė ieškovo atstovas, o J. Č. nurodė, kad ji sutinka, jog byla būtų atidėta (T. 3, b. l. 50). Pirmosios instancijos teismas siūlė padaryti pertrauką, kad ieškovo atstovas susipažintų su dokumentais, tačiau ieškovo atstovas atsisakė, kad būtų daroma pertrauka. Byloje dalyvaujantys asmenys pastabų dėl teismo posėdžio protokolo CPK 171 str. nustatyta tvarka nereiškė.

Apeliaciniais skundais prašoma panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu turėtų būti panaikintos sprendimo dalys, kuriomis nutraukta byla dalyje dėl trečiojo asmens reikalavimų neterminuotai apriboti tėvų valdžią ir nustatyti nuolatinę globą, priteistas išlaikymas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., aplinkybių, jog pažeistas viešasis interesas, nenustatyta, apeliaciniai skundai netenkintini, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos už jai suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą (bylinėjimosi išlaidos) (CPK 98 str.). Prašymas priteisti 1000 Lt šių išlaidų tenkintinas iš dalies ir priteistina 300 Lt, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos apimtį ir jos pobūdį, į bylos sudėtingumą, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. I. (A. I. ) atsakovei I. Š. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.