Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;1.1.8.6.1; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. rugsėjo 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta – 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2009 m. kovo 3 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme;

7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta – 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 10 MGL dydžio (376,60 Eur) bauda;

9) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 284 straipsnį – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) baudos bausmė;

10) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta 3 trejų metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) baudos bausmė, bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent jis 2023 m. balandžio 6 d., apie 19.47 val., „Žardės“ poilsio aikštėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš I. J. rankinės pagrobė piniginę su joje buvusiais daiktais.

Be to, R. A. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent jis 2023 m. balandžio 6 d., apie 19.47 val., „Žardės“ poilsio aikštėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš I. J. pagrobtoje piniginėje rado ir taip neteisėtai, be teisėto savininko sutikimo ir žinios, įgijo I. J. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – asmeninį identifikavimo numerį (PIN kodą).

Be to, R. A. neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, 2023 m. balandžio 6 d., apie 19.56 val., AB „SEB“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pasinaudodamas I. J. priklausančia elektronine mokėjimo priemone – AB „Šiaulių“ bankas mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie informacinės banko AB „Šiaulių bankas“ sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. suvesdamas elektroninės mokėjimo priemonės savininko identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikuodamas save kaip I. J., neteisėtai, be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansinę operaciją, t. y. išgrynino 600 Eur.

Kaltinamasis R. A. savo kaltę dėl visų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų bylos teisminio nagrinėjimo metu pripažino visiškai ir parodė, kad jis ėjo su drauge, o prie suoliuko sėdėjo nukentėjusioji su vyriškiu. Moteris buvo išgėrusi, rankinukas buvo ant suoliuko atkaltės ir nukrito. Jai iškrito piniginė, jis paėmė tą piniginę, užsikišo, užėjo už kampo, pamatė kortelę ir PIN kodą. Tada jis išsiėmė kortelę ir PIN kodą, nusiėmė 600 Eur, o piniginę grąžino. Jis kortelę įmetė į piniginę. Tuomet D. iškvietė taksi, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji norėjo nusiimti pinigų, bet jai nepavyko, tada pasižiūrėjo sąskaitą, ten buvo 96 Eur, ji sakė, kad turėjo sąskaitoje būti 300 Eur. Jis sutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir įsipareigoja jį atlyginti. Jis nesupranta, kodėl taip pasielgė. Šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis nori dar kartą atsiprašyti nukentėjusiosios, labai gailisi dėl savo elgesio, nenori grįžti į įkalinimo įstaigą. Jis turi du vaikus, vieną vaiką augina su jo tėvais, kitam moka išlaikymą, nori dirbti ir atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai I. J.

Kadangi kaltinamasis R. A. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei bei kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė. Be kaltinamojo R. A. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju R. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad asmenį, su kuriuo ėjo prie bankomato matė pirmą kartą. Kai jis atėjo prie suolo, kaip dabar žino, I. J. jau gėrė alų su rusakalbiu vyru, jie abu buvo girti. Po to priėjo, kaip dabar sužinojo, R. B., ir tuojau pat S. V. I. J. buvo stipriai girta, ji jį vadino „meilučiu“, pakvietė šalia jos atsisėsti. Kai atsisėdo šalia jos, ant žemės nukrito jos rankinė, iš rankinės iškrito įvairūs jos daiktai ir piniginė, piniginė atsisegė, iš jos iškrito mokėjimo kortelė ir banko vokas su kortelės slaptažodžiu. Jis padėjo I. J. surinkti ir sudėti daiktus į rankinę, rinkdamas daiktus, jis slapčia paėmė mokėjimo kortelę ir voką su PIN kodu. Paėmęs kortelę, dar kurį laiką pabuvo ir niekam nieko nesakęs ėmė eiti link ten esančios parduotuvės „IKI“, kurios prieigose yra bankomatas. Ėjo prie bankomato esančio viduje, kad likę prie suolo nematytų, jog nuėjo prie bankomato ir nesukeltų įtarimų. Kiek buvo pinigų sąskaitoje, nežino, netikrino, jis suvedė 600 Eur sumą ir tiek bankomatas jam išdavė. Tuo metu kai ėmė pinigus, R. B. stovėjo už jo, kad kortelė vogta jam nesakė, pinigų jam nedavė, paėmęs pinigus grįžo atgal prie suolo, su juo grįžo ir R. B.. Ant suolo sėdėjo I. J. su S. V. Atėjęs, tyčia numetė I. J. rankinę ant žemės ir tuomet prie rankinės numetė banko kortelę ir voką su PIN kodu, tuomet I. J. banko kortelę ir voką pasiėmė ir įsidėjo į rankinę. Nors pirmoje apklausoje nepripažino, melavo nusikaltimo aplinkybes, nes norėjo išvengti atsakomybės, tačiau dabar pripažįsta, kad jis slapčia paėmė atsitiktinai iškritusią kortelę ir po to pasisavino I. J. 600 Eur (1 t., b.l. 137-138).

