Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-15 · Civilinė byla Nr. 2S-681-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
2S-681-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00740-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
G. Ž.
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Arumba“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-681-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00740-2015-1Procesinio sprendimo kategorija122.4.; 129.1.; 129.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMANUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.birželio 15d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjaLina Muchtarovienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1788-901/2015 pagal pareiškėjo G. Ž. skundus dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo BUAB „Arumba“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas G. Ž. 2015-01-22 skundu dėl antstolio T. U. veiksmų prašė panaikinti antstolio T. U. 2015-01-16 raštą Nr. S001046, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo G. Ž. prašymą dėl jo kaip skolininko atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo, ir įpareigoti antstolį išnagrinėti G. Ž. prašymą įstatymų nustatyta tvarka. 2015-01-30 teismui pareiškėjas pateikė dar vieną skundą, kuriuo pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio 2015-01-26 patvarkymą Nr. S002005, kuriuo antstolis atsisakė priimti pareiškėjo 2015-01-14 skundą.

Antstolis prašė skundą atmesti. 2015-02-04 patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundus nurodė, kad byloje nėra nei privalomųjų, nei fakultatyvių aplinkybių, dėl kurių reiktų stabdyti vykdymo veiksmus, šių bylų vykdymas nėra sustabdytas, skola išieškoma iš tų lėšų, iš kurių išieškoti įstatymas nedraudžia.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens BUAB „Arumba“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ atstovas su pareiškėjo skundais nesutiko, palaikė antstolio atsisakymą tenkinti skundus. Nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas skundus, kurie teisiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti, neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai siekia išvengti civiline tvarka iš jo priteistų sumų išieškojimų, kuriuos išieškotojo BUAB „Arumba" naudai minėtose vykdomosiose bylose vykdo antstolis T. U.. G. Ž. tokiais nepagrįstais skundais vilkina bankrutavusios UAB „Arumba“ bankroto procesą, kuris vyksta nuo 2011 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo G. Ž. skundus dėl antstolio T. U. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad visi G. Ž. prašymai yra iš esmės siekis stabdyti vykdomąsias bylas, todėl skundai kaip neatskiriamai susiję nagrinėtini kartu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra pagrindas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo stabdyti neribotam laikui vykdomąsias bylas. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma trauma pagal teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, nepatenka į sunkaus susirgimo sąvoką, dėl kurios reikėtų stabdyti išieškojimą. Teismas nenustatė, kad baudžiamojoje byloje, bylose, pagal kurias vykdomi išieškojimai, ar kitose bylose būtų pritaikyti kažkokie kiti ribojimai antstoliui vykdyti išieškojimą iš G. Ž., todėl vertino, kad antstolis pagrįstai atsisakė stabdyti minėtas vykdomąsias bylas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015m. balandžio 8 d. nutartį.

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visi pareiškėjo prašymai yra siekis stabdyti vykdomąsias bylas, todėl skundai nagrinėtini kaip neatskiriamai susiję. Apelianto nuomone, skundai paduoti dėl atskirų antstolio patvarkymų ir kitų laiškelių, todėl teismas neteisėtai juos laikė neatskiriamai susijusiais.

Teismas klaidingai vertino, kad pareiškėjas prašo stabdyti vykdomąsias bylas tiek dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, tiek dėl traumos. Pažymi, kad ginčijami ir antstolio priimto dokumento forma bei turinys, kurie neatitinka CPK 613 straipsnio ir 625 straipsnio reikalavimų, tačiau teismas šių pažeidimų neįvertino.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kuo baudžiamoji byla įtakoja išieškojimą, nors teismui pateiktas kaltinamasis aktas, įrodantis, kad baudžiamojoje byloje yra nustatytas turtinės žalos atsiradimo kaltininkas, todėl vykdomųjų veiksmų atidėjimas ar sustabdymas yra būtinas nors iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.

