Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014 m. spalio 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 mėnesius, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), bute, virtuvėje, ant kėdės sėdinčiai savo sugyventinei R. J. tyčia tris kartus kumščiu sudavė į veidą, dėl ko ji nugara atsitrenkė į palangę, po to ją einančią iš vonios kambario į svetainės kambarį tyčia pastūmė, dėl ko ji dešine koja atsitrenkė į spintą, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje nugaros pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iki 2022 m. liepos 2 d. gyveno pas R. J., adresu (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu kaip sugyventiniai apie penkis mėnesius. Gyveno bendrai, bendrų vaikų nesugyveno. 2022 m. rugpjūčio 4 d. vakare, tikslaus laiko, nepamena, nuėjo pas R. J. į svečius. Ji namuose buvo viena. Su savimi atsinešė keturis butelius alaus po litrą ar daugiau talpos. Atėjo ne daug išgėręs alkoholio. R. J. buvo namuose neblaivi. Kartu su R. J. namuose vartojo alkoholį. Apsvaigęs nesijautė. 2022 m. rugpjūčio 4 d., vakare, konflikto metu, vieną kartą kumščiu stovinčiai prie lango sudavė į veidą R. J.. Ji stovėjo nugara prie lango ir jai sudavė iš priekio dešinės rankos kumščiu. Nuo suduoto smūgio R. J. neatsitrenkė į palangę. Matė, kad jai iš nosies bėgo kraujas. Daugiau jos nemušė ir nestumdė. Įvykio aplinkybes gerai pamena. Pats konflikto metu nenukentėjo. Konfliktas kilo dėl alkoholio. Pirmas kartas, kada mušė R. J.. Įvykio niekas nematė (e. b. l. 92-93, 102, 110)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 21 val., buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai į namus parėjo sugyventinis A. K.. A. K. grįžęs į namus jau buvo neblaivus ir parsinešė šešis plastikinius butelius po 1 litrą alaus. Jie atsisėdo virtuvėje, ji sėdėjo arčiau lango. A. K. pradėjo priekaištauti dėl svetimų vyrų ir siūlė vartoti alkoholinius gėrimus, bet ji nesutiko. Sugyventinis pradėjo elgtis agresyviai, namuose šaukė. Namuose buvo didelis triukšmas ir į jos buto duris kažkas paskambino. Prie durų stovėjo senyvo amžiaus kaimynė, kuri pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, jei toliau pas bus triukšmas. Kaimynė nebuvo užėjusi į namus ir uždarius duris, ji vėl grįžo į virtuvę. Virtuvėje toliau sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus ir toliau ją vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. A. K. atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną ir toliau liepė gerti alkoholinius gėrimus, bet ji nieko nevartojo. Vykstant žodiniam konfliktui, jis tris kartus trenkė kairės rankos kumščiu į veidą, t. y. nosį, iš nosies labai pradėjo bėgti kraujas ir po smūgių sudavimo ji susitrenkė nugaros sritį ir liko nubrozdinimas ant nugaros. Išsigandusi bėgo iš virtuvės į vonią, kad galėtų nusiprausti veidą. A. K. stebėjo ir stovėjo tarpduryje. Apsipraususi iš vonios greitai ėjo į svetainės kambarį ir jis ją vėl pastūmė. Po stūmimo, ji atsitrenkė į spintą bei susitrenkė dešinę koją, ant jos atsirado kraujosruvos. A. K. toliau namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir tą naktį miegojo jos namuose. Tą vakarą ji nekvietė policijos pagalbos, nes neturėjo mobilaus ryšio telefono ir bijojo išeiti iš namų. Dėl jo veiksmų patyrė labai didelį stresą, išgąstį. Su A. K. gyveno 7 mėnesius, bendrų vaikų kartu neturi, šiuo metu yra iškrausčiusi jį iš namų. A. K. pirmą kartą prieš ją smurtavo. Dešimt balų sistemoje įvertina patirtą skausmą 9 balais (e. b. l. 10-18).

Papildomai nukentėjusioji R. J. parodė, kad su A. K. nebėra sugyventiniai nuo 2022 metų liepos mėnesio pradžios ir kartu nebegyveno. Kada mušė ir stumdė A. K., nieko daugiau bute nebuvo. A. K. jokių smūgių nesudavė. Kada A. K. sudavė kumščiu tris kartus į veidą iš priekio, ji tuo metu sėdėjo ant kėdės virtuvėje nugara į palangę ir nuo smūgių nugara trenkėsi į palangę, nuo kėdės nenugriuvo. Nuo suduotų smūgių juto skausmą. Kada atsitrenkė nugara į palangę, juto skausmą nugaroje ir 10 balų sistemoje įvertintų skausmą 7 balais (e. b. l. 73-74)

Liudytoja A. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), daugiabutyje. Toje pačioje daugiabučio laiptinėje, tame pačiame aukšte gyvena R. J.. 2022 m. rugpjūčio 3-4 ar 4-5 dienomis, tikslias dienas, nepamena, buvo savo bute ir girdėjo vakare apie 19-20 val., triukšmus, sklindančius iš kaimynės R. J. buto. Girdėjosi vyriškas balsas. Labai trumpai girdėjosi ir R. J. balsas, kaip ji šaukė, bet pagalbos šaukdama nekvietė. Kadangi girdėjosi didelis triukšmas iš R. J. buto, ji paskambino į R. J. buto duris, kurias atidarė pati R. J.. Jai (R. J.) pasakė „ar jūs baigsit triukšmavę“ ir tuo pokalbis baigėsi, nuėjo į savo butą (e. b. l. 83-84)

Liudytoja V. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre asmenine asistente ir yra priskirta padėti R. J.. Pas ją lankosi kiekvieną savaitę po du kartus po 1,5 valandos, t. y. antradieniais ir penktadieniais. R. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Ją lanko apie metus laiko nuo 2021 m. rudens. Kiek lankė R. J., jokio vyriškio, gyvenančio pas ją, nėra mačiusi. Tačiau R. J. yra sakiusi, kad turi sugyventinį ir gyvena kartu. 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskambino ryte R. J. ir pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. Pasakė R. J. kviesti policiją. Pati pas R. J. atvyko tą pačią dieną ryte apie 9 val. R. J. jai pasakė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. vakare, ją sumušė sugyventinis. Pasakojo, kad jis su kumščiu trenkė jai į nosį tris kartus, kad ji atsitrenkė į palangę, radiatorių, taip susižeidė nugarą ir kad jis atėmė telefoną, neleido išeiti jai iš buto, stūmė ir ji atsitrenkė į spintą, taip susitrenkė koją. R. J. rodė koją, ant kurios matėsi mėlynes, rodė nugarą, ant kurios buvo šašas ir ant nosies matėsi raudonumai, pabraižymai. R. J. sakė, kad bėgo kraujas iš nosies, buvo sutepta „bliuskutė“ krauju, kuria ji vilkėjo. R. J. lanko todėl, kad padeda jai nueiti pas gydytojus, šiaip pabendrauti, nes R. J. turi neįgalumą (e. b. l. 78-79)

- PRĮR duomenyse užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. 08 val. 19 min. iš R. J. buvo gautas pranešimas, kad šiąnakt (t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d.) apie 21 val., namuose, sumušė sugyventinis, kraujavo iš nosies, atėmė telefoną, yra išvykęs pas brolį dirbti, grasino grįžęs užmušti, bijo dėl savo saugumo (e. b. l. 6-9);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (e. b. l. 10-18) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19-25) užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esančio buto, kur buvo smurtaujama apžiūra. Apžiūros metu reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota;

- asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti R. J. sužalojimai: paraudusi nosis, nugaroje per vidurį ties stuburu nubrozdinimas su odos nusilupimu, dešinės kojos vidinėje šlaunies pusėje mėlynės (e. b. l. 26-28, 29-31);

- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairėje nugaros pusėje. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (e. b. l. 38);

- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. J. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. J. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tikėtina, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu (e. b. l. 43-45)

- tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. įvykio metu A. K. atėmė iš R. J. mobiliojo ryšio telefoną, kurį grąžino 2022 m. rugpjūčio 5 d. Mobiliojo ryšio telefonas, nesugadintas ir R. J. dėl to mobiliojo ryšio telefono pretenzijų neturi (e. b. l. 151-152).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K., tyčia tris kartus sėdinčiai virtuvėje ant kėdės, savo sugyventinei R. J. kumščiu sudavė į veidą, dėl ko ji nugara atsitrenkė į palangę, po to ją einančią iš vonios kambario tyčia pastūmė, dėl ko ji dešine koja atsitrenkė į spintą, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairėje nugaros pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 136-137, 138-141).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. A. K. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau teistumas išnykęs (e. b. l. 119-121, 122-128), per penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjęs (e. b. l. 130-132), Sodros duomenimis niekur nedirba (e. b. l. 133-134), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 135). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 48 straipsnyje, kuris numato laisvės apribojimo bausmę ir kartu su šia bausmes skirtinus įpareigojimus, nėra numatyto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, įpareigojimas būti namuose taip pat nėra baudžiamojo poveikio priemonių sąraše. Prokurorė, pašydama paskirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., šio įpareigojimo skyrimo nemotyvavo, nenurodė, kokią teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui turėtų tokio įpareigojimo skyrimas. Toks įpareigojimas nėra numatytas BK 48 ir 67 straipsniuose, kurie taikomi skiriant laisvės apribojimo bausmę, todėl įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. neskirtinas.

Prokurorė prašo BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nors baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl teismo vertinimu, nėra BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios sąlygos (asmens prisipažinimo kaltu), bausmės mažinimui vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 111-114).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. K. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.