- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-18
- Bylos Nr.
- I-2839-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00455-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Š. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. M. 2015-01-19 paštu išsiuntė teismui skundą (b. l. 1–5), prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-11-28 sprendimą Nr. 1D-8400(11); 3) priteisti iš atsakovės Ministerijos laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 susidariusią neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 530,31 Eur.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-10 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kurioje prašoma atnaujinti skundo padavimo terminą ir priteisti iš atsakovės Ministerijos laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 susidariusią neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 530,31 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam nuo 2011-03-01 buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybą. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2010-01-01, jam kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Ministerija 2014-11-28 rašte Nr. 1D-8400(11) nurodė, kad išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo ir šią nepriemoką atsisakė išmokėti. Pareiškėjas teigia, kad valstybinės pensijos mažinimas prieštarauja konstituciniams principams, todėl sumažinta pensijos dalis turi būti kompensuota.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime (b. l. 29) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bylą dalyje nutraukti. Paaiškino, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas jau įvykdytas. Nurodė, kad nėra teisės normos, pagal kurią Ministerija galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 43–44). Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016-01-06 gautas pareiškėjo 2015-12-29 prašymas nagrinėti bylą pareiškėjui nedalyvaujant (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina. Skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl termino praleidimo ir atnaujinimo
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažintos ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjui.
Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2011-03-19 sprendimu Nr. 11SP-755 pareiškėjui nuo 2011-03-01 paskirta 1 388,45 Lt valstybinė pensija (b. l. 20). Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir neišmokėta 530,31 Eur (b. l. 27–28). Pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą su 2014-11-10 prašymu (gautas 2014-11-13, reg. Nr. 1P(1)-1386), prašydamas išmokėti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 24). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-11-28 sprendime Nr. 1D-8400(11) nurodė, kad prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos; įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato; Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 25–26).
Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-11-24 pažymos Nr. 11DP(P)-5630 „Apie 2011–2014 pensijos dydį“ matyti, kad, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., valstybinė pensija buvo mažinama laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31.
Šioje byloje spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. LVAT išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Laikinojo įstatymo 5 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams buvo taikoma nuo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011-12-20 Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios nuo 2012-09-01.
Pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31, iš esmės yra atskirų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Pagal LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str., išmokėtą už 2011 m. liepos mėnesį, o į teismą dėl laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015-01-19, t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti.
Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo (2012-09-21). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiškiai nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).
Atsižvelgdamas į LVAT praktiką ir įvertinęs tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015-01-19, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjo reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 susidariusios nepriemokos pareikšti. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 7 p.).
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal šio įstatymo nuostatas sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl, pareiškėjui kreipusis į teismą 2015-01-19, 3 metų procesinis terminas dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo dar nebuvo pasibaigęs.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dirbo UAB „Tax law group“ (b. l. 37–38). Iš Sveikatos priežiūros tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-24 pažymos Nr. 11DP(P)-5630 matyti, kad, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta (b. l. 7–8). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 d. (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą.
Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjui dirbant tam tikrą darbą sumažinus jo gaunamą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., t. y. daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrą darbą. Remdamasis išdėstytu reguliavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gaunama valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. buvo sumažinta neteisėtai.
Taigi, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 241,75 Eur (869,23 Lt) nepriemoka (b. l. 7–8) dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, už laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas neišmokėtą 241,75 Eur (869,23 Lt) pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas.
Pareiškėjas pensijos nepriemoką prašo priteisti iš Ministerijos. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl anksčiau nurodytos neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 7 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo Š. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31.
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo Š. M. reikalavimo priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukti.
Priteisti Š. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 241,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt penkis euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.