Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1753-598/2015 pagal antstolio N. A. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, individuali įmonė „Aujama-credit“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pradinė skolininkė – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turi būti pakeista skolininke – valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldėjus (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. turtą – 110/329 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 45 punktu, 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-28450 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perdavė M. M. vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės valstybės vardu ir valdytojo patikėjimo teise įregistravimui, palikėjos skolų ir turto administravimui. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perdavus paveldėtą turtą, skolininke turi būti laikoma paveldėto turto perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. L2-3667-490/2011, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. M. išieškotojos IĮ „Aujama-credit“ naudai. Skolininkė M. M. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolis pateikė teismui prašymą pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas patenkino antstolio prašymą ir skolininkę M. M. pakeitė valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apeliantė nurodo, kad skolininkė pakeista valstybe, atstovaujama netinkamo juridinio asmens. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantės argumentu.

Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip įgaliota valstybės atstovė, neatsiradus kitų įpėdinių, 2015 m. balandžio 29 d. priėmė skolininkės M. M. palikimą (žemės sklypo dalį). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. (28.8-08-4)RNA-28450 kopiją, iš kurio nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perdavė M. M. vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės valstybės vardu ir valdytojo patikėjimo teise įregistravimui, palikėjos skolų ir turto administravimui.

CK 5.2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tokie patys palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti CK 5.62 straipsnio 1 dalyje, papildomai nurodant, kad turtas valstybei, be kita ko, gali būti paliekamas testamentu (1 punktas). CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolimesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.62 str. 3 d.) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (CK 5.66 str. 2 d.), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos, todėl, sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybei teisme, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir Žemės įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 45 punkte nustatyta, kad jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad tuo atveju, kai valstybė paveldi žemę, palikimo priėmimo procedūrą atlieka mokesčių inspekcija, kuri, atsižvelgiant į tai, jog valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu (CK 5.62 str. 3 d.), turi pareigą kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) ir gauti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus (CK 5.66 str. 2 d.). Tik tada, kai palikimas nustatyta tvarka yra priimtas (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), mokesčių inspekcija perduoda palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra paveldėta žemė tolimesniems su paveldėtu turtu susijusiems veiksmams atlikti (įregistruoti paveldėtą turtą valstybės vardu, esant būtinybei, organizuoti pardavimo procedūras ir kt.). Taigi, valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybės atstovė, dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimą patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl valstybės, kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, pareiga atlikti visus tolimesnius veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėtos žemės, taip pat ir atstovauti valstybei teisme bei vykdymo procese, tenka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl procesinio teisių perėmimo, netinkamai aiškino ir taikė valstybės institucijų, dalyvaujančių valstybei paveldint žemę, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje tinkama valstybės, kaip skolininkės M. M. teisių perėmėjos, atstove yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti procesinio teisių perėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje negali būti sprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti procesinio teisių perėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.