Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. areštu 40 parų.

V. L. Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. 9 d. ši bausmė ir bausmės paskirtos 2003 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2003 m. gruodžio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2004 m. kovo 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo, 2004 m. gegužės 24 d. Šiaulių apygardos teismo, 2005 m. kovo 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2005 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė bausmė D. J. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. laikotarpyje nuo 2002 m. liepos 11 d. 21 val. iki 2002 m. liepos 12 d. 9 val. iš garažų kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. šalia (duomenys neskelbtini) namo, iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 500 Lt bei garaže buvusius daiktus: keturis ratus su padangomis, kurių vieno vertė 180 litų, viso už 720 litų, veržliarakščių komplektą už 100 litų bei plastikinę pilkos spalvos dėžę su veržliarakščiais už 60 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 11 380 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Siekdamas patvirtinti nuteistojo D. J. pateiktą versiją, kad jis neįvykdė nusikaltimo apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė liudytojus A. K. , E. L. , A. L. , A. L. . L. A. K. apklausos metu iš pradžių nurodė, kad neprisimena, kas buvo 2002 m. liepos 11, 12 d. Tačiau paskui tiksliai nurodė, kad 2002 m. liepos 11 d. apie 21 d. jis kartu su D. J. buvo lauke, į jokį garažą nebuvo nuėjęs. Teisėjų kolegijos nuomone, šiais liudytojo parodymais vadovautis netikslinga, nes jie kelia pagrįstų abejonių. L. A. K. tiksliai nurodė datą, laiką ir vietą bei ką veikė nurodytą valandą, įvykio, kuris buvo prieš 4,6 metų. Akivaizdu, kad po tokio ilgo laiko tarpo neįmanoma fiziškai prisiminti nurodytų niekuo neypatingų aplinkybių, pažymėtina ir tai, kad minėtam liudytojui tuomet buvo tik 10 metų, todėl remtis šiais parodymais netikslinga. Liudytojas E. L. nurodė, kad nusikaltimą įvykdė jis, tuo metu, kai Šiauliuose nuomavosi butą. Tačiau šią liudytojo E. L. versija paneigia liudytojai A. L. , A. L. , kurie nurodė, kad E. L. negalėjo gyventi Šiauliuose 2002 m. birželio – lapkričio mėnesiais, nes tuo metu dirbo Panevėžyje, ten ir gyveno. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apklausti liudytojai nepaneigė nuteistojo D. J. kaltės padarius nusikaltimą ir byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina jo kaltę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos duomenis, ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą dėl D. J. kaltės. Nors nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytai nuomonei, kad D. J. kaltė dėl nukentėjusiajam V. P. priklausančio turto vagystės visiškai įrodyta. Byloje esanti medžiaga – įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo V. P. ir liudytojo M. V. nurodytas automobilio vagystės aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis bei nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. D. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo apklausos metu dalyvavo advokatas, parodymų patikrinimų vietoje metu taip pat dalyvavo advokatas, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, vis tai vyko netgi jo iniciatyva tai liudija D. J. atviras prisipažinimas, rašytas iš Kauno nepilnamečių izoliatoriaus. Jokių pretenzijų dėl apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotų aplinkybių nei kaltinamasis, nei gynėjas nepareiškė, apylinkės teismas pagrįstai D. J. parodymus, kad jokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė, vertino kaip siekimą sutrukdyti nustatyti tiesą byloje. Pažymėtina ir tai, kad tariamai šią nusikalstamą veiką įvykdė E. L. , atsirado po to, kai D. J. bei E. L. , kuris 2006-09-15 nuosprendžiu nuteistas 8 metams laisvės atėmimo, buvo vienoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje nuo 2006-11-08 iki 2006-11-17 ( b.l 204). Nurodytos aplinkybės patvirtina D. J. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d.. Skirdamas bausmę D. J. apylinkės teismas teisingai pritaikė BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, paskirta bausmė atitinka įstatymų reikalavimus. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

Rezoliucinė dalis

n u taria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.