Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-811-917/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-11-22
Bylos Nr.
A6.-811-917/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00866-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Sigita Meškauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Pažeidėjas
V. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-811-917/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00866-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. lapkričio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Vaitkevičiūtei, Loretai Dosinienei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) atstovams A. B., Donatai Pliuskevičienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys nesklebtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys nesklebtini)“, vadovu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais (UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, AB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, AB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 20 d. duomenimis nustatyta, kad UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 150 352,50 Eur. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ iškelta bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. liepos 29 d. Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.34-08) 327-42786 dėl 38 553,10 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau Bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI prie FM 2022 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (23.34-08) 327-79 minėtą sutartį nutraukė. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Darytina išvada, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Institucija, siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2022 m. vasario 18 d. raštu kreipėsi į ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės įstaigose turimus visų rūšių indėlius ir sąskaitas bei jose esančių piniginių lėšų judėjimą per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 25 d. iki informacijos pateikimo dienos. ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius 2022 m. vasario 24 d. raštu pateikė VMI prie FM Bendrovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2022 m. vasario 22 d., iš kurio nustatyta, jog nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos Bendrovė nesilaikė. Matyti, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. savo lėšas, mokėjimo eiliškumo prasme, skyrė atsiskaitymams su kitais savo kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI prie FM, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie F. M. laikotarpiu Bendrovė kitiems kreditoriams iš viso pervedė 49 407,84 Eur, o VMI prie FM nepervedė nei vieno Eur. Už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo V. Č.. Institucija prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, buvusiam vadovui V. Č. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti V. Č. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad inicijuojant bankrotą, jo, kaip vadovo, pareigos yra apginti kreditorių interesus, užtikrinti įmonės veiklą iki įmonės įgaliojimų perdavimo administratoriui. Jis atliko būtinuosius mokėjimus, siekiant užtikrinti įmonės veiklą, kas generavo pajamas ir nedidino nuostolio. Visi mokėjimai buvo tiekėjams, pagrinde UAB ,, (duomenys nesklebtini)“. Įmonės pagrindinė veiklą buvo prekyba kuru, t. y. kuras perkamas ir parduodamas degalinėse. UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ nebuvo kreditorius, laikytina, jog tai buvo avansinis pirkimas, kad vykdyti veiklą. Atliekami mokėjimai buvo UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – apsauga, (duomenys nesklebtini) – elektra, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – internetas be kurio neveikia kasos ir pan., UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – teikė buhalterines paslaugas, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – sutaisė vartus, UAB ,, (duomenys nesklebtini)” – dėl šiukšlių išvežimo. Minėtoms įmonės buvo atliekami mokėjimai, kad veiktų įmonė. Iki karantino, įmonė nebuvo skolinga valstybei. Karantino metu buvo atidėti mokėjimai, todėl sukaupta skola ir buvo karantino laikotarpiu. Po to, Bendrovė su VMI sudarė paskolos sutartį, tačiau jos nei kiek neapmokėjimo, nes pamatė po karantino, kad įmonei išsikapstyti nelabai įmanoma. Įmonės pardavimai krito ne procentai, bet pavyzdžiui vieno padalinio Kalvarijoje krito 100 kartų, Kauno padalinyje krito apie 50 procentų pajamų. V. Č. buvo žinoma apie sudarytą įmokų grafiką. Neatliko mokėjimų, nes įmonė negeneravo tiek pajamų, kad V. Č. atsiskaitinėtų. Paaiškino, kad jis yra kaip įmonės darbuotojas – direktorius, tai pavyzdžiui jam įmonė yra skolinga atlyginimą už metus. Jis kreditoriui yra aukščiau nei M. V. mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi išskirtinumą prieš kitus kreditorius, kadangi turi inkasinius ant sąskaitų, todėl Institucija galėjo tai padaryti iš karto, negavę įmokos rugsėjo 25 d. VMI nusirašė nuo sąskaitos 4 159,53 Eur. Jei būtų užsidėję inkasinį anksčiau, VMI būtų galėjusi nusirašyti daugiau nuo sąskaitos. Aplinkybės dėl įmonės nemokumo buvo nuolatos stebimos, tačiau pagrindinis faktorius – pandemija. Taip pat paaiškino, kad bankrotas buvo inicijuotas ne teismui 2021 m. lapkričio 19 d. Jau tuo metu V. Č. neturėjo įgaliojimų ir negalėjo skųsti VMI išvadų ir kitų sprendimų. Ne teisminis buvo nutrauktas, nes vienas iš kreditorių – UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ užginčijo, todėl V. Č. kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo. Jei nebūtų pervedęs kitiems kreditoriams, įmonė nebūtų generavusi iš viso, o sąnaudos būtų išlikusios tos pačios. Paslaugos būtų ėjusios, atsiradusios netesybos. V. Č. iki įmonės perdavimo administratoriui stengėsi palaikyti įmonės veiklą. 