- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- N2-4526-558/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37392-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- J. J., UAB „Šiaulių banko lizingas“, BAB „Snoras“, UAB „Anreka“
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeikienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3;75.8; 77.2;77.4.2;78.2.1;125.2
2014m. spalio 27 d.
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. J., tretiesiems asmenims UAB „Šiaulių banko lizingas“, BAB „Snoras“, UAB „Anreka“, J. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę-J.; 3) nustatyti nepilnametės dukros S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina; 4) nepilnametės dukros S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti iš tėvo nuo 2013-01-01 po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; 5) priteisti trejų metų laikotarpiui iš atsakovo A. J. ieškovės L. J. naudai 500 Lt dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis; 6) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Ford Escort, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) 7) nustatyti, kad priteisto išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 8) nustatyti, kad 1127,50 Lt įsiskolinimas UAB „Anreka“ už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2013-04-30 yra asmeninė atsakovo prievolė; 9) nustatyti, kad įsiskolinimas UAB „Anreka“ už buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki nuomos sutarties pabaigos yra asmeninė ieškovės prievolė (I t.b.l.180-184). Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2007-10-20 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr.4513. Santuokoje 2008-11-26 susilaukė dukros S. J..Nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. pabaigos su vaiku ieškovė gulėjo ligoninėje, nes dukra turi sveikatos problemų, jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Minėtu laikotarpiu ryšys su atsakovu faktiškai nutrūko galutinai. Pradžioje, kelis kartus, atsakovas dar lankė ieškovę su vaiku ligoninėje, tačiau vėliau nustojo lankęs, nebeatsakė į ieškovės skambučius, tokiu būdu faktiškai palikdamas šeimą. Išėjusi iš ligoninės ir grįžusi į namus, kur šeima gyveno kartu, atsakovas jau buvo palikęs šeimos namus. Šalių santykiai pašlijo, kai gimė jų neįgali dukra. Ieškovė daug dėmesio skyrė dukrai, daug laiko praleido su dukra ligoninėse. Atsakovas visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, atsisakė geranoriškai teikti vaikui išlaikymą. Kartu negyvena faktiškai nuo 2012 m. gruodžio mėnesio. Mano, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Išlaikymą nepilnametei dukrai prašo priteisti nuo 2013-01-01 dienos, tačiau patvirtina, jog nuo šio laikotarpio iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui yra pravedęs 5760 Lt. Todėl ši suma priteisiant išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti išskaičiuota.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, į patikslintą ieškinį (I t. b.l.37-43, II t. b.l. 12-15) nurodė, jog nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės, mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Santuokos pradžioje su ieškove sutarė gerai, tačiau vėliau dėl ieškovės itin konfliktiško būdo, dėl jos elgesio šeimoje nuolat kildavo barniai. Ieškovė yra emociškai nestabili, jai būdinga dažna nuotaikų kaita, pykčio protrūkiai. Su ieškove kartu negyvena, ne nuo 2012 metų gruodžio mėnesio, kaip nurodė ieškovė, o nuo 2013 m. kovo mėnesio. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neprieštaravo, jog gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nesutiko, jog dukros išlaikymui būtų priteista iš jo 1000 Lt suma, nes jis gauna minimalias pajamas, dukros gaunama pašalpa sudaro 1517,50 Lt. Galėtų teikti vaikui išlaikymą po 500 Lt per mėnesį. Nesutiko, jog iš jo būtų priteistas ieškovei išlaikymas po 500 Lt periodinėmis išmokomis trejų metų laikotarpiui. Sutiko, jog automobilis būtų priteistas jam, nors jo faktiškai nėra, jis yra parduotas į sąvartyną , bet nenuimtas nuo įskaitos. Neprieštaravo, jog daiktai, kurie buvo įsigyti iš UAB „Šiaulių banko lizingas“, būtų priteisti ieškovei. Nurodė, jog prievolė minėtam kreditoriui yra pilnai įvykdyta. Prievolę UAB „Anreka“ prašo pripažinti ieškovės asmenine prievole, nes jo motina, trečiasis asmuo, sumokėjo 600 Lt už atsakovą pagal būsto nuomos sutartį. Šį įsiskolinimą J. J. atsakovas grąžins asmeniškai.
Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ (toliau-Kreditorius) atsiliepime į ieškinį (I t. b.l.57-58) nurodė, jog su ieškovės pozicija dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo Kreditoriui nesutinka, nes prievolę privalo solidariai prisiimti ieškovė ir atsakovas. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo UAB „Anreka“ atsiliepime į ieškinį (II t. b.l. 1-3) nurodė, jog prievolė kylanti iš nuomos sutarties yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, nes akivaizdu, jog nuomos sutartis su kreditoriumi buvo sudaryta šeimos interesams bei poreikiams tenkinti. Sudaryta nuomos sutartis ir šios sutarties pagrindu įgyta prievolinė teisė naudotis butu, esančiu Eitminų g. 20-75 Vilniuje, laikytina šeimos turtu.
Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (I t. b.l. 70-71), kurioje nurodė, jog nepilnametės S. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, atsižvelgiant į jos interesus, į nustatytą neįgalumo lygį, jos amžių bei faktinę vaiko padėtį. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka mažametės Salomėjos interesus ir garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis paliko šeimos namus, kai ji su dukra gulėjo ligoninėje. Du kartus aplankė ligoninėje, o kai ji 2013 m. pavasarį grįžo su dukra į namus atsakovo jau nerado, todėl mano, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Patikslinusi ieškinį dalyje dėl vaiko išlaikymo dydžio, prašė priteisti dukros išlaikymui po 1000 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo 2013-01-01. Išlaikymą atsakovas vaikui teikė po 400 Lt, todėl sutinka, kad ši suma būtų išskaičiuota iš įsiskolinimo sumos. Išlaikymo vaikui 1000 Lt sumos prašo ne vien todėl, kad vaikas yra su specialiais poreikiais, bet ir tai, kad nuo š.m. spalio mėn. 20d. baigiasi nuomos sutartis, kiek jinai pati bendravo su nuomotoju- UAB „Anreka“, nuomos sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis nebus pratęsta, todėl jai teks mokėti žymiai didesnį nuomos mokestį. Kai gimė vaikas atsakovas labai padėjo rūpintis juo, tačiau nuo 2013 m. pavasario nustojo bendrauti su dukra. Šiuo metu atsakovas bendrauja su dukra. Taip pat dukra pabūna ir pas jo mamą, kuri padeda prižiūrėti vaiką. Kliūčių bendrauti su vaiku tėvui ieškovė nedaro, kaip tik ji skatina atsakovą daugiau bendrauti su dukra. Patvirtino, jog daiktai, kurie įsigyti iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir už kuriuos mokėjo atsakovas, randasi pas ją. Ieškovė 2009 m. yra įgijusi informacinių sistemų inžinieriaus specialybę, tačiau dirbti negalėjo, nes reikėjo rūpintis neįgalia dukra, todėl jos kvalifikacija smuko. Darbo neturi, stovi darbo biržoje, kurioje, šiuo metu, pasiūlė sandėlininkės darbą. Dukra neseniai pradėjo lankyti specialų darželį „Viltis“ nuo 8 iki 17 val. mano, jog atsakovas turi jai teikti išlaikymą po 500 Lt trejus metus, kol ji susiras darbą. Sutiko, jog trečiajam asmeniui J. J. skola būtų pripažinta solidari, nes ji sumokėjo už šalių nuomojamą butą. UAB „Anreka“ prievoles prašė už laikotarpį, kai ji gulėjo su dukra ligoninėje pripažinti atsakovo asmenine prievole, o nuo 2014-05-01 pripažinti ieškovės asmenine prievole.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės, santuokos iširimu kaltino ieškovę dėl jos nesugyvenamo charakterio, pykčio protrūkių. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovas neprieštaravo. Su prašomu priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžiu 1000 Lt nesutiko, nes jo darbo užmokestis sudaro tik 800 Lt, o dukrai perveda kas mėnesį po 450 Lt. Teikti prašomo išlaikymo nei po 750 Lt, nei po 1000 Lt jis neturi galimybės. Sutiko dukrai teikti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį. Nesutiko teikti ieškovei išlaikymo po 500 Lt per mėnesį, nes gali ieškovė dirbti, turi išsilavinimą. Sutiko, jog kilnojamieji daiktai LCD televizorius, veidrodinis fotoaparatas Cann su Lexar atminties kortele bei plančetinis kompiuteris Prestigio būtų asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, neišmokant jam jokios kompensacijos. Dėl santuokoje įgyto automobilio neprieštaravo, jog jam būtų priteistas, tačiau nurodė, jog jis yra parduotas į sąvartyną, bet nenuimtas nuo įskaitos. Prievolę UAB „Anreka“ prašė pripažinti ieškovės asmeninę prievolę, o prievolę trečiajam asmeniui, jo motinai, J. J. prašė pripažinti atsakovo asmenine prievole. Prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdžio metu nurodė, nors atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas nėra pasibaigęs, tačiau ji atsiliepimo raštu neteiks, o visus paaiškinimus duos teismo posėdžio metu. J. J. nurodė, jog ji paskolino 600 Lt sūnaus šeimai už nuomojamą butą, kuriuos ji pavedimu tiesiogiai pervedė UAB „Anreka“. Iki šiol skola nėra grąžinta. Jai nėra jokio skirtumo, kokia bus pripažinta prievolė, ar asmeninė, ar solidari.