Teismas neteisingai nurodė, kad antstolis gali nustatyti skundo trūkumus, nors teismui yra žinoma, kad CPK nenumato antstoliui teisės nustatyti skundo trūkumų šalinimo, nes pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį antstoliui suteikta teisė per 5 darbo dienas išnagrinėti skundą.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad kulnikaulio lūžis nepatenka į sunkaus susirgimo sąvoką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas antstoliui skundus ir prašymus, iš esmės juose suformulavo prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus. Pažymi, kad remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2003-03-28 įsakymu Nr. V-177 patvirtintu Sunkių ligų sąrašu ir Sveikatos apsaugos, teisingumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, skolininko nurodyta trauma nelaikytina sunkiu susirgimu ir nesudarė pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad skolininko nedarbingumo laikotarpiu išieškojimas, nenukreipiamas į VSDFV skolininkui mokamą ligos pašalpą, todėl pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Nurodo, kad byloje nėra nei privalomųjų, nei fakultatyvių aplinkybių, dėl kurių reiktų stabdyti vykdymo veiksmus. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra pagrindas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo stabdyti neribotam laikui vykdomąsias bylas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visi pareiškėjo prašymai yra siekis stabdyti vykdomąsias bylas. Su tokiu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad 2015-01-14 pareiškėjas teikė antstoliui prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. 2015-01-28 skunde dėl antstolio T. U. 2015-01-16 rašto Nr. S001046 pareiškėjas prašė sustabdyti vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. 2015-01-30 skundu dėl antstolio T. U. 2015-01-26 patvarkymo Nr. S002005 pareiškėjas prašė panaikinti antstolio T. U. 2015-01-26 patvarkymą Nr. S002005 ir patenkinti pareiškėjo skundą dėl 2015-01-16 rašto Nr. S001046, kuriuo jis prašė sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visi G. Ž. prašymai yra iš esmės siekis stabdyti vykdomąsias bylas, todėl sprendė, kad skundai kaip neatskiriamai susiję turi būti nagrinėjami kartu.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog pareiškėjas prašo stabdyti vykdomąsias bylas tiek dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, tiek dėl traumos, nurodydamas, kad ginčijami ir antstolio priimto dokumento forma bei turinys. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėjas neįrodė, kaip baudžiamoji byla įtakoja išieškojimą ir, kad nepagrįstai teismas nurodė, jog kulnikaulio lūžis nepatenka į sunkaus susirgimo sąvoką. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-29/2007).

CPK 626 straipsnis imperatyviai įtvirtina privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį – antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių; 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).Taigi, nustačius šiuos CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą.

Kaip jau minėta CPK 627 straipsnyje yra įtvirtinti fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindai, kuomet antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. CPK 627 straipsnyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai yra ne imperatyvaus pobūdžio, bet suteikiantys teisę antstoliui pačiam nuspręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo reikalingumo.Pagal CPK 627 straipsnį antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška; 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.

