- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 1-14-762/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- A. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. , teistas: 2010-03-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) baudos bausme; 2011-04-15 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2010-10-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pagal BK 284 str. 1 d. taikant BK 63 str., 64 str. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL baudos bausme; 2013-05-13 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2013-05-13 Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, pagal BK 181 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., taikant BK 63 str. 4, 9 d. 1metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L., tęstiniais veiksmais, 2014 m. lapkričio 10 d. apie 13.58 val. ir 14.11 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), turėdamas nukentėjusiojo E. G. jam 2014 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, laisvanoriškai perduotus AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, tai yra naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, naudodamasis sugyventinės J. Z. kompiuteriu, neteisėtai panaudojo E. G. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, E. G. vardu prisijungė prie banko informacinės sistemos, prisijungė prie UAB „4 Finance“ ir UAB „MCB Finance“ tarnybinių stočių ir pateikiant save kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti - E. G., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai E. G. vardu paėmė iš UAB „4 Finance“ 72,41 Eur (250 Lt) kreditą, iš UAB „MCB Finance“ 43,44 Eur (150 Lt) kreditą, kuriuos kredito bendrovėms pervedus į E. G. AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės sąskaitą, jis šiuos pinigus pervedė į J. Z. AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės sąskaitą, kuri 2014-11-10 d. 15.11 val. AB „Swedbank“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) abu greituosius kreditus, viso 115,84 Eur (400 Lt) išgrynino ir jam perdavė, tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo svetimus UAB „4finance“ priklausančius 72,41 Eur (250 Lt) ir UAB „MCB Finance“ priklausančius 43,44 Eur (150 Lt).
Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su E. G. susipažino 2014 metų sausio – kovo mėnesiais žaisdami internetinius žaidimus. Vėliau sutarė sukurti žaidimų serverį. Kad žmonės pirktų žaidimų paslaugas reikėjo bankininkystės duomenų. Kadangi jis turėjo skolų ir savo banko sąskaita negalėjo naudotis, sutarė, kad naudos E. G. bankininkystės duomenis. E. G. jam persiuntė reikiamus savo elektroninės bankininkystės duomenis. Dėl interneto ryšio kokybės nepavyko sukurti žaidimų serverio. E. G. jam persiųsti internetinės bankininkystės duomenys elektroniniame pašte taip ir liko. 2014 metų lapkričio mėnesį jo finansinė padėtis buvo sunki, jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojo paimti greitąjį kreditą. Prisiminęs, kad turi E. G. jam persiųstus elektroninės bankininkystės duomenis, E. G. nieko nesakęs, jo vardu prisiregistravo dviejose kredito bendrovėse, supildė E. G. duomenis, užpildė paraiškas 150 Lt ir 250 Lt paskoloms gauti. Kaip garantą prisijungęs prie E. G. banko sąskaitos iš jos į kredito bendrovių sąskaitas pervedė 1 ct mokestį. Neužilgo į E. G. banko sąskaitą kredito bendrovės pervedė prašomus 150 Lt ir 250 Lt kreditus. Tą pačią dieną iš E. G. sąskaitos šiuos pinigus pervedė į savo sugyventinės (šiuo metu žmonos) J. Z. banko sąskaitą. Su J. Z. nuėjus prie bankomato, ji šiuo pinigus išgrynino ir perdavė jam. Apie paimtus kreditus E. G. nieko nesakė, nes galvojo juos gražinti. Praėjus mėnesiui ar dviem, jam paskambino E. G. ir pasakė, kad gavo iš kredito bendrovių pranešimus apie jo vardu paimtus ir negražintus kreditus. Jis E. G. pripažino, kad jo vardu paėmė du kreditus ir žadėjo juos gražinti. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.
A. L. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.
A. L. kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., visiškai taip pat įrodyta:
Šalies argumentai
Nukentėjusiojo E. G. protokolu-pareiškimu bei jo parodymais. Jis nurodė, kad 2014-11-10 jo vardu, jam nežinant, buvo paimti du greitieji kreditai iš UAB „4finance“ 250 Lt ir iš kitos kredito bendrovės 150 Lt. Apie tai sužinojo, kai 2015-02-03 gavo iš UAB „4finance“ priminimą apie kredito gražinimą. 2014 m. birželio mėn. visus savo elektroninės bankininkystės duomenis elektroniniu paštu buvo persiuntęs A. L. su kuriuo susirašinėjo internete ir ketino abu kurti internetinį žaidimą. Pasitikrinęs savo banko sąskaitą pamatė, kad į jo sąskaitą buvo pervesti 150 Lt ir 250 Lt kreditai, kurie po to pervesti J. Z.. Susisiekus su A. L. šis neneigė paėmęs kreditus jo vardu, teigė, kad jam reikėjo pinigų automobilio remontui ir žadėjo kreditus gražinti (t. 1, b. l. 8, 10).
UAB „4finance“ informacija, kurioje nurodyta, kad 2014-10-20 E. G. vardu buvo užsiregistruota UAB „4finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje iš internetinės prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) , pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis. 2014-11-10 apie 13.58 val. prisijungus iš tos pačios internetinės prieigos pateikta paraiška 250 litų kreditui gauti. Kreditas suteiktas ir 250 Lt dydžio paskola pervesta į tą pačią banko sąskaitą, iš kurios pervestas registracijos mokestis (t. 1, b. l. 41-42).
UAB „MCB Finance“ informacija, kurioje nurodyta, kad 2014-11-10 apie 14.11 val. E. G. vardu buvo užsiregistruota UAB „MCB Finance“ www.credit24.lt internetinėje svetainėje iš internetinės prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), į bendrovės banko sąskaitą pervestas 0,01 Lt registracijos mokestis. Tą pačią dieną 14.27 val. 150 Lt paskolos paraiška patvirtinta ir pervesta į nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (t. 1, b. l. 43-44).
E. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad:
2014-10-20 iš E. G. banko sąskaitos į UAB „4finance“ banko sąskaitą pervesta 0,01 Lt, 2014-11-10 į šią sąskaitą UAB „4finance“ pervedė 250 litų pagal sudarytą kredito sutartį, tą pačią dieną 249 litai (72,12 €) iš šios sąskaitos pervesti į J. Z. banko sąskaitą;
2014-11-10 iš E. G. banko sąskaitos į UAB „MCB Finance“ banko sąskaitą pervesta 0,01 Lt, po to, tą pačią dieną UAB „MCB Finance“ į E. G. sąskaitą pervedė 150 litų, po to, tą pačią dieną 149 litai iš E. G. banko sąskaitos pervesti į J. Z. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 35-36);
2014-11-10 13.57 val. ir 14.15 val. prie E. G. banko sąskaitos jungtasi iš internetinės prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).
J. Z. AB „Swedbank“, banko sąskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad 2014-11-10 į jos sąskaitą iš E. G. AB „Swedbank“ banko sąskaitos pervesta 249 Lt ir 149 Lt. Po to, tą pačią dieną, iš J. Z. banko sąskaitos, bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) išgryninta 400 Lt (t. 1, b. l. 24).
Raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso E. Ž. gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tačiau interneto ryšį tiekianti UAB „Zirzilė“ informavo, kad nuo 2014-10-18 iki 2014-11-12 daugiabutyje buvo savavališkai perjungti kabeliai iš vieno porto į kitą, į E. Ž. portą buvo pajungtas klientas - J. Z., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (b. l. 39).
Apibendrinant išdėstytus įrodymus laikytina nustatytu, kad A. L. turėdamas jam patikėtus E. G. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis juos panaudojo, tai yra tęstiniais veiksmais, greituosius kreditus teikiančių bendrovių internetiniuose puslapiuose, naudodamasis nukentėjusiojo banko sąskaita, pristatydamas save nukentėjusiojo E. G. vardu, tai yra įvesdamas bei nurodydamas nukentėjusiojo anketinius bei internetinės bankininkystės duomenis, prisijungęs prie nukentėjusiojo internetinės bankininkystės, pervesdamas nukentėjusiojo vardu kaip garantą ir patvirtinimą apie naudotojo tapatybę nustatytą 0,01 Lt mokestį bei gaudamas greituosius kreditus (paskolas), pasinaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pervesdamas suteiktas paskolas į J. Z. banko sąskaitą ir šiuos pinigus jai išgryninus, pasisavindamas, užvaldė svetimą turtą - 115,84 Eur, todėl tokia A. L. veika kvalifikuotina kaip neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas, neteisėtas finansinių operacijų atlikimas bei nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.
