Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. B. (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 4 – 10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Policijos komisariatas) viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 20-TE-283 „Dėl vyresniojo komisaro A. B. atleidimo iš tarnybos“ ir grąžinti į ankstesnes pareigas bei priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 38-1-00091-06 dėl piktnaudžiavimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje. Paaiškino, kad 2007 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. 2007 m. kovo 8 d. iš suėmimo buvo paleistas ir jam paskirta kardomoji priemonė – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pabrėžė, kad ikiteisminis tyrimus nėra baigtas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį, kuria patenkino prokuroro prašymą ir nutarė jį laikinai nušalinti (laikotarpiui nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 8 d.) nuo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigų ir laikinai sustabdyti teisę dirbti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pažymėjo, kad 2007 m. kovo 9 d. Kauno miesto vykiausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-TE-121 nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 8 d. buvo perkeltas tęsti tarnybą į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyrių, mokant visą darbo užmokestį pagal pareigas, iš kurių perkeliamas. Su šiuo įsakymu buvo pasirašytinai supažindintas, su juo sutiko. Pabrėžė, kad 2007 m. kovo 15 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-TE-123 2007 kovo 9 d. įsakymas Nr. 20-TE-121 pripažintas netekusiu galios. Tuo pagrindu buvo nušalintas nuo darbo. Nurodė, kad 2007 m. vasario 12 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų poskyryje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris 2007 m. kovo 5 d. teikimu Nr. 20-G-1256 buvo sustabdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 punktu. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai 2007 m. gegužės 21 d. pranešė, kad atliekamas kitas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio nusižengimo, nurodant, kad turi teisę iki 2007 m. gegužės 25 d. pateikti paaiškinimus. Paaiškino, kad 2007 m. liepos 3 d. buvo įteiktas pasirašytinai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-283 „Dėl vyresniojo komisaro A. B. atleidimo iš tarnybos“. Pažymėjo, kad iš darbo atleistas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) ir atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. birželio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-11-IS-60. Manė, kad dėl tarnybinių nusižengimų, kurie yra tarpusavyje susiję, gali būti atliekamas vienas tarnybinis patikrinimas. Jo atžvilgiu buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai, vienas – 2007 m. vasario 12 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato vidaus tyrimų poskyryje, antras – 2007 m. balandžio 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tyrimų tarnyboje. Paaiškino, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tyrimų tarnyboje tarnybinis patikrinimas buvo tęsiamas motyvuojant, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir kitos nusikalstamos veikos požymių neturinčios veikos, kurių pagrindu jis gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teigė, kad tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), nes šie tarnybiniai patikrinimai turėjo būti sujungti į vieną, kadangi yra tarpusavyje susiję ir grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo grubiai pažeisti Tvarkos 17 punktas ir 19 punktas. Pažymėjo, kad nei vieno pažeidimo, kurie nurodyti išvadoje, nepadarė: savo veiksmais ar elgesiu nežemino policijos pareigūno vardo, profesinėje veikloje vengė viešų ir privačių interesų konflikto, sprendė visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai, buvo ne kartą skatintas, neturėjo galiojančių nuobaudų, vadovavosi visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengėsi būti pavyzdžiu kitiems asmenims. Manė, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse reglamentuotų teisės ar moralės normų. Nurodė, kad kaltinimai grindžiami faktinių aplinkybių neatitinkančiais motyvais, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo tvarka surinktais duomenimis, nors tarnybinio patikrinimo atlikimas nėra baudžiamojo proceso dalimi, o jokie akivaizdūs pažeidimai kitokiu būdu nebuvo nustatyti, nebuvo gauti asmenų skundai, kaltinimai ar kt. Paaiškino, kad darbdavys netyrė jo kaltės, o kaltę grindė vien tarnybinio patikrinimo duomenimis, kurie rinkti neteisėtu būdu ir nėra patvirtinti kitais duomenimis. Manė, kad veiksmai, pažeidžiantys viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimus savaime negali būti vertinami kaip žeminantys pareigūno vardą Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkto prasme. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytų veiksmų neatliko. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinių bylų teisenoje bylai spręsti reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos tik leistinais įrodymais, t. y. įrodymais gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti ir teisėtai naudojami duomenys. Duomenys surinkti ar panaudoti neteisėtai, taip pat pažeidžiant žmogaus teises, yra neleistini administracinių bylų teisenoje, procesinės reikšmės neturi ir jais teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Tokiais duomenimis negalima remtis ir skiriant tarnybinę nuobaudą. Akcentavo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeista teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio l ir 7 dalyse, 17 straipsnio l ir 2 dalyse yra siekiama užtikrinti žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą vykdant operatyvinę veiklą, įgyvendinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje numatytas teises, taip pat ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas, jo nuostatos, susiję su asmens teisių apsauga, negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų nustatomos kitokios taisyklės, negu jas nustato Lietuvos Respublikos pripažįstamos tarptautinės teisės normos. Pabrėžė, kad įstatymai nenustato tokių atvejų, kai operatyvinė informacija galėtų būti panaudota tarnybinių nusižengimų aplinkybėms įrodinėti. Todėl manė, kad telefoninių pokalbių įrašai yra neleistini administracinių bylų teisenoje, procesinės reikšmės neturi ir teismo negali būti vertintini.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 140 – 146) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tarnybinio patikrinimo išvada bei 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 20-TE-283 yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje fiksuoti pareiškėjo veiksmai asmeniniais tikslais naudojant tarnybinį automobilį ir vairuotoją. Pareiškėjas liepdamas pavaldžiam pareigūnui vykdyti jo nurodymus, nesusijusius su tarnyba, sąmoningai nesiekė išvengti interesų konflikto, pasinaudojo pareigomis asmeninei naudai gauti, naudojosi valstybės nuosavybe ne tarnybos veiklai ir tuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktus, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.14 punktą ir 12.10 punktą. Tokie veiksmai akivaizdžiai žemina policijos įstaigos autoritetą ir kenkia geram policijos pareigūno vardui.

2. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ir tęsiamas, tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinimai pareiškėjui grindžiami ne Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka surinktais duomenimis – telefoniniais pokalbiais ir slaptu sekimu baudžiamojoje byloje, o Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinktais duomenimis, o tokie įrodymai yra leistini administracinių bylų teisenoje ir turi procesinę reikšmę. Įrodymai, renkami Baudžiamojo proceso kodekso nustatymas normomis, nėra įslaptinti ir jų išslaptinti nereikia, įstatymas nedraudžia iš baudžiamosios bylos išskirtus dokumentus (liudytojų apklausas, teismo priimtas nutartis, baudžiamojo proceso nustatyta tvarka surinktus duomenis) panaudoti kaip įrodymus administracinėje byloje.

3. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje nenurodyta, kokios formos turi būti prokuroro leidimas ikiteisminio tyrimo duomenims paskelbti. Ikiteisminio tyrimo tyrėja gavo žodinį prokuroro leidimą išskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą dėl pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių nusižengimų.

4. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo Žilvino J. B. parodymais. Šio liudytojo duotais parodymais buvo remiamasi surašant tarnybinio patikrinimo išvadą.

5. Tyrėjo tarnybinis pranešimas ir slapto sekimo protokolas surašyti atliekant ne operatyvinius veiksmus, o baudžiamojo proceso veiksmą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 160 straipsnio nuostatomis.

6. Pareiškėjo veika atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punkte nurodyto pareigūno vardo pažeminimo požymius, jo veiksmai prieštaravo Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 5 straipsnyje keliamiems policijos uždaviniams. Pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą įstatymams, pažemino policijos įstaigos autoritetą, pareigūno vardą, sulaužė pareigūno priesaiką.

7. Vidaus tarnybos sistemoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovybės pavedimu vertina ministerijos Generalinio inspektoriaus skyriaus vedėjas, tačiau pareiškėjas tikrintojo veiksmų ir tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nustatyta tvarka neskundė.

8. Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų gali būti panaikintas tik konstatavus, kad buvo iš esmės pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, ir tai turėjo ar galėjo turėti įtakos įstatymais bei poįstatyminiais aktais nustatytoms tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėms.

9. Administracinė byla turėjo būti sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau teismas tokį prašymą nepagrįstai atmetė.