Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Ritai Mikalauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 2 (dviem) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. vasario 12 d. apie 20.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr.16, siekdamas pažeminti policijos pareigūnų garbę bei orumą bei plūsdamas policijos pareigūnus įvairiais rusiškais ir lietuviškais keiksmažodžiais, įžeidė valstybės tarnautojus, vykdančius savo pareigas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulius S. V., V. G., M. P. ir vyresnįjį patrulį Č. J..

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis skirti suėmimą palikta galioti ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas. Teismas sprendė, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

A. M. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą ir sprendė, jog jų pakankama skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme metu nustatyta, kad A. M. atžvilgiu 2015 m. spalio 9 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius BK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nors šiuo metu skundo autoriaus atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo panaikinta A. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis paleistas į laisvę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, esant neatšauktam suimtojo skundui, pasisako dėl to, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pagrindas A. M. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam buvo nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokia šio teismo išvada. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos matyti, jog A. M. kviečiamas neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, jo atvesdinti nepavykdavo, nes nebūdavo randamas namuose. Byloje nėra tokių duomenų, kad teismas būtų buvęs informuotas ir žinojo apie pateisinančias A. M. nedalyvavimo posėdyje priežastis. Kaltinamajam įstatymas numato pareigą atvykti į teismą, kai jis yra šaukiamas, o už šių reikalavimų nevykdymą gali būti taikomos griežtesnės procesinės prievartos priemonės nei kitiems proceso dalyviams, t. y. skirtos griežtesnės kardomosios priemonės. Kaltinamasis turi pareigą informuoti teismą apie svarbias negalėjimo atvykti į posėdį priežastis. Tuo tarpu buvo nustatyta, kad jis, žinodamas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme ir savo pareigą joje dalyvauti, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu pasislėpdamas nuo teismo. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, jog A. M. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skirtas ir jo terminas nustatytas teisėtai ir pagrįstai, nes byloje pakako duomenų pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo būtina skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes tik taip buvo galima užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvautų bylos nagrinėjime. Teismo išvados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti kaltinamojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.