- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- II-78-951/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00039-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022 m. sausio 7 d. S. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad S. V. 2022 m. sausio 7 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), neįvykdęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų deklaruoti duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę, tai yra automobilis neturėjo savininko deklaravimo kodo (SDK). Taip pat dėl to, kad vairavo automobilį, kuris neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais pažeidė SEAKĮ 20 str. ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 226 punkto reikalavimus.
2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 150 Eur dydžio nuobauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 30 Eur dydžio nuobauda, o, vadovaujantis ANK 38 str. nuostatomis, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. S. V. nubaustas dėl to, kad jis 2022 m. sausio 7 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neįvykdęs SEAKĮ nustatytų reikalavimų deklaruoti duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę, tai yra automobilis neturėjo SDK, bei dėl to, kad vairavo įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. V. pažeidė SEAKĮ 20 str. ir KET 226 punkto reikalavimus.
2022 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas S. V. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas nesutinka su nutarime konstatuotais KET pažeidimais ir to pasekoje paskirta bauda dėl to, kad 2022-07-08 iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į VĮ „Regitra“ su paklausimu, per kiek laiko turi priregistruoti iš perpardavinėtojų nupirktą vokiečio automobilį, gavo atsakymą, jog registracijai termino nėra. Gautame atsakyme buvo parašyta tik užuomina, kad pirktą automobilį dar reikia ir deklaruoti, tačiau jis deklaravimą sutapatino su registravimu. Skunde pažymėta, kad iš VĮ „Regitra“ gautas atsakymas yra ir nepilnas, ir melagingas, nes savininko deklaravimo kodą (SDK) nebūtinai turi suteikti automobilio pardavėjas, jis gali būti suteikiamas ir deklaruojant automobilio pirkimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kreipęsis į automobilį pardavusią įmonę su prašymu suteikti SDK, tačiau atsakymo nesulaukė. Be to, pareiškėjas nurodė, jog nutarimo aplinkybė, kad jis vairavo įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį, yra neteisinga, kadangi termino registracijai nėra. S. V. skunde teigė, kad jį, kaip nežinantį Vyriausybės nutarimų, VĮ „Regitra“ suklaidino, pateikė nepilną, neaiškią ir melagingą informaciją.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo nustatyta, jog S. V. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, neįvykdęs SEAKĮ nustatytų reikalavimų deklaruoti duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę, tai yra automobilis neturėjo SDK, o taip pat vairavo automobilį, kuris neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. Byloje yra pakankamai įrodymų S. V. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 431 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. Institucija atsiliepime pažymėjo, jog administracinio nusižengimo byloje esančioje automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, užpildytos ant vokiečių kalba parengto blanko, kopijoje nurodyta, jog pareiškėjas automobilį įsigijo Vokietijoje 2021 m. birželio 21 d. Vadovaujantis SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apie Vokietijoje 2021 m. birželio 21 d. įgytą transporto priemonę pareiškėjas privalėjo deklaruoti ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Institucija taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis KET 226 punktu, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama tik nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Kadangi pareiškėjas vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą motorinę transporto priemonę, tai yra dalyvavo viešajame eisme Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotas padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje, bei nustatytas KET 226 punkto reikalavimų nesilaikymas. Atsiliepimu institucija prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. V. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad jis vairuoja, turi teises, žino KET. Jis klausė žmonių, per kiek laiko reikia įregistruoti automobilį. Žino tai, kad jis, kaip vairuotojas, turi įregistruoti įsigytą transporto priemonę, bet buvo klausimas, per kiek laiko. Jis žino, kad reikia įregistruoti, bet vieni sako, kad per 1 mėnesį laiko, o kiti sako, kad per 3 mėnesius, tai nusprendė paklausti VĮ „Regitra“. Buvo parašyta, kad nebūtinai reikia skambinti VĮ „Regitra“, bet galima paklausti ir elektroniniu paštu. Jis paklausė, per kiek laiko gali priregistruoti. VĮ „Regitra“ jam atsakė, kad registracijai termino nėra. Jis įstatymo nežino. Pirko automobilį ir paklausė, per kiek laiko reikia priregistruoti. Klausimas, ar KET yra parašyta, jog reikia SDK. Jis žino, kad reikia priregistruoti ir paklausė jų, per kiek laiko reikia priregistruoti. Vieni sakė, kad reikia priregistruoti per 1 mėnesį laiko, o kiti, kad per 3 mėnesius laiko, tai galvojo, jog reikia paklausti. Jam VĮ „Regitra“ parašė, kad registracijai termino nėra. Jie nepaaiškino, jog registracijai termino nėra, kai automobilis nevairuojamas. Jis negali visko išklausti, todėl jie turėjo viską ir paaiškinti, nes jis apie tuos įstatymus nieko nežino. Jis galvoja, kad VĮ „Regitra“ turi paaiškinti, kad jei automobilis stovi kieme, tai galima neregistruoti, o jei važiuoji, tai jau turi per kažkiek laiko įregistruoti, turi išsiimti SDK kodą. Prisimena tą atsakymą, kurį gavo iš VĮ „Regitra“, turi jį elektroniniame pašte. Jis mašiną nupirko ir jam pasakė, kad reikia SDK. Jam atsiuntė tokį paaiškinimą, kad SDK turi suteikti tas žmogus, kuris pardavė. Tada jis to žmogaus prašė, kad jam duotų tą SDK. Nors VĮ „Regitra“ parašė melagingai, nes tą SDK galima gauti ir priregistruojant. Jis neturėjo to SDK. Prašo teismo spręsti, ar jis pagrįstai, ar nepagrįstai buvo nubaustas nutarimu. Kai paklausė VĮ „Regitra“, norėjo gauti išsamų paaiškinimą. Jam parašė, kad priregistravimo laiko nėra. Jiems reikėjo parašyti apie deklaravimą, kad automobilį reikia deklaruoti per tokį ir tokį terminą, tada bus suteiktas SDK. Jis negalėjo paklausti apie deklaravimą, nes nežino tų įstatymų, todėl jų paklausė, ir jie turėjo pasakyti. Tą automobilį pirko prie (duomenys neskelbtini), M. automobilių pardavimo aikštelėje. Tai buvo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Pirkimo metu pardavėjas jam davė tokį automobilio dokumentą, kuris yra byloje. Jam atrodo, kad ant jo tik jis ir pasirašė, o gal ir pardavėjas pats pasirašė. Savo parašą mato. Jo parašas yra pats pirmas administracinių nusižengimų bylos lape Nr. 8. Tą dokumentą užpildė pardavėjas. Ką jam davė, tai tą ir pasirašė. Nesuprato, ką pasirašė. Pasirašė, kad perka ir tiek. Nepažįsta asmens, iš kurio pirko tą automobilį. Žino, kad pirko iš įmonės. Ta įmonė, iš kurios pirko mašiną, yra nurodyta antroje lapo pusėje. Jei įmonė parduoda eilę automobilių, tai jis galvojo, kad ta įmonė tuos dokumentus ir užpildo taip, kaip reikia. Pasitikėjo, nes dabar dokumentai paprastai būna tvarkingi, o jis tokio darbo nedirba, tai nežino. Įstatymų nežinojimas atleidžia nuo atsakomybės, nes čia yra filosofija, kaip jis gali žinoti įstatymus. Jam yra organinis asmenybės sutrikimas. Turi dokumentą, išduotą psichiatrijos ligoninės. Pagal tą diagnozę jam turėtų būti nuo 40 iki 60 procentų darbingumas, bet toje nedarbingumo nustatymo komisijoje nustatė, kad yra darbingas 75 procentus. Jis yra dirbantis. Truputį turi žemės, bet jos nedirba, kadangi turėdamas tokią diagnozę negali vairuoti traktoriaus. Yra kaip ir ūkininkas, nes turi truputį žemės, bet negali ūkininkauti, kadangi negali važiuoti su traktoriumi. Tą žemę padeda apdirbti kaimynas. Toje sveikatos pažymoje, kuri jam yra išduota, nurodyta, kad jis negali važiuoti su traktoriumi. Nesilanko pas gydytojus dėl savo sveikatos būklės, nes yra nedraustas. Gyvena vienas, išlaikytinių neturi. Jis iš viso neturi pinigų. Gauna pajamų, bet jas išleidžia nusipirkti duonai. Jis gauna paramą. Pajamos iš paramos yra pora tūkstančių eurų per metus. Kai jam pasakė, kad reikia priregistruoti, tai po kelių dienų nuvažiavo ir priregistravo tą automobilį. Neturi registracijos dokumento, nes nešiojasi tik pasą. Registruojant suteikė SDK. Už registraciją sumokėjo virš dviejų šimtų eurų. Asmuo, pardavęs tą transporto priemonę, galėjo paaiškinti, kad reikia prisiregistruoti ir nebūtų buvę jokių problemų. Jis juk klausė to kodo, tai galėjo jam viską pasakyti, paaiškinti.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad nelabai žino, dėl ko yra apklausiamas kaip liudytojas, nes teismas neleido susipažinti su byla. 2021 m. birželio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje ir yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas. (duomenys neskelbtini) įmonė užsiima automobilių prekyba ir nuoma. Konkrečiai neatsimena aplinkybių, kai praėjusių metų birželio 21 d. buvo parduotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonė parduoda ir turi labai daug automobilių. Bet automobilį „(duomenys neskelbtini)“ yra turėję. Pirkimo metu jie dažniausiai pildo pirkimo – pardavimo sutartį įmonės vardu. Dabar nežino, ar jau buvo ta nauja sistema, kad jau buvo reikalinga VĮ „Regitra“ pildyti deklaracijas, ar ne, bet lyg jau ir buvo. Pirkėjas deklaruoja automobilį. Pirkėjas, nusipirkęs automobilį, pradžioje turi VĮ „Regitra“ internetiniame puslapyje deklaruoti, kad jis tokį automobilį nusipirko. Toliau susisiekia su pardavėju, pardavėjas turi patvirtinti, kad pardavė. Dabar tiksliai nepasakys, ar pirkėjas buvo kreipęsis į jį dėl kodo suteikimo. Vieni nusipirkę kreipiasi, pildo tas deklaracijas, o kiti nusipirkę tiesiog dingsta ir tų mašinų net nedeklaruoja. Negali tiksliai pasakyti, nes labai daug laiko praėjo, ar S. V. klausė apie tai, kokiu būdu jam reikia deklaruoti, registruoti transporto priemonę. Administracinių nusižengimų bylos lape Nr. 8 yra ne pirkimo–pardavimo sutartis. Jis nežino, koks čia dokumentas yra. Čia gali būti nebent kokia užsienietiška pirkimo–pardavimo sutartis, kuri yra administracinių nusižengimų byloje (b. l. 9), bet ne lietuviška. Pas juos įmonės lietuviška pirkimo-pardavimo sutartis yra visai kitokia. Ant dokumento, esančio 8 bylos lape, kitos pusės nurodytas telefono numeris yra ne jų. Čia yra ne lietuviška pirkimo – pardavimo sutartis arba kažkoks kitas dokumentas. Neįsivaizduoja, kas galėjo ją pildyti, kai automobilis buvo parduodamas S. V.. (duomenys neskelbtini) daugiausiai dirba jis pats vienas. Bet, ar tas dokumentas yra pildytas jų įmonės, tai klausimas, nes jie nuo įmonės pildo savo lietuvišką pirkimo – pardavimo formą su savo rekvizitais. Jie visas pirkimo – pardavimo sutartis saugo. Reikia pasižiūrėti, ar šiuo atveju bus išsaugojęs lietuvišką pirkimo – pardavimo sutartį. Jam reikėtų susipažinti su ta byla, ar matyti valstybinį numerį, kad galėtų kažką daugiau pakomentuoti, nes jie tų automobilių turi begalę, jų nuolat nuperka, parduoda. Jam reikėtų vykti į ofisą ir pagal datą, valstybinį numerį pasižiūrėti, kokį automobilį jie ten pardavė. Pas juos visi automobiliai yra iš Lietuvos. Jie prekiauja lietuviškais automobiliais. Pas juos automobilis negali turėti užsienio valstybės valstybinių numerių. Pas juos yra automobilių visai be valstybinių numerių, jei žmogus, parduodamas automobilį, pasilieka valstybinį numerį, arba mašina būna išregistruota, o jie ją perparduoda. Paprastai visos mašinos būna su lietuviškais valstybiniais numeriais. Daro tik prielaidą, nes jų įmonė kartais paima parduoti automobilius iš kitų žmonių. Jie turi automobilių pardavimo aikštelę, tai jie ten parduoda ne tik savo