A. L. pateiktas kaltinimas pagal BK 214 str. 1 d. dėl to, kad jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, paprašė nukentėjusiojo E. G. pasinaudoti internetiniams žaidimams kurti jo elektroninės bankininkystės duomenimis, kuriuos E. G. jam nusiuntė elektroniniu paštu, tokiu būdu įgijęs pasitikėjimą jis apgaule išviliojo iš E. G. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir taip šiuos duomenis neteisėtai įgijo. Iš bylos aplinkybių, kaltinamojo A. L. parodymų žinoma, kad E. G. A. L. elektroniniu paštu persiuntė savo internetinės bankininkystės duomenis bendrai kuriamo internetinio žaidimo tikslu, tam, kad šio produkto įgijėjai galėtų už tai atsiskaityti. Nepavykus įgyvendinti šio sumanymo, E. G. internetinės bankininkystės duomenys taip ir liko pas A. L.. Tik praėjus 5-6 mėnesiams A. L. kilo mintis neteisėtai pasinaudoti E. G. internetinės bankininkystės duomenimis. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis E. G.. Iš to seka, kad A. L. įgydamas E. G. elektroninės bankininkystės duomenis neturėjo tikslo jais neteisėtai pasinaudoti, juos įgydamas nenaudojo jokios apgaulės, o elektroninės bankininkystės duomenis E. G. A. L. perdavė laisvanoriškai. Remiantis išdėstytais argumentais bei motyvais laikytina, kad A. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 214 str. 1 d. požymių, todėl jis dėl šio kaltinimo išteisintinas.
Šalies argumentai
A. L. pateiktame kaltinime nurodyta, kas jis apgaule užvaldydamas svetimą turtą bei neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 198¹ str. 1 d. (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos). BK 198¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė esant dviem būtiniems objektyviosios pusės požymiams – neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos ir tai turi būti daroma pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Nors vienos iš šių veikų nebūvimas daro atsakomybę pagal minėto straipsnio dalį negalimą. Iš teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių žinoma, kad A. L. internetu pildydamas paraiškas paskoloms gauti bei prisijungdamas prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės sistemos save bankui bei kredito bendrovėms pristatė kaip asmenį turintį teisę atlikti elektronines bankines operacijas bei gauti kreditą (paskolą), tai yra užvaldė svetimą turtą suklaidindamas kredito bendroves bei banką. Iš to seka, kad nors A. L. prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės prisijungė bei jomis naudojosi neteisėtai, tačiau jis nepažeidė jokių pačio banko informacinės sistemos apsaugos priemonių, save bankui pristatęs kaip asmenį turintį teisę atlikti finansines operacijas, prie jų jungėsi pagal nustatytą tvarką, tai yra su teisėtai banko išduotomis priemonėmis. Iš to seka, kad A. L. veikoje nėra BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių ir jis dėl to išteisintinas.
A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 2p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Parenkant bausmės rūšį A. L. atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje jau buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, jam jau buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamus nusikaltimus darė visai neseniai, tai yra tais pačiais metais būdamas paleistas iš įkalinimo vietos, todėl pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas jis laikytinas recidyvistu. Po nagrinėjamų veikų padarymo A. L. atžvilgiu 2015-03-13 dar kartą buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ir jam buvo parinkta reali laisvės atėmimo bausmė. Iš administracinių teisės pažeidimų registro pateiktos pažymos žinoma, kad A. L. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už administracinius pažeidimus, susijusius su internetiniu sukčiavimu bei svetimo turto pagrobimu. Teismo nuomone, švelnesnėmis bausmėmis nepavyksta pakeisti A. L. nusikalstamo elgesio, todėl jam už nusikaltimo padarymą parinktina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą parinktina arešto bausmė.
Parenkant bausmės dydžius atsižvelgtina į tai, kad A. L. padarė tyčinius baigtus vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, A. L. atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, A. L. kaip asmenybė yra charakterizuojamas iš neigiamos pusės (jau yra teistas, baustas administracine tvarka). Atsižvelgtina ir tai, kad jo veiksmai buvo trumpalaikiai, apsiriboję apgaule užvaldomu svetimu turtu, kurio vertė tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiama ir į tai, kad A. L. turėjo laisvanoriškai jam nukentėjusiojo perduotus internetinės bankininkystės duomenis, tai yra iš esmės nukentėjusysis leido naudotis A. L. savo duomenimis, tik kitam tikslui. Išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, mažina A. L. padarytų veikų pavojingumą. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad A. L. už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai skirtini bausmės dydžiai mažesni nei parinktos bausmės vidurkiai (BK 61 str. 2 d.)
A. L. nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės paskirtos pagal šiuos straipsnius subendrintinos apėmimo būdu BK 63 str. 2 d. 5 d. 1p. pagrindu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę).
Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos teisminio nagrinėjimo procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes A. L. savo kaltę pripažino pilnai, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
A. L. po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams, todėl šiuo bei ankstesniu nuosprendžiu A. L. paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu, t.y. jas iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. L. skirta bausmė buvo bendrinta už nusikaltimus padarytus dar iki šiame nuosprendyje nagrinėjamų nusikaltimų, todėl į šiuo nuosprendžiu A. L. paskirtą bausmę visiškai įskaitytina bausmė atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Byloje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 85,08 Eur sumai pareiškė UAB „4finance“ (t. 1, b. l. 46-47). UAB „4finance“ ieškinyje nurodoma, kad bendrovė patyrė žalą dėl apgaule gautos ir negražintos paskolos 72,41 Eur sumai, bei patyrė nuostolius dėl negražintų palūkanų, kurios bendrai sudaro 12,67 Eur. Byloje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 47,66 Eur sumai taip pat pareiškė UAB „MCB finance“. UAB „MCB finance“ ieškinyje nurodoma, kad bendrovė patyrė žalą dėl apgaule gautos ir negražintos paskolos 43,44 Eur sumai, patyrė nuostolius dėl negražintų paskolos palūkanų bei sutarties sudarymo mokesčio, kurie bendrai sudaro 4,22 Eur. A. L. bendrovėms padarytą žalą pripažįsta. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad paskolas iš kredito bendrovių panaudodamas apgaulę paėmė A. L., todėl jis ir yra atsakingas už šią padarytą žalą. Iš to seka, kad pateikti ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai.
UAB „MCB finance“ taip pat prašo priteisti atstovavimo (bylinėjimosi) išlaidas 52,57 Eur sumoje už teisinę pagalbą parengiant ieškinį. Iš prie ieškinio pateiktos teisinių paslaugų sutarties žinoma, kad UAB „MCB finance“ buvo sudariusi sutartį su advokatų kontora Černius, Kabašinskas, Norkūnas dėl jų interesų atstovavimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai (BPK 106 str. 2 d.)
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė liudytojų (nukentėjusiojo) bei kitų proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (50,73 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei. (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams;
pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir jį nuteisti arešto bausme 40 parų.
pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį išteisinti, A. L. nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. L. paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. L. skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. L. skirta laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 2 mėnesiams.
Į paskirtą bausmę visiškai įskaityti A. L. bausmę atliktą pagal 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį (1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo) ir laikyti, kad A. L. paskirta ir likusi neatlikta bausmės dalis yra laisvės atėmimo bausmė 5 (penkiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir toliau vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
UAB „4finance“ (įm. kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas) 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 ct) turtinės žalos atlyginimo;
UAB „MCB finance“ (įm. k. 300622891, Švitrigailos g. 11M, Vilnius) 47,66 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 66 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 52,57 Eur (penkiasdešimt du eurus 57 ct) atstovavimo išlaidų;
Valstybei 50,73 Eur (penkiasdešimt eurų 73 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.