Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos teikimą dėl S. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 6 d. gautas Migracijos departamento raštas, kuriame nurodyta, kad S. I. turėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., leidimas gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto (darbo) pagrindu. 2024 m. balandžio 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S93308 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimo pagrindas - UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta). Minėtas leidimas gyventi paskelbtas negaliojančiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. 2024 m. birželio 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S144181 uždrausti S. I. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Užsienietis Lietuvoje nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos.

Prokuroras ir nubaustas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie posėdžio laiką ir vietą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo, todėl ši byla išnagrinėta prokurorui ir nubaustam asmeniui nedalyvaujant.

Teikimas netenkinamas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Pamatinis sprendimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltas jo nuostatas BPK 365¹ ir 365² straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės vietos Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos 2024 m. spalio 25 d. sprendimu S. I. paskirta 268,50 Eur piniginė sankcija (bauda). Pažymėtina, jog Migracijos departamentas pateikė teismui informaciją, kad S. I. buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kuris paskelbtas negaliojančiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. Jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius, bei jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams. Be kita ko, S. I. gyvenamosios vietos adresas yra Turkijoje, o Lietuvoje jis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl paskirtos piniginės sankcijos – 268,50 Eur, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17², 365¹ ir 365² straipsniais,

nutaria:

Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos teikimo netenkinti.

Apie priimtą sprendimą informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą instituciją, taip pat nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui.

Atšaukti 2026 m. sausio 12 d. 10.55 val. posėdį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.