Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Iš N. P. valstybei konfiskuoti 50 Lt, solidariai iš N. P. ir T. J. nukentėjusiajai A. B. priteisti 3000 Lt, nukentėjusiajai J. V. 1500 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. J. , tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteistas už tai, kad 2009-07-01, apie 02.30 val., Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini), parko poilsio aikštelėje, esančioje prie Akmenos upės, veikdamas bendrininkų grupe su T. J. , užpuolė A. B. , N. S. , K. V. ir V. V. , pareikalavo iš jų atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, o šiems nesutikus, pavartojo prieš juos fizinį smurtą: N. P. pastūmė A. B. ir laikė ranka už sprando N. S. , o T. J. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį alkūne K. V. į veidą, tuo padarydamas jam veido sumušimą ir galvos smegenų sukrėtimą, tai sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, iš A. B. rankų pagrobė 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, iš V. V. – 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“ bei N. S. priklausantį bevertį telefoną „Nokia“.

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2009-07-10, apie 21 val., prie tvenkinio, esančio Parko gatvėje, Padvarių kaime, Kretingos rajone, veikdamas bendrininkų grupe su T. J. , atvirosios vagystės būdu, t. y., matant D. G. ir V. B. , pagrobė 700 Lt vertės dviratį „Kross“, priklausantį I. G., bei 350 Lt vertės dviratį „Fisher“, priklausantį J. B. .

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį sušvelninti – dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės taikyti BK 75 str., sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas: bausmės ir civilinių ieškinių klausimas nuosprendyje išspręstas teisingai, kitaip vertinti teismo sprendimą pagrindų ir priežasčių nėra.

Nors pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 1 d. 4 p. numatyto reikalavimo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti duomenis apie asmens (kaltinamojo) teistumą (o nurodė, jog kaltinamasis „bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs“), iš byloje esančių duomenų matyti, kad remiantis anksčiau priimtų nuosprendžių sutaptimi, nuteistasis iki skundžiamu nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo turėjo ne vieną, o tris teistumus už nusikalstamas veikas nuosavybei (beje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 2.1 p. teigiama, jog nuosprendyje nurodomi neišnykę ir nepanaikinti teistumai: ankstesnių nuosprendžių priėmimo data, Baudžiamojo kodekso straipsniai, jų dalys ir punktai, pagal kuriuos kaltinamasis buvo nuteistas, paskirtų bausmių rūšis ir dydis, bausmių atlikimo pabaiga ir pan. (nuosprendyje šių reikalavimų, kaip minėta, visiškai nepaisyta). Remiantis BK 27 str. nuostatomis asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Šio apibrėžimo esmė rodo kaltininko asmens bruožus, atspindinčius jo požiūrį į įstatymų laikymąsi ir pagarbą visuomenei, pagaliau asmens tam tikrą pavojingumą, tai nurodyta BK 54 straipsnyje. BK 56 str. apibrėžia bausmės skyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą – teismas paprastai jam skiria laisvės atėmimo bausmę. Bausmės recidyvistui skyrimo motyvavimas gali turėti loginės reikšmės tada, kada byloje yra aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog recidyvistui yra galimybių neskirti laisvės atėmimo bausmės. Todėl niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas dar privalėjo nagrinėti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į kai kurias atsakomybę švelninančias aplinkybes ir nuteistajam paskyrė palyginti švelnią bausmę – už apysunkių nusikaltimų padarymą paskyrė žymiai mažesnio dydžio bausmes, negu numato baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkis. Todėl dar daugiau švelninti baudžiamąją atsakomybę jokių pagrindų nėra. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė nuteistojo girtumą įvykio metu. Keisti nuosprendį dėl to taip pat priežasčių nėra, nes pats nuteistasis pripažino, kad prieš įvykį gėrė alkoholinius gėrimus, todėl teisingai manyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio lėmė nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą. Antra, girtumas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo lemiama aplinkybė, dėl kurios nuteistajam turėjo būti skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Nėra priežasčių ir pagrindų keisti teismo nuosprendį ir dėl priteistų civilinių ieškinių – tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors iš dalies apeliaciniame skunde teisingai teigiama, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir pagrindą, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltumą, turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau negalima sutikti su teiginiu, jog neturtinė žala už nukentėjusiojo K. V. sužalojimą turėjo būti priteista tik iš kito nuteistojo, kuris tą sužalojimą padarė. Nuosprendžiu nustatyta, kad, vykdant plėšimą, nukentėjusiajam K. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jį padarė nuteistasis T. J. . Tačiau pastebėtina, kad šis sužalojimas padarytas dalyvaujant abiem nuteistiesiems, t. y. jiems bendrais veiksmais vykdant tyčinį nusikaltimą – plėšimą. Plėšimo esmė yra siejama su fizinio smurto pavartojimu ir galimu asmens sveikatos sutrikdymu. Nagrinėjamoje byloje dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nebuvo pagrindo veiką kvalifikuoti papildomai. Todėl abu nusikaltimą – plėšimą – bendrai darę asmenys vienodai atsako už padarytą turtinę ar neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde neteisingai aiškinamos Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 4 d. taikymo galimybės siejant jas su nagrinėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis: nors konkrečia prasme nusikalstamą veiką dariusių asmenų veiksmai iš dalies buvo skirtingi, tačiau apibendrinta (abstrakčia) prasme abiejų nuteistųjų veiksmai buvo bendri, tikslingi, siekiant užvaldyti svetimą turtą plėšimo būdu. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo tik iš kito nuteistojo priteisti ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas.

Priteistos neturtinės žalos dydis yra tinkamas, motyvuotai apibrėžtas civilinio įstatymo dispozicijos požymių atitikmenimis: be to, kas nurodyta nuosprendyje, pažymėtina, kad įvykio metu užpulti ir nukentėję civilinės ieškovės vaikai buvo nepilnamečiai. Mažinti ieškinius dėl apeliaciniame skunde nurodomų ekonominių-socialinių reiškinių taip pat pagrindo nėra, nes priteista suma dėl savo dydžio negali būti siejama su ekonominiais-socialiniais reiškiniais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. P. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą atmesti.