- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-27
- Bylos Nr.
- 2A-112-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Rasa Paliukienė, Rimvydas Butis
- Kategorijos
- 44.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame apeliaciniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 20d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 9414,04 litus žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui R. G. 9414 litų materialinės žalos atlyginimo bei 1432,42 litus bylinėjimosi išlaidų. Sprendime teismas nurodė, kad 2007 04 02 pareiškimas patvirtina, kad pastatų savininkas R. G. įspėjo atsakovą A. R. išsikraustyti iš savavališkai užimtos pirties. Ieškovas kreipėsi į Policijos komisariatą dėl to, kad atsakovas atsisakė atrakinti ieškovui priklausančią pirtį ir neįleido į vidų, o baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. G. pirties stogą nuardė A. R.. Lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad pirties stogo ir vidaus sienų remonto darbai sudaro 9414,04Lt. Atstatymo darbų vertės (žalos) nustatymo pažymoje nurodoma ir nepriklausomas turto vertintojas apžiūrėjimo metu nustatė, kad nėra dalies pirtelės šiferio stogo dangos, pirtelės viduje nuardyta 29 kv.m. sienų apkalimo medinėmis dailylentėmis, nėra gultų. Buvusios iki žalos padarymo pirtelės būklei atstatyti reikalinga naujai uždengti 36 kv.m. stogo dangos, naujai iškalti medžio dailylentėmis 29 kv.m. sienų paviršiaus pirtelės viduje, įrengti gultus, dailylentes nulakuoti, viso atstatymo darbų vertė (žala) 9400Lt. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos medžiagos matyti, kad 1993 01 06 J. G. vardu teisiškai įregistruotas žemės sklypas, kuris sudarytas iš dviejų dalių: 4 arų ir 6,5 arų (už prūdo), o sodo pastatai priskiriami prie II gr. nesudėtingų pastatų, kuriems statyti reikalingas tik supaprastintas projektas. Atsakovas pripažino, kad stogą nugriovė ir lenteles nuardė, nes tai buvo jo asmeninis turtas ir jis ketino pirtį remontuoti, tačiau iš šalių paaiškinimų ir pareiškimų policijai teismas darė išvadą, kad atsakovas tai padarė tada, kai iš atėjusių žemės matininkų sužinojo, kad pirtis yra R. G. žemės sklype ir priklauso ieškovui. Atsakovas tvirtino, kad turi teisę į pirtį, tačiau nepateikė įrodymų, kad savo lėšomis pagerino pirties būklę. Atsakovą siejo tarpusavio susitarimai dėl naudojimosi pirtimi tik su J. G.. Teismas konstatavo, kad ieškovas teisėtai įgijo pirtį tokios vertės ir būklės, kokia jam buvo padovanota ir perduota, o atsakovas nepaneigė atlikęs veiksmus, kuriuos ieškinyje nurodė ieškovas, todėl laikytina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 9414,04Lt turtinę žalą, kurią privalo atlyginti (LR CK 6.245str.1d., 6.246str.1d., 6.249str.1d., 6.263str.1d., 2d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1) Teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, neteisingai pritaikė įstatymą, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nutarė pasistatyti pirtį, vietą pasirinko nenaudojamoje žemėje, padėjo statyti dar keli sodo kaimynai ir įdėjo daugiausiai lėšų bei darbo statant pirtį. Per daugiau kaip 20 pirties egzistavimo metų jis asmeniškai savo lėšomis ją remontavo 3-4 kartus. Kadangi per žiemą buvo apgadinti viename stogo šlaite keli šiferio lapai, nutarė perkloti iš naujo tuos lapus, o vietoje sugadintų nupirkti naujus. Per daugelį metų taip pat buvo aprūkusios vidaus patalpų dailylentės, kurias nutarė išmontuoti nuvalyti nuo suodžių ir atnaujintas sukalti atgal. Nuo 2000 metų ji buvo eksploatuojama, o apeliantas rūpinosi ieškovo turtu kaip savo nuosavu, savo lėšomis darė einamuosius remontus, prižiūrėjo. Priteisdamas atlyginti žalą teismas veiksmus kvalifikavo kaip svetimo turto niokojimą, tačiau apeliantas tik vykdė įsivaizduojamo priklausančio turto – pirties remontą, t.y. vykdė darbus sąžiningo suklydimo pasekoje. Užbaigęs remontą būtų pagerinęs ieškovo turtinę padėtį to nežinodamas.
2) Nuo 2000 metų iki 2007 metų pavasario ieškovas R. G. nepranešdamas apie jo nuosavybę į pirtį, naudojosi patiklumu, jam buvo patogu turėti pirtį prižiūrintį asmenį, už kurio paslaugas ne tik nereikėjo mokėti, bet dar gaudavo materialinės naudos pasireiškiančios nekilnojamo turto remontu. LR CK 6.246 str. 1d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Apeliantas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, nes pilnai buvo įsitikinęs kad remontuoja jam priklausantį turtą, o tokių veiksmų atlikti nei įstatymai, nei sutartys nedraudžia.
3) Nekilnojamojo turto agentūros NIDULUS 2007-07-10 atstatymo darbų (žalos) nustatymo pažyma prieštarauja teismo išvardintų aktų reikalavimams ir ja vadovautis nustatant žalos dydį teismas negalėjo. Teismas neįvertino, kad pažyma yra surašyta pagal ieškovo pageidavimą: „Užsakovas pageidavo, kad atliekant vertinimą būtų remiamasi lokalinėje sąmatoje pateiktais skaičiavimais“. Buvo vadovaujamasi vien ieškovo apteikta Lokaline sąmata išrašyta UAB „Rainių statyba“, t.y. pelno siekiančios ir nieko bendro su turto vertinimu neturinčios organizacijos. Todėl ir tokio vertinimo paklaida nuo sąmatoje nurodytos 9414,04 lt iki pažymoje 9400,00 Lt yra tik 14,40 lt. Iš vertinimo pažymos matyti, kad ją sudarant visiškai nebuvo vadovaujamasi jokiomis turto vertinimo metodikomis ir teismo nurodytais norminiais aktais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2007m.gruodžio 20d.Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas ir priėmė sprendimą, pagrįstą preliminariais įrodymais.