2014-08-20 vykusiame teismo posėdyje apklausta liudytoja J. N. yra atsakovo sesuo, paaiškino, jog ji ilgą laiką gyveno kartu su brolio šeima, konfliktai kilo dėl abiejų nesutarimo, charakterių nesuderinamumo, nes buvo sunkumų dėl neįgalaus vaiko.
2014-08-20 vykusiame teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š. yra atsakovo sesers draugė, paaiškino, jog atsakovas yra ramesnio būdo, nevartojantis alkoholio, kai vykdavo pasisėdėjimai jų namuose, atsakovas eidavo kartu su dukrele miegoti, o ieškovė likdavo su svečiais. Kai atsakovas išvyko dirbti į užsienį, jis labai pergyveno dėl dukros.
2014-10-08 vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad sutinka, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o nepilnametei iš tėvo būtų priteistas išlaikymas po 750 Lt mokamas kas mėnesį, tai atitiktų minimalius vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo
CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Šalys 2007-10-20 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4513 sudarė santuoką (I t.b.l.22). Gyvenant santuokoje 2008-11-26 susilaukė dukters S. J. (I t. b.l.6). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, o atsakovas nurodė, kad ieškovė. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovė L. J. nuo 2012m gruodžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio su dukra gulėjo ligoninėje, nes šalių dukra turi sveikatos problemų, jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pradžioje atsakovas lankė ieškovę su vaiku ligoninėje, po to santykiai visiškai nutrūko. 2013 m. balandžio mėnesį ieškovė grįžusi į namus atsakovo neberado, nes jis paliko šeimos namus.. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, jog jis paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino paneigta ta aplinkybe, jog atsakovas, kaip pati ieškovė patvirtino teismo posėdžio metu, teikė vaikui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį ir šias sumokėtas sumas prašė išskaityti iš išlaikymo įsiskolinimo. Taip pat atsakovas iki prievolės įvykdymo momento, šiuo metu prievolė yra pasibaigusi, mokėjo UAB „Šiaulių banko lizingas“ įmokas už įgytus kilnojamuosius daiktus, kurie, kaip patvirtino pati ieškovė, randasi pas ją, o atsakovas dėl daiktų priteisimo ieškovei kompensacijos nereikalauja. Taigi, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino šeima (CPK 178 str.). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra nesugyvenamo būdo paneigta paties atsakovo kviestos liudytojos, jo sesers J. N. parodymais, kuri nurodė, jog konfliktai kilo dėl abiejų nesutarimo, charakterių nesuderinamumo, nes buvo sunkumų dėl neįgalaus vaiko. Taigi, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad ieškovė yra nesugyvenamo būdo (CPK 178 str.).
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, abu sutuoktiniai neatlaikė psichologinio spaudimo gimus neįgaliai dukrai, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).
Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė-J. (CK 3.69 str.1 d.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnametės S. J., gimusios 2008-11-26 gyvenamosios vietos. Abu sutarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnametės S. J., gimusios 2008-11-26, gyvenamoji vieta bus su motina. Šalių nepilnametės S. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.169 str.).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimą prašo priteisti nepilnametės dukros S. J. išlaikymui nuo 2013-01-01 po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Atsakovas sutiko teikti 500 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai.
Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2014-10-01 minimali mėnesinė alga yra 1035 Lt.
Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus duomenimis ieškovė L. J. gauna už neįgalų vaiką 1517,50 Lt išmokas (I t. b.l. 10). Sodros duomenimis ieškovė L. J. niekur nedirba (I t. b.l. 74). Ieškovei išmokėtos nedarbo draudimo išmokos šiomis sumomis: 290,12 Lt , 94,36 Lt, 585,04 Lt, 585,04 Lt (I t. b.l. 12, II t. b.l. 139). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės L. J. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I t. b.l. 14). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 15).
Atsakovas A. J. nuo 2014-08-04 dirba UAB „Fresh Projects“, jam nustatytas ne mažesnis, kaip minimalus mėnesinis atlyginimas (I t. b.l.142-143). Sodros duomenimis nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2005-05-12 iki 2013-05-24 dirbo UAB „OFFICEDAY“ ir jo užmokestis vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių sudarė 3106 Lt (I t. b.l.76-77). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas dirbo Didžiojoje Britanijoje, jo darbo užmokestis per savaitę sudarė 289,21 GBP (I t. b.l.45). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 16). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A. J. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I t.b.l. 14).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Aplinkybė, kad atsakovas dirba, vertintina, kad atsakovas turi finansines galimybes. Atsakovas sutiko su ieškiniu toje dalyje, kad jis privalo teikti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu dydžiu nei su 750 Lt, nei po 1000 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Byloje nustatyta, kad nepilnametei šalių dukrai S. J. nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2013-03-10 iki 2015-03-20 (I t. b.l. 7). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepilnametė turi specialiųjų poreikių. Nepilnametės S. J. motina pateikė vaikui tenkančių išlaidų paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad nepilnametei dukrai per mėnesį reikalinga iki 2014m. spalio mėnesio 2491,93 Lt suma, o nuo 2014 metų lapkričio mėnesio reikalinga 3591,93 Lt suma (I t. b.l. 81), nes, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu nuomos sutartis su UAB „Anreka“ spalio mėnesį bus nutraukta, kur už nuomą buvo mokama tik 200 Lt, akivaizdu, kad tokiomis palankiomis sąlygomis kito būsto ji negaus. Pažymėtina, kad mažametė šalių dukra gyvena su ieškove, kuri viena užtikrina ir užtikrins ateityje vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, ieškovė jokio nuosavo būsto neturi, tenka nuomotis butą, už nuomą bylos nagrinėjimo metu moka 200 Lt per mėnesį bei apmoka komunalinius patarnavimus (II t. b. l. 7). Byloje yra duomenys, jog nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Anreka“ pratęsta nebus (I t. b. l. 188). Užtikrinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsakovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie šių išlaidų, mokėdamas vaikui didesnę išlaikymo sumą.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti mėnesinis išlaikymo dydis-1000 Lt yra tik iš dalies pagrįstas vaiko bendraisiais ir specialiaisiais poreikiais (CPK 178 str.) bei neatitinkantis tėvo turtinės padėties, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3d.). Todėl priteisdamas išlaikymą iš atsakovo protingiems neįgaliojo vaiko poreikiams patenkinti teismas pripažįsta būtinu 2900 Lt dydžio šalių teikiamą išlaikymą, tačiau iš šio išlaikymo būtina išskaičiuoti vaikui mokamą socialinę pašalpą 1517,50 Lt ir gavus 1383 Lt sumą pripažinti, kad toks abiejų tėvų teikiamas išlaikymas užtikrintų bendruosius ir specialiuosius vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Tačiau teismas mano, kad atsakovo siūlomas išlaikymas po 500 Lt per mėnesį realiai nebūtų pakankamas, atsižvelgiant į tai, jog mažametė S. J. turi specialiųjų poreikių, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis ( I t., b.l.7). Dėl šiam vaikui nustatyto sunkaus neįgalumo lygio neišvengiamai yra patiriamos papildomos išlaidos kokybiškam maistui, aprangai, apavui, įvairioms vaiko priežiūros priemonėms įsigyti, o taip pat yra patiriamos papildomos išlaidos saugiai vaiko aplinkai sudaryti. Dėl šiam vaikui nustatyto sunkaus neįgalumo lygio reikalingas vaiko nuolatinis gydytojų stebėjimas, reikalingi tyrimai medicinos įstaigose, įvairūs medikamentai, o tai taip pat yra neišvengiamai susiję su papildomomis išlaidomis. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė patyrė nemažas išlaidas, įsigydama neįgaliai dukrai aktyvaus tipo vežimėlį (I t. b.l. 85) ir turėjo kitas išlaidas panašiems neįgaliojo vaiko poreikiams patenkinti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo nepilnametės dukros S. J. naudai priteistinas 800 Lt dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2013-11-12, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant atsakovo sumokėtas sumas dukros išlaikymui, o kitą likusią sumos dalį 583 Lt turėtų vaiko išlaikymui skirti pati ieškovė. Ieškovė yra jauna, darbinga turinti informacinių sistemų inžinieriaus diplomą ir kaip pati paaiškino teismo posėdžio metu, ji gavo darbo pasiūlymą iš darbo biržos, o dukra neseniai pradėjo lankyti specialų darželį „Viltis“ nuo 8 iki 17 val. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. J. (CK 3.185 str. 1 d.).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-01-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2013-11-12. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas per šį laikotarpį yra pervedęs dukros išlaikymui 1920 Lt sumą (I t. b.l.83), teismo posėdžio metu prašė sumokėtas sumas išskaičiuoti iš įsiskolinimo sumos. Iš pateiktų byloje sąskaitų matyti, jog atsakovas dukros išlaikymui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2013-11-12 yra pervedę šias sumas: 2013-07-23-430 Lt; 2013-09-02-300 Lt; 2013-09-10-80 Lt; 2013-10-02-430 Lt; 2013-10-29-430 Lt; 2013-11-05-250 Lt, viso 1920 Lt (I t. b.l.88-93). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis prisidėjo prie dukros išlaikymo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-01 (CPK 178 str.). Tokiu būdu susidarė išlaikymo įsiskolinimas 6404 Lt (10mėn.x800Lt+12 dienų-1920Lt).
Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, o teismas iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 800 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko S. J. naudai priteistina 6404 Lt (10 mėn.x800 Lt+ 12 dienų-1920=6404Lt) išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. 01d. iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2013-11-12 (CK 3.200 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo trejų metų laikotarpiui jos naudai 500 lt dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodo, jog ji augina šalių neįgalią dukrą, nuo pat vaiko gimimo nedirba ir faktiškai negali dirbti, nes dukrai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Nors turi informacinių sistemų inžinieriaus diplomą, išduotą 2009 m., tačiau dirbti pagal specialybę negalėjo, o technologijos nuolat kinta, žinios yra pasenusios.
CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ( onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė jokio turto neturi, augina šalių dukrą S. J., gim. 2008-11-26, kuriai nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2013-03-10 iki 2015-03-20 (I t. b.l. 6-7). Jos pajamas sudaro neįgaliam vaikui teikiama socialinė pašalpa 1517,50 Lt (I t. b.l.10). Taip pat ieškovei laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-07-01 išmokėta nedarbo draudimo išmoka, viso 1264,44 Lt (I t. b.l.139). Patikslintame ieškinyje ieškovė pripažino, jog atsakovas nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio imtinai į vaiko sąskaitą pervedė 5760 Lt (I t.b.l.181). Nors ieškovė niekur nedirba, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbo biržoje jai pasiūlė sandėlininkės darbą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog dukra neseniai pradėjo lankyti specialų darželį „Viltis“, kuriame nepilnametė šalių dukra būna nuo 8 iki 17 val.
Atsakovas A. J. jokio nekilnojamojo turto neturi (I t.b.l. 14). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 16), tačiau, kaip jis nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškino teismo posėdžio metu šio automobilio faktiškai nėra, nes jis parduotas į sąvartyną, tik nėra nuimtas nuo įskaitos. Šių aplinkybių neginčijo ir pati ieškovė. Atsakovas nuo 2014-08-04 dirba UAB „Fresh Projects“, jam nustatytas ne mažesnis, kaip minimalus mėnesinis atlyginimas (I t. b.l.142-143), Sodros duomenimis nuo 2014-08-05 jam išmokėtas darbo užmokestis, kuris neatskaičius mokesčių sudarė 1602,64 Lt (II t. b.l.33). Įvertinus ieškovės gaunamas pašalpas ir tėvo vaikui skiriamo išlaikymo negalima tvirtinti, kad ieškovės turtinė padėtis blogesnė negu atsakovo. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.
Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis nėra blogesnė negu atsakovo, nors ieškovės minimalūs poreikiai ir nėra visiškai užtikrinami, tačiau teismas negali jai priteisti išlaikymą iš atsakovo, nes tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą šioje dalyje atmeta.
Dėl turto padalinimo
Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2012-10-04 sudarė su UAB „Anreka“ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.165-168). Nagrinėjant bylą teisme ieškovė su nepilnamete dukra iki šiol gyvena šiame bute, o atsakovas nuo 2013 m. kovo mėnesio išsikėlė iš minėto buto. Byloje yra duomenys, jog aukščiau nurodyta nuomos sutartis baigiasi 2014-10-24 ir pratęsti UAB „Anreka“ neketina (I t.b.l. 188), tačiau duomenų, jog ji yra nutraukta byloje nėra. Tokiu būdu teismas, nutraukdamas santuoką privalo padalinti visą santuokoje įgytą turtą ir tame tarpe turtines teises, todėl vadovaujantis CPK 376 str. 3 d. viršija ieškovės pareikštus reikalavimus ir priteisia ieškovei turtinę patalpų nuomos teisę, kilusią iš 2012-10-04 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.
Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (I t. b.l.14). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 16). Nors atsakovas nurodė, jog minėtos transporto priemonės faktiškai nėra, nes ji parduota į sąvartyną, tačiau pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), o teismas vadovaudamasis viešųjų registrų duomenimis privalo padalinti visą santuokoje įgytą turtą. Tokiu būdu, nesant ginčo tarp šalių, automobilis Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiamas atsakovui. Ieškovė atsisakė kompensacijos už priteistą atsakovui automobilį, todėl teismas kompensacijos klausimo nesprendžia.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2012-04-21 sudarė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ išperkamosios nuomos sutartį, kurios dalykas yra LCD televizorius, veidrodinis fotoaparatas Cann su Lexar atminties kortele bei plančetinis kompiuteris Prestigio. Nagrinėjant bylą teisme atsakovas prievolę minėtam kreditoriui pilnai įvykdė (I t. b.l. 157,160), todėl minėti kilnojamieji daiktai tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesant tarp šalių ginčo, teismas priteisia kilnojamuosius daiktus pagal faktinį jų naudojimą ieškovei, atsakovui atsisakius kompensacijos šis klausimas nesprendžiamas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. J. kreditoriams: BAB bankui SNORAS, UAB „Šiaulių banko lizingas“ prievoles įvykdė pilnai (I t. b.l.157, 162, 195), todėl prievolių minėtiems kreditoriams padalijimas nesprendžiamas. Byloje nustatyta, jog atsakovas A. J. 2012-10-04 su UAB „Anreka“ sudarė gyvenamųjų patalpų (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį. Nuomojamame bute šalys gyveno, vedė bendrą ūkį, o atsakovui 2013 m. kovo mėnesį palikus šeimos namus, ieškovė faktiškai iki šiol gyvena nuomojamame bute. Ieškovė prašo nustatyti, kad 1127,50 Lt įsiskolinimas UAB „Anreka“ už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2013-04-30 yra asmeninė atsakovo prievolė, o nuo 2013-05-01 iki nuomos sutarties pabaigos yra asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovas prievolę UAB „Anreka“ prašė pripažinti asmenine ieškovės prievole. Trečiasis asmuo UAB „Anreka“ prievolę prašo pripažinti abiejų sutuoktinių solidaria prievole. Prievolės, kylančios iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str.2d.3p.). Bylos duomenimis nustatyta, jog minėta nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, nes nei ieškovė, nei atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos nesikreipė į nuomotoją dėl sutarties pakeitimo, ar nutraukimo, tai dar kartą paliudija aplinkybę, kad šalių tikslas ir toliau buvo nuomotis šeimos patalpą, nes joje gyveno ir iki šiol gyvena ieškovė su šalių nepilnamete dukra. Todėl teismas sprendžia, kad šalių nurodytos aplinkybės, susijusios su tam tikrais laikotarpiais, kai viena, ar kita šalis negyveno nuomojamame bute, neturi esminės reikšmės spręsti, kad prievolės pobūdis nėra solidarus. Tokiu būdu teismas prievolę kreditoriui UAB „Anreka“, kilusią iš 2012-10-04 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu pripažįsta abiejų sutuoktinių solidaria prievole. Teismas pripažįsta solidarią prievolę iki sprendimo priėmimo, nes kaip minėta, turtinė nuomos teisė priteista ieškovei ir atsakovas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nebetenka pareigos būti solidariai atsakingu kreditoriui UAB „Anreka“.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo J. J. 2012-10-04 mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Anreka“ 600 Lt pagal 2012-10-04 nuomos sutartį. Sudarytą su A. J. (II t. b.l. 17). Atsakovas su J. J. 2012-10-04 pasirašytu susitarimu susitarė, jog trečiasis asmuo sumoka UAB „Anreka“ už atsakovą pagal nurodytą nuomos sutartį 600 Lt, o atsakovas pinigu grąžins artimiausiu metu (II t. b.l.16). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. J. patvirtino, jog sumokėtų pinigų už nuomą jai nėra grąžinta, ji šiuo pinigus skolino sūnaus šeimai, kaip bus padalinta prievolė jai nėra jokio skirtumo. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, jog minėta prievolė būtų pripažinta solidaria prievole. Atsakovas sutiko, jog prievolė būtų pripažinta jo asmenine prievole. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jog atsakovo motinos J. J. tiesiogiai pervesti pinigai UAB „Anreka“ už nuomojamą šalių butą buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, todėl teismas pripažįsta, jog abu sutuoktiniai trečiajam asmeniui J. J. atsako solidariai (CK 3.109 str.2d.3p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (I t. b.l.19-21). Antrinė teisinė pagalba pateikė pažymą apie patirtas atstovavimo išlaidas-1859,76 Lt (II t. b.l.34). Atsakovas šioje byloje patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (I t., b.l. 54).
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ginčo nebuvo, šalys geranoriškai pasidalino santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, nereikalaudama viena iš kitos kompensacijų priteisimo, teismas iš atsakovo valstybei už automobilio priteisimą žyminio mokesčio nepriteisia (CPK 93 str.4d.).
Kadangi ieškinys patenkintas 68% ieškovės reikalavimų iš atsakovo A. J. į valstybės biudžetą priteisiamos 1265 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos (1859,76 Lt x 68%).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies (ieškinys patenkintas 68%), iš ieškovės L. J. priteisiamos 320 Lt bylinėjimosi išlaidos (1000 Lt x 32% ) atsakovui Aleksui jakštui.
Priteisus nepilnametei dukrai išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo A. J. priteisiamas 480Lt žyminis mokestis (800 Lt x 12 mėn. x 3 +6404 Ltx3%) į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), pusę žyminio mokesčio 72 Lt už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės), 37,07 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.,283 str.1d.4p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 2007-10-20 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.4513 tarp L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę- J..
Nustatyti nepilnametės dukros S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po 800 Lt (aštuonis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-11-12, kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiuojant atsakovo sumokėtas sumas dukros išlaikymui, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminei atstovei, - motinai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 6404 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus keturis litus) išlaikymo įsiskolinimo, nustatant jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina L. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise turtinę patalpų nuomos teisę, kilusią iš 2012-10-04 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytą tarp UAB „Anreka“ ir A. J.; LCD televizorių, veidrodinį fotoaparatą Cann su Lexar atminties kortele, plančetinį kompiuterį Prestigio.
Priteisti atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Ford Escort, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariais bendraskoliais už prievolę pagal 2012-10-04 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį iki sprendimo priėmimo dienos su UAB „Anreka“.
Pripažinti, kad prievolę J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2012-10-04 pavedimu sumokėtą 600 Lt sumą už A. J. pagal 2012-10-04 nuomos sutartį, po santuokos nutraukimo turi vykdyti L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1265 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt penkis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 552 Lt (penkių šimtų penkiasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį ir 37,07 Lt (trisdešimt septynių litų 07 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 320 Lt ( tris šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) , naudai.
Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.