Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“, atstovaujamos advokato R. B., ir atsakovės UAB „Būsto valda“, atstovaujamos advokato A. Š., apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1470-151/2016 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Būsto valda“, trečiajam asmeniui UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar – ADB „Gjensidige“) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Būsto valda“ 1103,34 Eur turtinę žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo apdraudęs A. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo aplietas vandeniu nuo namo stogo. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 2253,50 Lt (652,66 Eur) draudimo išmoką. Ieškovas taip pat buvo apdraudęs A. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2015 m. liepos 15 d. buvo užlietas trūkus bendram namo karšto vandens stovui. Ieškovas šį įvykį taip pat pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 450,68 Eur draudimo išmoką.Daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė UAB „Būsto valda“, kuri pagal teisės aktų reikalavimus privalo tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Šiuo atveju atsakovė tinkamai savo pareigų neatliko, todėl ieškovė įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, kurią sudaro 1103,34 Eur (652,66 Eur + 450,68 Eur).Atsakovė UAB „Būsto valda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, atliko pastatų administravimą ir techninę priežiūrą, todėl jokių neteisėtų veiksmų nėra.

II Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Būsto valda“ ieškovei 652,66 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 461,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei teismas priteisė 347,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas dėl patalpų užliejimo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovas, kaip minėto gyvenamojo namo administratorius, privalėjo stebėti stogo būklę, organizuoti stogo remontą, neleisti atsirasti defektams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namo stogui buvo būtinas kapitalinis remontas, nes tai buvo ne pirmas stogo vandens pralaidumas, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių suremontuoti stogo, todėl jis buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, netinkamai vykdė jam teisės aktais pavestas funkcijas, todėl yra atsakingas už kilusią žalą. Teismas dėl patalpų užliejimo adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškovės pareiga yra įrodyti, kad atsakovė yra kalta dėl kilusios žalos, trūkus namo vandens stovui. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką užpylus butą kalti yra asmenys, gyvenantys virš užpilto buto, todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti juos nuo civilinės atsakomybės. Ieškovė rėmėsi tik savininko, gyvenančio virš užpilto buto paaiškinimais ir liudijimu teisme, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurios vietos įvyko vandens pratekėjimas, kas atliko remonto darbus, kiek už tai buvo sumokėta ir pan. Ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką už aplietą butą ir nukreipdama išieškojimą į atsakovę, nepareikalavo iš viršutinio buto savininko (liudytojo N. Š.) svarių jo nekaltumo įrodymų, tik priėmė rašytinį savininko paaiškinimą apie jo nekaltumą, todėl prisiėmė riziką dėl jam atsiradusių nuostolių. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, dėl to šioje dalyje ieškinio netenkino.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“, atstovaujama advokato R. B., prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nustatant atsakingą asmenį dėl užliejimo įvykio, nors židinys ir buvo viršuje esantis butas, vadovautis teismo nurodyta teismų praktika yra klaidinga. Aplinkybę, jog 39 butas buvo užlietas iš bendrojo naudojimo sistemos vamzdžio, patvirtina ne tik savininko paaiškinimai, bet ir 2015 m. liepos 17 d. turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad viršutiniame bute yra trūkęs vamzdis vandentiekio sienoje, tačiau teismas šiuo įrodymu nesivadovavo. Teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybių, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų iki užliejimo patikrinimo metu buvo užfiksuota, jog kemšasi apatinių butų virtuviniai stovai (2011 m. lapkričio 9 d.), nesandarus šalto vandens stovas bute (2013 m. gruodžio 23 d.), nesandarus WC nuotekų stovas bute, sutrūkę stovo vamzdžiai ir keturšakiai, nesandarus šalto vandens stovas (2014 m. balandžio 29 d.), rūsyje prakiuro šalto vandens vamzdis (2014 m. gruodžio 23 d.) ir pan. Šie įrodymai ir Gyvenamojo namo priežiūros žurnalo išrašas patvirtina, kad gyvenamajame name periodiškai vyko įvairaus pobūdžio vamzdyno sistemos avarijos. Atsižvelgiant į tokį jų dažnį, šios faktinės aplinkybės pagrindžia atsakovės neapdairumą, lėmusį aptariamą 2015 m. liepos 15 d. vamzdyno avariją: atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamo namo, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalai atsirasti, dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Gyvenamojo namo apžiūros aktuose (2010 m. gegužės 14 d., 2011 m. gegužės 28 d., 2012 m. gegužės 20 d., 2014 m. birželio 28 d.) vamzdyno būklė įvertinta tik patenkinamai. Negana to, apie tokią vamzdžių būklę nebuvo informuoti ir namo gyventojai (byloje tokių duomenų nėra), kas leistų namo administratoriui išvengti atsakomybės.Atsakovė UAB „Būsto valda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Atsakovė sudarė su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sutartį, kuria UAB „Būsto valda“ (administratorė) pavedė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus. Taigi, atsakovė UAB „Būsto valda“ minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka tik organizavo, o faktinę bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė UAB „Pastatų ūkio priežiūra”. Todėl atsakomybė kyla būtent trečiajam asmeniui. Tokią praktika yra suformuota ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-831-480/2015).Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, ieškovė nurodė netinkamą atsakovą, kadangi buto (duomenys neskelbtini), užliejimas įvyko iš buto, esančio viršuje ((duomenys neskelbtini)). Todėl apeliantė savo reikalavimą turėjo nukreipti į buto savininką, o ne į atsakovę UAB „Būsto valda“.Atsakovė UAB „Būsto valda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė sudarė su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sutartį, kuria UAB „Būsto valda“ (administratorė) pavedė UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ vykdyti gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus. Taigi, atsakovė UAB „Būsto valda“ minėto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka tik organizavo, o faktinę bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė UAB „Pastatų ūkio priežiūra”.UAB „Būsto valda“ savo pareigas vykdė, t. y. atliko administravo funkcijas, su techniniu prižiūrėtoju UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sudarė techninės priežiūros sutartį, organizavo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, fiksavo įvykius techninės priežiūros žurnale, siūlė gyventojams priimti reikalingus sprendimus dėl stogo remonto. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo išrašo kopija, 2010 m. gegužės 14 d., 2011 m. gegužės 28 d., 2012 m. gegužės 20 d., 2014 m. birželio 28 d. gyvenamojo namo apžiūros aktų kopijos, 2014 m. liepos 16 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas.Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsakovės atstovas savo poziciją dėl bendro naudojimo objektų techninės priežiūros pareigų perdavimo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, dėl ko UAB „Būsto valda“ esą nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, išreiškė tik bylos nagrinėjimo metu, baigiamųjų kalbų stadijoje. Iki to jokiuose atsakovo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų atsakovės atstovas apie minėtas aplinkybes neužsiminė ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ galimos civilinės atsakomybės (vietoj UAB „Būsto valda“) klausimo nekėlė. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintomis „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatomis“, nes užliejimo įvykis kilo 2014 m. rugpjūčio 25 d., todėl šiuo atveju aktuali ankstesnė nuostatų redakcija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintos „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyke nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo pareiga yra neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad atsakovė UAB „Būsto valda“ yra daugiabučių namų, esančių Veiverių g. 36, Kaune ir Draugystės g. 8, Kaune, bendrojo naudojimo patalpų administratorius, nėra. Ieškovė ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DL „PZU Lietuva“) žalos atlyginimą subrogacijos tvarka kildina iš draudiminių įvykių, kai ieškovės apdraustas A. K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo užlietas vandeniu nuo namo stogo ir ieškovė draudėjui išmokėjo 2253,50 Lt (652,66 Eur) žalos atlyginimą, bei, kai ieškovės apdraustas A. R. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 15 d. buvo užlietas trūkus bendram namo karšto vandens stovui ir ieškovė draudėjui išmokėjo 450,68 Eur žalos atlyginimą.Teismas ieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo patenkino ir iš atsakovės UAB „Būsto valda“ priteisė 652,66 Eur žalos atlyginimo, o ieškinio reikalavimą dėl padarytos žalos butui (duomenys neskelbtini) atmetė. Ieškovė ADB „Gjensidige“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas, o atsakovė UAB „Būsto valda“ nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista ieškovei 652,66 Eur žalos atlyginimo.Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pastato bendrojo naudojimo objektams, be kitų, priklauso bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).Nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ teismui pateiktu ieškiniu prašė teismo iš atsakovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus, priteisti subrogacijos tvarka žalos atlyginimą. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismui atsakovė UAB „Būsto valda“ pateikė duomenis, kad jos, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company SE“, veikiančiame per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, o laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ADB „Gjensidige“. Taigi, abiejų įvykių metu gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus UAB „Būsto valda“ atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, kaip tai numatyta CK 4.84 straipsnio 6 dalyje. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Taigi, reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui siejamas su visos prievolės (kurią turėjo įvykdyti keli skolininkai) įvykdymu. Tai reiškia, kad pagal atsakovės su draudimo bendrovėmis sudarytas sutartis, reikalavimą dėl žalos atlyginimo gali atlyginti tiek draudimo bendrovės, tiek atsakovė. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Būsto valda“ civilinę atsakomybę už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą vykdant administravimo funkcijas apdraudusi draudimo bendrovė „BTA Insurance Company SE“, veikianti per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai sprendimu nusprendžiama dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016). Minėta, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2015 m. liepos 15 d. įvykių, įvykusių daugiabučiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) metu bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Būsto valda“ civilinė atsakomybė vykdant administravimo funkcijas buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovės į bylą pateiktos draudimo sutarties su draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company SE“, veikiančios per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, 7.1 punkte nurodyta, kad draudimo išmokos mokėjimo pagrindas – įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad teismui nusprendus, jog atsakovė yra atsakinga už žalą, padarytą fizinių asmenų turtui vykdant bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, atsakovė turėtų teisę reikalauti iš jos civilinę atsakomybę apdraudusių draudimo bendrovių atlyginti priteistą žalą. Taigi, teismo sprendimas, kuriame pasisakoma dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės arba atsakomybės tam tikrų sąlygų, vertintinas kaip turintis įtakos ir jo draudiko teisiniams interesams (teisiniai padėčiai) (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis turi dalyvauti ir atsakovės UAB „Būsto valda“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, civilinės atsakomybės draudikas – BTA Insurance Company SE“, veikiantis per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), todėl esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai minėtais kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad yra pagrindas konstatuoti absoliutų byloje priimto sprendimo negaliojimo pagrindą.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas sprendime dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių bei pareigų, šiuo atveju dėl draudimo kompanijos BTA Insurance Company SE“, veikiančios per „BTA Insurance Company SE“ filialą Lietuvoje, pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o tai yra pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kitų apeliacinių skundų argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Šalys prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.