Byloje esančiais įrodymais – rašytiniais dokumentais nustatyta, kad ieškovo tėvas J. G. 1993-01-06 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, o 2000-10-05 statinio priėmimo naudotis Aktu įsiteisino pirties pastatą kaip savo privatinę nuosavybę (b. l. 5). 2000-00-23 dovanojimo sutartimi J. G. padovanojo R. G. Telšių m. sodininkų bendrijoje „Žilvinas“ priklausantį žemės sklypą su jame esančiais statiniais, tame tarpe pirtimi. Telšių rajono policijos komisariato medžiaga (b.l.104), liudytojų A. Z., V. S., I. S., P. G., A. S. parodymais (b.l.95) nustatyta, kad atsakovas A. R. yra sodininkų bendrijoje „Žilvinas“ ieškovo žemės sklypo kaimynas. Liudytojai patvirtino faktinę aplinkybę, kad apie 1980 metus kaimynai bendromis lėšomis pastatė pirtį valstybinėje ir ieškovui dar nepriskirtoje žemėje, o šią pirtį remontavo bei prižiūrėjo A. R. savo lėšomis. Tokiu būdu, kolegija laiko pagrįstu apelianto argumentą, kad jis tvarkė pirtį kaip bendrą nuosavybę, nes nebuvo informuotas apie daiktinių teisių pasikeitimą, t.y. žemės sklypo išpirkimą 1993-01-06 bei statinio priėmimo naudotis 2000-10-05 aktą.
Šios aplinkybės vertintinos kaip netinkamas kreditoriaus J. G., vėliau R. G. elgesys skolininko atžvilgiu. Todėl sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo pagrindus atsižvelgtina į CK 6.248 str. 4d. nuostatas, kai dėl žalos atsiradimo yra ir kreditoriaus kaltė, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai kreditoriaus kaltei.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovas įrodinėja žalos dydį – pateikta UAB „Rainių statyba“ 2007-04-24 lokaline sąmata (b.l.16) ir UAB “Nidulus“ atstatymo darbų vertės nustatymo pažyma (b.l.41). Apeliantas pagrįstai skunde nurodo, kad vertinamo turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas surašytas ieškovo pateiktos 2007 m. UAB „Rainių statyba“ išduotos lokalinės sąmatos pagrindu. Kolegijos vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami nustatant ieškovo patirtą realią žalą ir neatitinka CK 6.243 str. apibrėžtų žalos nustatymo kriterijų.
Iš bylos dokumentų, minėtų liudytojų parodymų, fotonuotraukų (b.l.31) matyti, kad pirties vidaus apdaila nudėvėta, lentelės aprūkusios, stogo šiferis nenaujas. Tokiu būdu, ieškovui padaryta žala pasireiškia turto atstatymu į pirminę padėtį, t.y. apmokėjimu už atliktinus apdailos atstatymo darbus bei medžiagų-buvusio nenaujo šiferio, senų dailylenčių grąžinimą. Šalys patvirtino aplinkybę, kad realiai darbai nėra atlikti, o sudaryta lokalinė sąmata preliminari, tuo tarpu realių išlaidų ieškovas dar neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (b. l. 104), pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą fiksuojama ( 2007-04-04 Nutarimas atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą ), kad ieškovas įvykio aplinkybių tikslinimo metu sugadintą turtą įvertino 3000 litų žala. Kolegijos nuomone, esant tokiems prieštaringiems ieškovo pateiktiems įrodymams ir atsižvelgiant į nustatytą faktą, kad atsakovas A. R. savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie pirties įrengimo, negalima besąlygiškai vadovautis preliminaria lokaline sąmata, nustatant būsimų darbų kainą bei patirtą žalą. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad turto vertinimas turi atitikti Lietuvos Respublikos 1999 05 25 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. Vll-1202 bei LR Vyriausybės 1996 02 14 nutarimo Nr.244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ reikalavimus. Vidutinė statybos darbų vertė turi būti nustatoma konkurso būdu, lyginant rajono ar regiono mastu remonto darbus atliekančių įmonių ( keletos) kainų pasiūlymus. Realios patirtos žalos ieškovas neįrodė rašytiniais ar kitais įrodymais.
Tokiu būdu, kolegija taiko CK 6.249 str. 1d. nuostatą, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nustatant atlygintinos žalos dydį kolegija atsižvelgia į išvardintus motyvus, ieškovo šioje byloje įrodinėjamą žalos dydį, į ankstesnį ieškovo žalos įvertinimą, į tai, kad atsakovas rašytinių įrodymų apie lentelių ir šiferio vertę nepateikė. Vadovaudamasi taip pat ir CK 6.248 str. 4d. teisės normos pagrindais leidžiančiais mažinti atlygintinų nuostolių dydį, kolegija ieškovui R. G. atlygintinos žalos dydį mažina iki 3000 litų ir priteisia šią sumą iš atsakovo A. R..
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono sprendimas pakeistinas ir priteista nuostolių suma mažintina bei priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 88 str., 93 str., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) materialinės žalos atlyginimui ir 456 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo R. G. atsakovui A. R. 193 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio dalį, sumokėto apeliacinėje instancijoje.