Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovui TŪB „ENERGIJA“ dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas tris kartus siųsti ieškinyje ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu Gedimino pr. 45-2, Vilnius, tačiau grįžo neįteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu. Dokumentai paskutinį kartą atsakovui išsiųsti 2006 m. balandžio 19 d., todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. balandžio 30 d. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas turto pardavimo iš varžytinių tvarka 2015 m. gruodžio 16 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 0128/15/01228/2 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo G. Č. nuosavybės teisė į butą įregistruota Lietuvos Respublikos nekilojamojo turto registre. Atsakovas, ankstesnis buto savininkas TŪB „ENERGIJA“, neatlaisvina patalpų ir neperduoda ieškovui. 2016 m. vasario 8 d. ieškovas atsakovo buveinės adresu išsiuntė prašymą dėl patalpų atlaisvinimo ir raktų perdavimo, kuriuo prašė iki 2016 m. vasario 12 d. 12.00 val. atlaisvinti butą ir grąžinti buto raktus, taip pat informavo, kad atsakovui to neatlikus, ieškovas kreipsis į teismą dėl iškeldinimo iš patalpų. Atsakovas į ieškovo prašymą nereagavo, buto neatlaisvino ir neperdavė teisėtam savininkui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi teisę būti ieškovui priklausančiame bute.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Nustačius, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas būna be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovo kaip buto savininko teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmai pažeidžia jos kaip savininko teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Toks ieškovo reikalavimas, teismo vertinimu, teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 31, 00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti TŪB „ENERGIJA“, j. a. k. 120202619, iš buto, unikalus Nr. 4400-2177-3126:5281, esančio adresu Šv. Stepono g. 11-38, Vilnius, su visu jam priklausančiu turtu.

Priteisti iš atsakovo TŪB „ENERGIJA“, j. a. k. 120202619, ieškovo G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 31, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.