automobilius, bet ir kitų. Kaip pavyzdys, galima atvežti pas juos savo automobilį, ir jie gali administruoti tą pardavimą. Labai retai yra buvę, kad automobiliai buvo iš užsienio. Aišku, kad yra tokių turėję, bet dėl „(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Gali būti, kad jie žmogui padėjo nusipirkti automobilį. Jie garantijų nesuteikia, bet dabar kartais susiduria su tokiomis situacijomis, kad žmonės, kai yra tie SDK, dažnai baiminasi, jog automobilis nebūtų areštuotas, konfiskuotas, ieškomas. Būna, kad žmogui duoda žodinį padrąsinimą, kad su automobiliu viskas yra gerai, bet visada viską galima pasitikrinti internete, VĮ „Regitra“ puslapyje suvedus mašinos duomenis ir kėbulo kodą. Tokių kažkokių garantijų nesuteikia, nes jų įmonė nėra labai didėlė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju – SEAKĮ. Formuluojant kaltinimą S. V., tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek 2022-02-07 nutarime buvo nurodyta, kad jis pažeidė SEAKĮ 20 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo.
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiga deklaruoti nustatytus duomenis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui yra apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo tarpu nagrinėtinu atveju tiek paties S. V. paaiškinimai, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2021-06-21 įgijo ne užsienio valstybėje, o Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo posėdžio metu S. V. tvirtino, jog jis šį automobilį pirko prie (duomenys neskelbtini), M. automobilių pardavimo aikštelėje, pirkimo metu pardavėjas jam davė tokį automobilio dokumentą, kuris yra byloje, jam atrodo, kad ant jo tik jis ir pasirašė, jo parašas yra pats pirmas, kairėje pusėje, tą dokumentą užpildė pardavėjas, ką jam davė, tai tą jis ir pasirašė, pasirašė, kad perka ir tiek, nepažįsta asmens, iš kurio pirko tą automobilį, bet žino, jog pirko iš įmonės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigė, kad ta įmonė, iš kurios pirko mašiną, yra nurodyta antroje to dokumento pusėje, jei įmonė parduoda eilę automobilių, tai jis galvojo, kad ta įmonė tuos dokumentus ir užpildo taip, kaip reikia, ta įmone pasitikėjo, nes dabar dokumentai paprastai būna tvarkingi, o jis tokio darbo nedirba, tai nežino. Teismas remiasi tokiais S. V. paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius S. V. paaiškinimus iš dalies patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, kuri buvo ištirta teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, (duomenys neskelbtini) užsiima automobilių prekyba ir nuoma, konkrečiai neatsimena aplinkybių, kai praėjusių metų birželio 21 d. buvo parduotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, nes įmonė parduoda ir turi labai daug automobilių, bet automobilį „(duomenys neskelbtini)“ yra turėję, įmonė turi automobilių pardavimo aikštelę, tai jie ten parduoda ne tik savo automobilius, bet ir kitų, t. y. jų įmonė kartais paima parduoti automobilius iš kitų žmonių, kaip pavyzdys, galima atvežti pas juos savo automobilį, ir jie gali administruoti tą pardavimą, labai retai yra buvę atvejų, kad automobiliai buvo iš užsienio, aišku, kad yra tokių turėję, bet, ar „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Kaip matyti iš byloje esančio dokumento, kurį įvardino S. V. kaip pirkimo-pardavimo sutartį, ant kurios jis pasirašė ir kurią užpildė įmonės, iš kurios pirko atstovas, kitoje šio dokumento pusėje yra aiškiai nurodyta, jog automobilį parduoda (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), garantija varikliui suteikiama 14 d., pasirašė A. K. (b. l. 8). Dar daugiau, byloje esantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktas susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog S. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11), t. y. S. V. 2021-08-05 ir 2021-08-17 rašė įmonei elektroninius laiškus, klausdamas transporto priemonės savininko deklaravimo kodo (SDK).
Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, jog S. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-21 įsigijo iš (duomenys neskelbtini), automobilį nusipirkdamas Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini) mieste, bet ne užsienio valstybėje. Esant tokioms aplinkybėms, ne jam kilo pareiga pagal SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruoti įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o galimai faktiniam automobilio pardavėjui (duomenys neskelbtini). Iš to seka, kad šioje situacijoje S. V. nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, subjektas, todėl teismas bylą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 str. 1 d., nutraukia, taip pat panaikinant nutarimo dalį dėl S. V. paskirtų nuobaudų subendrinimo.
Be to, iš 2022 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. V. buvo nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 30 Eur dydžio nuobauda dėl to, kad jis 2022 m. sausio 7 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas, ir taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus.
ANK 415 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą. Kaip minėta, formuluojant kaltinimą S. V., buvo nurodyta, kad jis pažeidė KET 226 punkto reikalavimus. KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Teismas atkreipia dėmesį, kad S. V. teismo posėdžio metu iš esmės neneigė, jog jis vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo įregistruota, tačiau pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jam dėl to turi būti taikoma administracinė atsakomybė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad žino tai, jog jis, kaip vairuotojas, turi įregistruoti įsigytą transporto priemonę, bet jam kilo klausimas, per kiek laiko, todėl jis VĮ „Regitra“ išsiuntė elektroninį laišką, klausdamas, per kiek laiko gali priregistruoti automobilį, VĮ „Regitra“ jam atsakė, kad registracijai termino nėra. Šiuo atveju teismas pažymi, kad S. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti informacija iš elektroninės pašto dėžutės (b. l. 10). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog VĮ „Regitra“ pateiktas atsakymas, kad automobilio registracijai nėra termino, nesudaro pagrindo S. V. nesilaikyti KET 226 punkto reikalavimų. T. y. teismas atkreipia dėmesį, kad nors asmuo, įsigijęs transporto priemonę, gali jos iš karto ir neregistruoti, tačiau, esant situacijai, kai ši transporto priemonė dalyvauja viešajame eisme Lietuvos Respublikoje, automobilis nustatyta tvarka jau privalo būti registruotas. O tai, kad S. V., būdamas vairuotojas, t. y. turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, nežino KET reikalavimų, t. y. KET 226 punkto nuostatos, negali būti priežastis jį atleisti nuo administracinės atsakomybės ir jo atžvilgiu šioje dalyje bylą nutraukti.
Pasisakydamas dėl S. V. skirtos administracinės nuobaudos, teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant administracinę nuobaudą S. V., buvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju paminėtina, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme S. V. savo elgesio kritiškai nevertino, dėl jo nesigailėjo. Kas reiškia, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą S. V. atžvilgiu, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip rodo byloje esanti baustumų pažyma, asmuo už analogiškus administracinius nusižengimus galiojančių administracinių nuobaudų neturi, t. y. pagrįstai nebuvo nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2022-02-07 nutarimu S. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos minimumą.
Esant tokioms aplinkybėms, S. V. skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl S. V. nubaudimo pagal ANK 431 str. 1 d., šioje dalyje S. V. atžvilgiu bylą nutraukiant, taip pat panaikinant nutarimo dalį dėl S. V. paskirtų nuobaudų subendrinimo, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2022 m. vasario 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl S. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje S. V. atžvilgiu bylą nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį dėl S. V. paskirtų nuobaudų subendrinimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.