2021 m. lapkričio 19 d. įvyko kreditorių susirinkimas. V. Č. nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra minimalios, jis išsituokęs, moka dukrai išlaikymą. Būdamas vadovu negalėjo išlaikyti ir įmonės, ir mokėti kreditoriams. Sutinka, kad formaliai pažeidė kreditorių reikalavimus, tačiau su VMI pareiškimu nesutinka ir prašo netaikyti nuobaudos.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė teismo posėdžio metu patikslino pareiškimą, nurodydama, kad UAB ,,(duomenys nesklebtini)“ vadovas, žinodamas, kad turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė tik negrynaisiais pinigais su kreditoriais. Taip pat pažymėjo, jog V. Č. teigė, kad stengėsi palaikyti įmonės veiklą, tačiau tai nešalina vadovo atsakomybės dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo. Laikotarpis nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas ir asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, V. Č. nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ direktorius. V. Č. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos Bendrovė nesilaikė. V. Č. taip pat paaiškino, kad stengėsi palaikyti įmonės veiklą, kad būtų generuojamos pajamos, todėl atliko būtinuosius mokėjimus (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 02:43 s – 02:56 s). Nurodė, kad mokėjimai buvo atliekami UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – apsauga, (duomenys nesklebtini) – elektra, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – internetas be kurio neveikia kasos ir pan., UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – teikė buhalterines paslaugas, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ – sutaisė vartus, UAB ,, (duomenys nesklebtini)” – dėl šiukšlių išvežimo. Minėtoms įmonės buvo atliekami mokėjimai, kad veiktų įmonė (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 03:06 s – 05:00 s). Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos su UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.34-08) 327-42786 dėl 38 553,10 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau Bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI prie FM 2022 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (23.34-08) 327-79 minėtą sutartį nutraukė.

CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Nagrinėjamu atveju, V. Č. pripažino, kad jam buvo žinodama apie sudarytą įmokų grafiką (2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas 07:22 s – 07:34 s). Iš 2022 m. vasario 24 d. ,,Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriaus rašto nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. anksčiau nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos Bendrovė nesilaikė. Matyti, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 6 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. savo lėšas, mokėjimo eiliškumo prasme, skyrė atsiskaitymams su kitais savo kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI prie FM, nors pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie F. A., kad įmonė turėjo pareigą atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, tačiau tokios pareigos nsilaikė.

Darytina išvada, jog V. Č., būdamas UAB)„ (duomenys nesklebtini)“, vadovu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais: UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, AB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, AB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į V. Č. asmenybę, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad V. Č. gauna valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmoką – 435,20 Eur. Nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dirbo Z. K. įmonėje, kur jo mėnesio atlygis buvo 740 Eur. V. Č. teismo posėdžio metu teisingai nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra minimalios, be to, jis yra išsituokęs, turi dukrą, kuriai kas mėnesį turi mokėti 200 Eur išlaikymą. Nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas, nagrinėjamu atveju, įvertina V. Č., kaip vadovo veiksmus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonės bankrotas buvo inicijuotas ne teismui 2021 m. lapkričio 19 d., tačiau vienas iš kreditorių užginčijo, todėl V. Č. kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo ir Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi, UAB ,, (duomenys nesklebtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Kaip matyti iš V. Č. paaiškinimų, jis atliko mokėjimus, išimtinai tuo tikslu, jog įmonė generuotų pajamas, stengėsi palaikyti įmonės veikla, bandė imtis veiksmų atkurti bent minimalų įmonės mokumą. Nors tokius veiksmus V. Č. atliko savo rizika, tačiau kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog turi pareigą laikytis kreditorių eiliškumo. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus veiksmus taip pat lėmė ir situacija, jog buvo paskelbta pandemija. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad nurodytos aplinkybės nešalina V. Č. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau laikytinos svarbiomis ir teigiamai V. Č. charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios yra esminės, individualizuojant asmeniui skiriamos baudos dydį. Atsižvelgtina ir į tai, kad duomenų apie V. Č. teistumą nėra, jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. Č. pripažinti kaltu padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-811-917/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė