Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. L. (toliau – J. L.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. L. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro B. L. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. L. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. gruodžio mėn. 1-7 dienomis žiniasklaidoje buvo paskelbta visa eilė tikrovės neatitinkančių pranešimų dėl neva įvykdytos pirmos kibernetinės vagystės Lietuvoje. Pasak pareiškėjo, 2014 m. gruodžio 1 d., 12.42 val. ir 17.34 val. buvo išplatinti du susijusio turinio spaudos pranešimai, kurių pavadinimai „Beprecedentė kibernetinė vagystė: J. L. įpareigotas grąžinti UAB „PriceOn“ pasisavintą programinį kodą“ ir „Beprecedentė kibernetinė vagystė tęsiasi: J. L. negrąžino iš UAB „PriceOn“ pavogto programinio kodo“. Šiuose pranešimuose išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija apie J. L., kuria siekiama jį pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo. Pareiškėjas dėl šio fakto prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 2 d.

2014 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras B. L., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 168 str., 407 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad pareiškėjui yra žinomi internetiniame tinklalapyje publikuoto straipsnio autoriai – pranešimai išplatinti per bendrovės UAB „B.“ ((duomenys neskelbtini), bendrovės vadovė J. E., kontaktinis tel. (duomenys neskelbtini)), minėtus spaudos pranešimus išplatino bendrovės UAB „B.“ (taip pat žinoma (duomenys neskelbtini) prekės ženklo pavadinimu, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovas J. B., kontaktinis tel. (duomenys neskelbtini)) projektų vadovė J. G. – T. Pranešimuose nurodytas pranešimus pateikęs ir papildomos informacijos galintis suteikti asmuo T. M. (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prokuroro vertinimu, šie duomenys vertintini kaip pakankami pareiškėjui pageidaujant kreiptis į teismą su privačiu kaltinimu.

Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu, J. L. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2015 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjo pranešime yra nurodyti kontaktiniai asmenys (T. M., J. G. – T.), tačiau, atsižvelgiant į rašytinio pranešimo specifiką, tai neleidžia teigti, kad būtent šie asmenys parašė aptariamus šmeižikiško pobūdžio pranešimus. Atkreipiamas teismo dėmesys į interneto specifiką, kai nevaldant techninių ryšio prisijungimo duomenų (IP adresų, interneto tiekėjų deklaracijų, kam priklauso IP adresas ir pan.) neįmanoma nustatyti tikrojo pranešimų autoriaus. Taigi tai, kad prie pranešimų yra konkrečių asmenų pavardės nereiškia, kad būtent šie asmenys parašė ir platino juos, nes šių asmenų vardu galėjo būti pasirašę ir kiti asmenys.

Pareiškėjo J. L. skundas netenkinamas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Tačiau, sutinkamai su LR BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pabrėžtina ir tai, kad tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu, privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Išsamus tokių aplinkybių sąrašas yra pateiktas LR BPK 3 str., kurio 1 d. 6 p., numato, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro B. L. 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. ir 155 str. yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus LR BPK 409 str. 1 d. numatytus atvejus, kai veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali pats ginti teisėtų savo interesų. Teismas pritaria prokuroro nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytiems pareiškėjo skundų atmetimo motyvams dėl esminių aplinkybių.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovavosi LR BPK 168 str., 407 str., motyvuodamas tuo, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes dėl minėtų nusikalstamų veikų bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka, tuo tarpu nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo yra žinomas. Su tokiomis prokuroro išvadomis sutiko ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Remiantis J. L. 2014 m. gruodžio 8 d. pareiškimo, pateikto Vilniaus apygardos prokuratūrai, duomenimis, jo aptarti, galimai šmeižiamojo pobūdžio pranešimai buvo išplatinti per bendrovės UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovė J. E.) spaudos centrą internete bei yra viešai prieinami. Minėti spaudos pranešimai buvo išplatinti bendrovės UAB „B.“ (taip pat žinomos (duomenys neskelbtini) prekės ženklo pavadinimu, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) projektų vadovės J. G. – T. Juose nurodytas ir pranešimus pateikęs bei papildomos informacijos galintis suteikti asmuo – T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) galimas adresas (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefonas (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys patvirtina, kad galimai nusikalstamas veikas padarę asmenys yra žinomi. Pareiškėjo skundo argumentai, kad galbūt po publikuojamais straipsniais pasirašė kiti asmenys, kurie su aptariamų straipsnių turiniu nieko bendro neturi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina tiek su prokuroro, tiek su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, kad J. L., žinodamas galimai jo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atlikusius asmenis, dėl galimai pažeistų savo teisių, gali kreiptis tiesiogiai į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Tuo tarpu, kaip numato LR BPK 407 str., baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 d., 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, jei yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus LR BPK 409 str. numatytais atvejais. LR BPK 409 str. nurodoma, kad atvejais, kai nusikalstamos veikos, išvardintos LR BPK 407 str. turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų, baudžiamąjį procesą dėl tokių veikų turi pradėti prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Vertinant aptartas nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamosios bylos dėl LR BPK 407 str. įtvirtintų nusikalstamų veikų gali būti nagrinėjamos bendra tvarka tik tokiu atveju, jei yra tenkinamos LR BPK 409 str. numatytos sąlygos: nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, LR BPK 409 str. 1 d. vartojama formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų, bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jei dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tuo tarpu analizuojant LR BPK 409 str. 1 d. įtvirtintos kitos teisinės išimties, kuriai esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d, t. y. , kai asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų pats ar per savo atstovą, turinį, pabrėžtina, kad kaip suformuota teismų praktikos, aptariama formuluotė apibūdina tokias situacijas, kai asmuo apskritai negali – nei pats, nei per teisėtą atstovą, išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali - nei pats, nei per teisėtą atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pvz. dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t.t.), ir tokiais, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą atstovą išreikšti valią ginti savo interesus ir atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai gali nepakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz. dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t.t.) (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Vertinant šias aplinkybes pareiškėjo skundo argumentų kontekste matyti, kad J. L. nenurodo jokių objektyvių duomenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių visgi turėjo būti atliekamas. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei paties pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, negalima tvirtinti, jog pareiškėjo nurodytų asmenų veiksmai turi visuomeninę reikšmę ar egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo negali ginti teisėtų savo interesų pats arba per atstovą. Be to, iš medžiagos, reikalingos pareiškėjo skundo nagrinėjimui, nematyti, kad J. L. pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su analizuojamu įvykiu, sukėlė didelį rezonansą ir kad dėl minėto įvykio būtų atsiradę tam tikri neigiami padariniai visuomenei, kurie būtų traktuojami kaip turintys ypatingos svarbos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, kad nagrinėjamu atveju LR BPK 409 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. nenustatytos, todėl pareiškėjas J. L., manydamas, jog galimai neteisėtais jo įvardintų asmenų veiksmais buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, juos gali ginti teisme privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo J. L. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.