Apeliantas prašo stabdyti vykdomąsias bylas nurodydamas tokius sustabdymo pagrindus – dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos 1-31-116/2015 ir dėl to, kad jis turėjo traumą. Atsižvelgiant į paminėtas CPK 626 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nė vienas iš nurodytų pagrindų nėra imperatyvus pagrindas sustabdyti vykdomųjų bylų nagrinėjimą. Tai reiškia, kad lieka CPK 627 straipsnyje numatyti pagrindai, kurie yra fakultatyvieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, todėl antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir esant CPK 627 straipsnyje numatytiems vykdomosios bylos sustabdymo pagrindams, antstolis neprivalo sustabdyti vykdomosios bylos. CPK 626 straipsnis nenumato, kad nagrinėjama baudžiamoji byla būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. CK 627 straipsnyje taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog pareiškėjas neįrodė, kaip baudžiamoji byla tiesiogiai įtakoja išieškojimąi, todėl antstolis neprivalėjo stabdyti vykdomųjų bylų vykdymą. CPK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos. Pagal įstatymo nuostatas antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne. Nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs duomenis iš skolininko stabdyti vykdomųjų bylų vykdymą dėl sunkios ligos, turėjo įvertinti, ar minėta liga gali būti vertinama kaip sunki liga ir spręsti, ar tai yra pagrindas sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą. Apelianto nurodoma sunki liga yra kulnikaulio lūžis. Atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 2003-03-28 įsakymu Nr. V-177 patvirtintą Sunkių ligų sąrašą, kuriame yra nurodytos sunkios ligos, ir į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis teisingai vertino, jog pareiškėjo nurodyta liga – kulnikaulio lūžis - nelaikytina sunkiu susirgimu ir nesudaro pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog G. Ž. skundai yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi skunde nurodomos aplinkybės dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, kol apeliantas pasveiks, ar dėl baudžiamosios bylos nesudarė pagrindo antstoliui sustabdyti vykdomosios bylos nei privalomaisiais, nei fakultatyviniais CPK numatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti tai, kad skolininko laikino nedarbingumo laikotarpiu išieškojimas nenukreipiamas į socialinio draudimo mokamas pašalpas, todėl pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami (CPK 738 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad jis ginčijo antstolio priimtų dokumentų turinį, tačiau pažymi, kad visi apelianto prašymai yra susiję su vykdomųjų bylų sustabdymu, todėl ir antstolio dokumentų turinys yra susijęs su pasisakymais dėl vykdomųjų bylų nustatymo. Todėl apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ginčijamas antstolio priimto dokumento turinys ar forma, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad antstolis gali nustatyti skundo trūkumus ir nurodyti juos šalinti. Pažymėtina, kad praktika dėl trūkumų šalinimo pateikiant skundą antstoliui dėl jo veiksmų yra nuosekliai formuojama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, gavęs bet kokį procesinį dokumentą, turi išspręsti jo priėmimo klausimą, nes pagal CPK 510 str. skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 str. nenustatyti atskiri reikalavimai skundui, kai jis paduodamas antstoliui dėl antstolio veiksmų. Skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.). Ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 str.), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 str.-114 str. Kadangi skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausiai yra paduodamas antstoliui, kuris skundą nagrinėti teismui perduoda tik tuo atveju, jei skundo netenkina, konstatuotina, kad antstolis turi teisę priimti patvarkymą įpareigoti pareiškėją pašalinti teikiamo skundo trūkumus, toks antstolio patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procese, kadangi perdavus skundą nagrinėti teismui, nepašalinus CPK reikalavimų neatitinkančio skundo trūkumų, teismas laikytų jį nepaduotu ir grąžintų pareiškėjui (CPK 115 str. 3 d.). Nustatant procesiniams dokumentams CPK 111 str.–114 str. numatytus reikalavimus, įstatymų leidėjas siekė, kad bylų nagrinėjimo procesas būtų operatyvus, būtų išvengiama jo vilkinimo dėl nebūtinų papildomų procesinių veiksmų, tokių kaip procesinių dokumentų trūkumų taisymas, todėl šiomis CPK normomis siekiama griežtai įtvirtinti civilinio proceso taisyklę, kad teismui pateikiami procesiniai dokumentai visada turi atitikti jiems keliamus reikalavimus, atitinkamai nepagrįstas ir netoleruotinas siekis formuluoti išimtinę civilinio proceso taisyklę, kad, paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, galėtų būti pateikiami skundai, neatitinkantys CPK numatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, darytina išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111 str.–114 str. numatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimus procesiniam dokumentui nustato ne antstolis, o Civilinio proceso kodeksas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolis turi teisę nustatyti skundo trūkumus ir nustatyti terminą juos pašalinti. Sutiktina ir su tuo, kad antstolio atsisakymas priimti skundą su trūkumais neužkirto kelio pareiškėjui pasinaudoti teismine gynyba.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė