Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams, D. M. 2014 m. rugsėjo 15 d. leido dirbti virėja kavinės virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos duomenimis 2014 m. rugsėjo 15 d. D. M. nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais veiksmais L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus bei nelegaliai dirbusiojo darbo teises ir socialines garantijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir nurodė, kad gailisi, teismui paaiškino, jog jos įmonėje dirbanti virėja D. M. įvykio dieną ryte apie 07.45 val. jai paskambino ir pranešė, kad yra ligoninėje ir neateis į darbą. Ji, neturėdama ką daryti, pasikvietė padirbėti moterį, kuri ruošėsi ateiti dirbti į jos įmonę. D. M. jos įmonėje nelegaliai dirbo tik tą vieną dieną, atliko virėjos darbą. Paskui D. M. buvo įdarbinta oficialiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio L. V. paaiškinimo matyti, jog ji pripažįsta pažeidimo padarymą ir gailisi (1 b.l.). L. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b.l.), nelegalaus darbo tyrimo aktu (3 b.l.), patikrinimo aktu (4 b.l.), paaiškinimais (5, 6 b.l.), VSDFV informacinės sistemos pažyma (7 b.l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registracijos žurnalu (8-10 b.l.).

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (Darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams, D. M. 2014 m. rugsėjo 15 d. leido dirbti virėja kavinės virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl konstatuotina, jog L. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

L. V. administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo padarymą ir dėl jo gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie darbo užmokestį matyti, jog L. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose ir jos mėnesinės pajamos sudaro 1000 litų (13 b.l.), iš byloje esančio ištuokos liudijimo matyti, kad L. V. yra išsiskyrusi (14 b.l.), Kauno rajono savivaldybės administracijos Alšėnų seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį patvirtinta, kad L. V. viena augina du sūnus, vienas iš jų yra nepilnametis (15 b.l.), iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti D. M. įvykio dieną, t.y. 2014 m. rugsėjo 15 d., turėjo nedarbingumo pažymėjimą (17, 18 b.l.), iš Sodros apdraustųjų sąrašo matyti, jog D. M. nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai (16 b.l.).

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, aplinkybes, apibūdinančias padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, L. V. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes L. V. padarytas teisės pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. L. V. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

L. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (434 eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6401. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.