- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-803-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Alma Urbanavičienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- D. K., A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. (J. A. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-400-534/2008 pagal ieškovų D. K. ir A. R. ieškinį atsakovui J. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. K. ir A. R. pateikė ieškinį, prašydami iškeldinti atsakovą iš ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Nurodė, kad 1996-02-12 dovanojimo sutartimi E. N. , kuriam butas priklausė pagal 1993-11-09 Vilniaus m. 5 – ame notarų biure patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį, padovanojo lygiomis dalimis ieškovams ir O. C. trijų kambarių butą. 2005-04-06 mirus O. C. , pagal 2005-09-28 paveldėjimo teisės liudijimą, jai priklausęs turtas atiteko jos dukroms ieškovei ir R. Č. lygiomis dalimis. 2005-09-28 pasirašius paveldėto turto pasidalijimo sutartį, 1/3 dalis ginčo buto su rūsiu atiteko ieškovei. Šiuo metu ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/3 buto, o likusi 1/3 buto dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Sudarant dovanojimo sutartį E. N. įspėjo, jog dovanojamame bute laikinai gyvena buvęs savininkas – atsakovas, paprašęs jam leisti gyventi metus, kol įsigis kitą butą. Praėjus metams atsakovas neišsikėlė ir ginčo bute gyvena iki šiol. Ieškovai ne kartą įspėjo atsakovą, kad jis turi išsikelti, kadangi jiems reikalingos patalpos asmeniniam naudojimui, tačiau jis į raginimus nekreipė dėmesio. Atsakovas iki šiol naudojasi visu butu. Ieškovai nebuvo sudarę su atsakovu jokios sutarties, suteikiančios jam teisę naudotis ginčo butu. Kadangi atsakovas raginimų išsikelti nevykdo, bute gyvena be jokio teisinio pagrindo ir gyvenamąją patalpą užėmė savavališkai, patalpų savininkams trukdo naudotis turima nuosavybe, todėl turi būti iškeldintas teismine tvarka (CK 4.93 str., 4.95 str., 6.612 str.).
Atsakovas 2008-03-04 pateikė prašymą sustabdyti šią civilinę bylą, kol bus išnagrinėta kita Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5147-465/2008 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams E. N. , D. K. , R. Č. , Vilniaus m. 43-ojo notarų biuro notarei S. Navickaitei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad minėta byla turi prejudicinį ryšį su šia byla. Minėtoje civilinėje byloje patenkinus A. J. ieškinį bei pripažinus nuosavybės teises į butą, šioje byloje iškeldinimas iš buto būtų nebeįmanomas (CPK 163 str. 3 p.).
Atsakovas 2008-04-02 pateikė prašymą sujungti šią civilinę bylą su civiline byla Nr. 2-5147-465/2008. Nurodė, kad šios civilinės bylos tarpusavyje susijusios, tik skiriasi šalių tikslai: ieškovai siekia iškeldinti atsakovą iš buto, o atsakovas siekia nuginčyti sandorius, kuriais butas buvo perleistas ir taikyti restituciją. Dėl šios priežasties jos turėtų būti išnagrinėtos kartu. Išnagrinėjus šias bylas atskirai, galimi skirtingi (prieštaringi) teismų sprendimai (CPK 136 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-04 protokoline nutartimi nutarė atsakovo prašymus dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo atmesti, kadangi tai dvi skirtingos bylos, skirtingais pagrindais.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-14 sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė iškeldinti J. A. iš buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, teigdamas, jog visi įrodymai yra kitoje byloje dėl sandorių negaliojimo, bei nurodydamas, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog sudarė įkeitimo sutartį. Teismas nustatė, kad ieškovai yra buto nuosavybės teisės turėtojai. Ieškovams nuosavybės teisė atsirado sandorių ir paveldėjimo teisės pagrindu. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro pažymėjime nėra įrašo apie trečiųjų asmenų teisę į ginčo butą. Teismas konstatavo, kad atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų dėl turimos teisės į butą panaudos ar nuomos teise nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog buvo įkeitimo sutartis ir atsakovas kam nors mokėjo skolą pagal įkeitimo sutartį, siekdamas įkeitimą panaikinti. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovo dėl nekilnojamojo daikto nėra jokių teisinių santykių. Teismas nustatė, jog atsakovo teisės į daiktą nėra registruotos įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre. Teismas padarė išvadą, jog minėtos aplinkybės įrodė, kad atsakovas savavališkai yra užėmęs gyvenamąsias patalpas. Teismas, konstatavęs, kad ieškovai pagrįstai reikalavo apginti jų nuosavybės teisę ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, ieškinį tenkino. Teismas atmetė atsakovo atstovo paaiškinimą, kad turėjo būti raštiškas įspėjimas atsakovui dėl išsikėlimo. Teismas pažymėjo, jog įstatyme numatytas įspėjimas raštu nuomos, panaudos teisinių santykių nutraukimo atveju. Teismas konstatavo, jog tuo atveju, jei atsakovą ir ieškovus sietų nuomos ar panaudos teisiniai santykiai, turėtų būti sandoris raštu ar žodžiu tarp šalių, arba tokia atsakovo teisė turėtų būti registruota įstatymo nustatyta tvarka viešajame registre. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl naudojimosi butu sutarties pagrindu, o advokato padėjėjas pasiūlė įrodymų teisėjui pasiieškoti kitoje byloje dėl sandorių negaliojimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo savavališkai užėmė gyvenamąją patalpą, nusprendė iškeldinti atsakovą iš ginčo buto. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta, jog iš anksto raštu reikia įspėti asmenį, kuris yra savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą (CK 4.37 str., 4.93 str., 4.95 str., 6.585 str., 6.612 str., 6.635 str., CPK 88 str., 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas J. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas, pažeidus procesinės teisės normas bei nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CPK 136 str. 4 d. normos aiškinimo ir taikymo. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovo atstovas adv. padėjėjas G. B. nesiūlė įrodymų teismui pasiieškoti kitoje byloje dėl sandorių negaliojimo. Nagrinėjant bylą, atsakovo atstovas buvo pateikęs prašymus šią civilinę bylą sustabdyti pagal CPK 163 str. 3 p. arba šią civilinę bylą sujungti su kita Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-5147-465/2008 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo pagal CPK 136 str. 4 d. Teismas, atmesdamas šiuos prašymus, jų nevertino bei neargumentavo, nors ieškinio nuorašas buvo pateiktas teismui, bei teismui buvo žinoma apie minėtą bylą, nagrinėjamą Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. Teismas nevertino, ar reikalavimai šiose dviejose bylose yra neatsiejamai susiję, ar galimas jų nagrinėjimas atskirose bylose, ar toks bylos suskaidymas neužtęs klausimo išsprendimo, todėl nepagrįstai netaikė CPK 136 str. 4 d. normos bei nepagrįstai nesujungė bylų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. 2-5147-465/2008 pareikštas ieškinys yra iš esmės priešinis ieškinys šioje byloje. Šie priešiniai šalių reikalavimai, t.y. ieškovų reikalavimas iškeldinti atsakovą iš buto, o atsakovo reikalavimas ieškovams pripažinti sandorius, kuriais buvo perleistas butas, negaliojančiais, taikyti restituciją, t.y. pripažinti atsakovo teises į butą, savo turiniu buvo neatskiriamai susiję, skyrėsi tik šalių tikslai, todėl negalėjo būti išspręsti atskirai. Teismas pažeidė ne tik proceso koncentracijos principą, bet ir sudarė sąlygas prieštaringiems teismų sprendimams, t.y. šioje byloje jau priimtas sprendimas atsakovą iškeldinti iš buto, o kitoje byloje gali būti priimtas sprendimas pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius ir taikyti restituciją grąžinant atsakovui butą, iš kurio jis jau būtų iškeldintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris turėtų imtis priemonių sujungti šią civilinę bylą su civiline byla Nr. 2-5147-465/2008.
Atsiliepimas
Ieškovai D. K. ir A. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Ieškovai pripažino ieškinyje, kad, sudarant dovanojimo sutartį, E. N. įspėjo, jog dovanojamame bute laikinai gyvena buvęs savininkas – atsakovas, paprašęs jam leisti gyventi metus, kol įsigis kitą butą. Akivaizdu, kad ieškovai įgijo turtą, t.y. butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, su suvaržymu – atsakovo teise šiuo butu naudotis panaudos pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatinėjama, ar atsakovo panaudos teisės, įgytos iki nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, perėjimo ieškovams turi būti ginamos, ar yra nustatyta tvarka nutraukta panaudos sutartis, nes ieškovų nuosavybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas.
Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma (b.l. 45-51, 56), kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-5147-465/2008 pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovams D. K. ir A. R. , E. N. ir R. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, grąžinimo J. A. ), nes J. A. prašė (b.l. 60) sujungti nagrinėjamą civilinę bylą dėl iškeldinimo su civiline byla Nr. 2-5147-465/2008 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė (b.l. 62) prašymą sujungti šias bylas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios bylos turi būti sujungtos, nes taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai (LR CPK 136 str. 4 d.). Be to, nagrinėjami reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti atskirai, nes teismas, nepriimdamas nutarties sujungti bylas į vieną, pažeidė procesinės teisės normos reikalavimus (CPK 136 str. 4 d.), todėl yra pagrindas, numatytas LR CPK 329 str. 1 d., teismo sprendimą panaikinti, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui, kuris nagrinėja civilinę bylą Nr. 2-5147-465/2008. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija nevertina kitų apelianto argumentų pagrįstumo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik sujungus paminėtas bylas ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su ginčo butu, spręstini reikalavimai byloje (LR CPK 177 str. - 179 str., 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.