- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-418-106-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- E. L.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja A.SimaitienėBaudž. byla Nr. 1A–418-106/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.1.1, 1.2.23.2, 2.1.4.7. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. lapkričio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
nuteistajam E. L..
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-03-27 iki 2008-04-05.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. kovo pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, Taikos pr. 76, Klaipėdos mieste esančioje autobuso stotelėje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 49 vnt. gelsvos spalvos tablečių su įspaustu merginos atvaizdo logotipu, kurių sudėtyje buvo 2,169 gramo psichotropinės medžiagos - MDMA, ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo 24 d., apie 15.10 val., prieš tai jam ir anoniminiam liudytojui Nr. 122 telefonu susitarus, prie Baltijos pr. 20 namo, Klaipėdos mieste, atgabeno dalį – 10 vnt. - neteisėtai įgytų, laikomų tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,443g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir už 90 litų pardavė minėtam anoniminiam liudytojui.
Be to, jis 2008 m. kovo 27 d., apie 19.40 val., prieš tai jam ir anoniminiam liudytojui Nr. 122 telefonu susitarus, prie Baltijos pr. 20 namo, Klaipėdoje, atgabeno likusią dalį – 39 vnt. - neteisėtai įgytų, laikomų tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,726 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir už 320 litų pardavė minėtam anoniminiam liudytojui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei per griežtos bausmės ir prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 str. l d. į BK 22 str. l d., 260 str. l d. bei paskirti švelnesnę bausmę už veiką, numatytą BK 22 str. l d., 260 str. l d. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo jam padarytą nusikalstamą veiką. Byloje įrodyta tik, kad nuteistasis įgijo tiek, kiek prašė liudytojas Nr. 122. Tokiu būdu jo nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų. Esant tokioms aplinkybėms reali grėsmė šio nusikaltimo objektui - visuomenės saugumui nebuvo iškilusi ir negalėjo iškilti, todėl mano, kad nusikalstama veika negali būti pripažinta baigta ir remiantis susiklosčiusia teismine praktika ji turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas parduoti psichotropines medžiagas, nes šis nusikaltimas nebuvo užbaigtas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala, jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra jauno amžiaus, neteistas, šiuo metu dirba ir mokosi, dėl to bausmė turėtų būti švelninama. Tvirtina, kad jo asmenybė, gyvenimo pokyčiai bei kitos bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant jam laisvės atėmimo bausmės. Jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų izoliuojamas, ateityje naujų nusikaltimų nedarys, todėl ir bausmės tikslai jam bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas be realios laisvės atėmimo bausmės, skiriant švelnesnę bausmės rūšį. Apeliantas mano, kad jam gali būti taikomos BK 62 str. 2 d. numatytos sąlygos.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė įtakojamas ir įkalbėtas anoniminio liudytojo Nr. 122. Atliekant šį veiksmą, negali būti provokuojama daryti nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra išaiškinta, kad modeliu gali būti tik „prisijungiama" prie tęstinių ar trunkamų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, tačiau negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką. Šioje byloje modelio taikymas buvo neteisėtas, nes anoniminis liudytojas Nr. 122 neprisijungė prie nusikalstamos veikos, bet ją pats sukūrė ir išprovokavo. Apylinkės teismas iš viso netyrė provokacijos klausimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismui būtų pateikti, kokie nors operatyvinėje byloje esantys dokumentai, kad jis anksčiau užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba. Teisės į teisingą (sąžiningą) procesą pažeidimas konstatuotinas nustačius, kad policijos pareigūnai neapsiribojo pasyviu tyrimu, bet paskatino apeliantą padaryti nusikalstamą veiką. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: jis darė tik tai, ko pageidavo pareigūnai, nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis būtų linkęs daryti nusikalstamą veiką. Pareigūnų parodymai buvo svarbus jo kaltės įrodymas. Teisėsaugos įstaigos neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad jis darė nusikalstamas veikas, jis pareigūnams nebuvo žinomas ir buvo nustatytas tik per tarpininkus. Norint patvirtinti ar paneigti provokavimo versiją pagal nustatytas įrodymų tyrimo teisme taisykles, turi būti ištirta reikšmingų aplinkybių visuma. Buvo svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių ir esant kokioms aplinkybėms buvo nuspręsta jo atžvilgiu imtis tokių veiksmų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau BPK) 4 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta pagal BPK. Tai reiškia, kad reikšmingi bylai duomenys turi būti renkami BPK nustatyta tvarka. Tik atskirais atvejais įrodymais gali būti pripažinti duomenys, gauti ne BPK, o kitų įstatymų numatyta tvarka. Bet kuriuo atveju, kai baudžiamojoje byloje remiamasi informacija, gauta ne pagal BPK, tokios informacijos įrodomoji vertė kelia daugiau abejonių. Taip yra todėl, kad informacija renkama neveikiant BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje būtina remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi būti tikrinamas, išsiaiškinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų, pagal kuriuos informacija buvo gauta,
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo E. L. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą, nepagrįsti. Nors nuteistojo E. L. nusikalstama veika – neteisėtas psichotropinių medžiagų platinimas – buvo išaiškinta naudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, t.y. buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokios veikos kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562 // Teismų praktika, 2002, Nr. 18, p. 94-98), tačiau E. L. nuteistas ne tik už tai, bet ir už neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas parduoti. Pastarųjų nuteistojo E. L. nusikalstamų veikų teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo, jas E. L. padarė savarankiškai ir šios veikos sudaro baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. psichotropines medžiagas pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, ši jo veika vertintina kaip pasikėsinimas neteisėtai parduoti psichotropines medžiagas, tačiau toks vertinimas neturi reikšmės visų E. L. atliktų veikų teisiniam vertinimui ir veikos kvalifikavimui. Kadangi E. L. be pasikėsinimo neteisėtai parduoti psichotropines medžiagas dar atliko ir kitus BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir tie veiksmai sudaro baigto nusikaltimo sudėtį, todėl visa nuteistojo E. L. veika – neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas turint tikslą parduoti, jų gabenimas ir pasikėsinimas neteisėtai jas parduoti – teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 1 d.
Apylinkės teismo paskirta bausmė E. L. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skiriant bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę - į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dirba ir mokosi, anksčiau neteistas bei į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė tik 6 mėnesiais ilgesnė, negu BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas ( 2 metai), todėl nėra pagrindo teigti, kad ši bausmė per griežta ir neatliks bausmės paskirties, nustatytos BK 41 str.
Taikyti BK 62 str. 2 d. ir skirti E. L. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Šiame įstatyme numatyta būtina sąlyga, kad būtų ne mažiau kaip dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybes, E. L. baudžiamąją atsakomybę lengvina tik viena aplinkybė, be to, nustatyta, kad E. L. padarė baigtą nusikaltimą. Kitų aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 str. ir skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę nenustatyta, jų nenurodo ir apeliantas.
Atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad padaryti nusikalstamą veiką jis buvo išprovokuotas. Kaip matosi iš bylos medžiagos, bei liudytojo S. O. parodymų, policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad E. L. disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir ieško šių medžiagų pirkėjų ( b. l. 4-8, 15-17, b.l. 138 ). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad kaltinamasis paprašytas anoniminio liudytojo, kaip matosi iš bylos medžiagos, greitai įsigijo jo prašomą kiekį psichotropinių medžiagų ir jas per du kartus pardavė. Akivaizdu, kad asmuo, kuris tuo neužsiima, nebūtų galėjęs per trumpą laiką įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu užsiimančių asmenų pasitikėjimą bei įgyti tokį kiekį psichotropinių medžiagų ( b. l. 16-28). E. L. veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, patvirtina ir byloje esančioje 2008 m. kovo 21-25 d. suvestinėje užfiksuotas E. L. pokalbių turinys ( b. l. 11-14). E. L. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, o pareigūnai prisijungė prie jau daromos nusikalstamos veikos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal teismo nutartį nusikalstamos veikos imitacijos modelį realizavusių pareigūnų veiksmai atitinka provokacijos sąvoką, apibūdintą Lietuvos Konstitucinio teismo 2000-05-08 nutarime.
Pirmosios instancijos teismas teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.