Papildomos apklausos metu įtariamasis R. A. parodė, kad tvirtina 2023 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus, patikslina ir patvirtina, kad banko mokėjimo kortelę jis pavogė iš I. J. rankinės kartu su pinigine, kurioje buvo ir kiti I. J. priklausantys daiktai ir dokumentai. Momento, kaip ištraukė piniginę, niekas nematė, apie tai niekam nesakė, piniginė rankinėje buvusioje ant suolo, akivaizdžiai matėsi, rankinė buvo atsegta. Piniginę vogė, kad iš jos pavogtų pinigus, ar I. J. sakė kad gavo atlyginimą, negirdėjo, šiaip nusprendė, kad ji turi pinigų. Manė, kad pavogs pinigus, o piniginę grąžins, tai yra įdės atgal į rankinę. Ištraukęs iš rankinės piniginę nuėjo prie kazino, kur apžiūrėjo piniginę, piniginėje pinigų nebuvo, viename iš skyrių buvo banko mokėjimo kortelė ir vokas su PIN kodu, kuriuos nusprendė paimti ir pamėginti pasinaudoti prie bankomato. Apžiūrėjęs piniginę, grįžo atgal prie suolo, piniginę slapčia įdėjo į ant suolo buvusią atsegtą I. J. rankinę. I. J. su S. V. nusprendė vykti į Dituvą, jos norėjo eiti link parduotuvės „IKI“, bet jis jas įtikino eiti aplinkui, pro parduotuvę „Aibė“, o jis atėjo į parduotuvę „IKI“, prie ten esančio bankomato, iš kurio, panaudojus turimą PIN kodą, pavyko paimti 600 Eur. Paėmęs pinigus, greitai nuėjo prie parduotuvės „Aibė“, kur automobilių stovėjimo aikštelėje laukė taksi automobilis, kuriuo visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant slapčia į I. J. rankinėje buvusią piniginę įdėjo banko mokėjimo kortelę, o voką su PIN kodu mano, kad išmetė arba pametė. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Rimi“ I. J. iš bankomato paėmė 50 Eur, už kuriuos nupirko jiems cigarečių, sulčių, pyragą, o likusius atidavė už taksi paslaugą. Labai gailisi padaręs šiuos nusikaltimus (1 t., b.l. 137-140, 147-150).

2023 m. balandžio 19 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog I. J. nurodė, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 15.00 val., ji grįžo iš Vilniaus su broliu. Brolis ją paleido prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ji iš karto namo nevyko, nuėjo dar į kelias kavines. Ten atsigėrė alaus, po to dar nutarė nueiti į čeburėkinę pavalgyti. Apie 19.00 val. ji išėjo iš kavinės ir pamatė priešais ant suoliukų sėdinčius nepažįstamus asmenis: moterį ir du vyrus. Ji nutarė su jais pabendrauti. Asmenys buvo draugiški, suprato, kad jie buvo neblaivūs, sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Jie nutarė, kad visi kartu galės važiuoti namo, nes jie iš to pačio rajono. Taip pat sutarė, kad už taksi sumokės ji, nes buvo tą pačią dieną gavusi atlyginimą. Ji atsiminė, kaip su tais pačiais asmenimis įlipo į taksi esantį šalia „IKI“ pastato ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Taksi juos paleido prie PC „RIMI“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ji bankomate išsigrynino 50 Eur. Tuomet ji nuėjo kartu su mergina į parduotuvę apsipirkti, apsipirkusi padavė merginai išgrynintus 50 Eur, kad sumokėtų už taksi paslaugą. Po to, ji namo išėjo pėsčiomis viena. 2023 m. balandžio 7 d. apie 9.00 val. namuose pabudusi ir pasitikrinusi elektroninę bankininkystę pastebėjo, kad 2023 m. balandžio 6 d., apie 19.56 val., nuo jos asmeninės AB Šiaulių banko sąskaitos SEB (duomenys neskelbtini) bankomate, buvo atlikta grynųjų 600 Eur išėmimo operacija. Ji neatsiminė, kaip ši suma buvo išgryninta. Ji 2023 m. balandžio 6 d. būdama adresu (duomenys neskelbtini), būtų pati atlikusi pinigų išėmimo operaciją neatsiminė, nes galimai, kai ji leido laiką su jai nepažįstamais asmenimis, ji buvo užmigusi ant suoliuko, esančio prie čeburekinės. Ji banko kortelę laikė piniginėje, jos PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio ir jį laikė taip pat piniginėje šalia banko kortelės. Piniginėje lapelio su užrašytu PIN kodu nebėra, ji turi tik banko kortelę, kurios neprarado, daugiau pinigų nuo banko kortelės jai nežinant nuimta nebuvo. Asmenys su kuriais bendravo ir kurie galimai neteisėtai galėjo pasinaudoti jos banko kortele yra S. V., jos sugyventinis R. A. ir S. V. brolis. Ji pati tikrai neišgrynino minėtos sumos. Neprisimena, kad asmenims, su kuriais leido laiką, būtų davusi savo banko mokėjimo kortelę ir prašiusi paimti 600 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 7-9).

Nukentėjusioji I. J. papildomos apklausos metu parodė, kad nežino, nematė ir nepajuto, kuriuo momentu iš jos rankinės buvo pagrobta banko mokėjimo kortelė. Rankinė visada buvo šalia jos. Kadangi buvo po kelionės, todėl su savimi turėjo didelę rankinę, o joje buvo mažesnė rankinė, piniginė buvo didesnėje rankinėje, bendrame skyriuje su visais kitais daiktais. Būdama su nepažįstamais asmenimis, piniginės išsiėmusi tikrai nebuvo ir nė vienas iš jų negalėjo žinoti, kur yra piniginė. Prisimena, kad pokalbio metu, sėdint ant suolo prasitarė, jog gavo atlyginimą ir galės sumokėti už visų kelionę į (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu. Sėdint ant suolo ji ir kiti gėrė alų iš skardinių. Kas vaišino, nežino, bet tikrai ne ji. Mano, kad prie suolo poilsio aikštėje laiką leido iki valandos laiko, ji niekur nuėjusi nebuvo. Ji pati prie jų priėjo, kai išėjo iš „čeburėkinės“. Jie visi buvo prie suolo, tik negali tvirtinti dėl D. V., o R. A., S. V., vyras kalbėjęs rusų kalba buvęs su dviračiu ir dar vienas vaikinas, tikrai buvo, nes ji pati juos užkalbino norėdama pabendrauti. Bendraujant jie pasakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), tuomet ji iš vis atsipalaidavo, kad jie netgi kartu važiuos į namus. Ji neatsiminė, ar šalia jos buvo prisėdęs R. A., bet prisimena, kad rankinė vieną kartą buvo nukritusi nuo suolo ant žemės ir ji rinko bei dėjosi iškritusius daiktus į rankinę. Mano, kad daiktus surinkti padėjo ir su ja buvę asmenys, tačiau kuriuo momentu tai atsitiko, neatsiminė. Rankinė nebuvo užsegta, todėl matėsi, kokie daiktai joje yra ir jeigu kažkuriam iš asmenų tai buvo aktualu, tikrai matė, kur yra piniginė. Kad R. A. ir kitas vaikinas, kurio vardo nežino, būtų ėję ar į parduotuvę, ar kažkur kitur, neprisimena. Ji nesitarė su jais nei pirkti, nei gerti alkoholio, tarėsi tik kartu važiuoti į namus. Piniginė nukritus rankinei galėjo iškristi, bet iš piniginės banko mokėjimo kortelė ir vokas su PIN kodu tikrai ne, nes kortelė ir vokas buvo atskirame tampriame skyrelyje, iš kurio šiuos daiktus reikia ištraukti. Paskutinį kartą mokėjimo kortele naudojosi prekybos centre „Žardė“, baruose, ir ją tikrai įdėjo į įprastą vietą, voku su PIN kodu ne visada naudodavosi, jį laikė tik tam, kai neprisimindavo kodo. Grįžusi į (duomenys neskelbtini), ten esančioje parduotuvėje „Rimi“ iš bankomato ėmė 50 Eur, norėdama susimokėti už taksi paslaugas, tuomet piniginėje nerado kortelės, todėl vertė iš rankinės visus daiktus ir kortelę rado rankinės dugne, o voko su PIN kodu nerado. Ji niekaip negalėjo imdama pinigus prisiminti PIN kodo, todėl visi trys tai yra S. V., D. V. ir R. A. ją apstoję patarinėjo ir ji kažkaip prisiminė kodą ir pinigus nuėmė. Išgryninusi pinigus, parduotuvėje „Rimi“ ji sumokėjo už S. V. pasiimtas prekes tai yra už pyragą, sultis ir mineralinį vandenį, kurių ji norėjo, bet neturėjo pinigų, todėl ji jai nupirko, o po to likusius pinigus padavė S. V., kad ji sumokėtų už taksi paslaugas. Kitos dienos ryte, apie 9.00 val., aptiko, kad iš jos sąskaitos paimta 600 Eur, kadangi ji niekada tokių sumų negrynina, todėl iš karto suprato, kad kažkas pasinaudojo jos kortele, įtarė, kad tie patys asmenys, su kuriais susipažino. Dėl nusikaltimo ji patyrė 600 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 33-36).

2023 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „Baltisches Haus“ pateiktų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota poilsio aikštė, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2023 m. balandžio 6 d., 19.40 val., ant suoliuko sėdi dvi moterys, o priešais jas stovi trys vyrai. Asmenys vartoja gėrimus. 2023 m. balandžio 6 d., 19.43 val., prie moters šviesiais plaukais, kaip tyrimo metu nustatyta - I. J., prisėda vyras vilkintis mėlynos spalvos striuke, kaip tyrimo metu nustatyta - R. A. 2023 m. balandžio 6 d., 19.47 val., R. A. sėdėdamas šalia I. J. uždeda ranką I. J. už nugaros ir kažką daro, po to atsega savo striukės užtrauktuką, kažką, galimai piniginę, įsideda už striukės, atsistoja, užsega užtrauktuką ir nueina į šalį link pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eidamas iš už striukės išsiima galimai piniginę ir iš filmuojamos vietovės išeina. 2023 m. balandžio 6 d., 19.51 val., R. A. sugrįžta prie suolo, kur yra kiti asmenys, nuo žemės pasiima kuprinę, užsideda ant nugaros. 2023 m. balandžio 6 d., 19.53 val., visi pradeda eiti nuo suolo, I. J. nuo suolo pasiima daiktus, R. A. rankos mostu nurodo S. V. ir I. J. eiti į kitą pusę, tai yra link (duomenys neskelbtini) gatvės ir šios nueina, o R. A. su R. B. eina link įėjimo į parduotuvę „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini). Dar vienas vyras lieka sėdėti ant suolo (1 t., b.l. 59-61).

Iš AB SEB banko pateiktų fotonuotraukų, kurios įrašytos į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie bylos I-ojo tomo viršelio, matyti, kaip prie bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas R. A., atliekantis finansinę operaciją (1 t., b.l. 54).

Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, tai yra jis 2023 m. balandžio 6 d., apie 19.47 val., „Žardės“ poilsio aikštėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš I. J. rankinės pagrobė piniginę su joje buvusiais daiktais. Be to, R. A. 2023 m. balandžio 6 d., apie 19.47 val., „Žardės“ poilsio aikštėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš I. J. pagrobtoje piniginėje rado ir taip neteisėtai, be teisėto savininko sutikimo ir žinios, įgijo I. J. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę ir šios kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Taip pat R. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasinaudodamas minėta banko kortele neteisėtai prisijungė prie informacinės banko AB „Šiaulių bankas“ sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. suvesdamas elektroninės mokėjimo priemonės savininko identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikuodamas save kaip I. J. ir neteisėtai, be elektroninės mokėjimo priemonės teisėto naudotojo žinios ir sutikimo, atliko finansinę operaciją, išgrynindamas 600 eurų sumą. Kaltinamojo R. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodo ne tik jo paties prisipažinimas ir paaiškinimai apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. J. parodymai, pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką, apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašų duomenys, AB SEB banko pateiktos nuotraukos, kurie įrašyti į kompaktines laikmenas, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

R. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės. Taip pat R. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę) ir šia elektroninio mokėjimo priemone neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. suvesdamas elektroninės mokėjimo priemonės savininko identifikavimo PIN kodą ir taip melagingai identifikuodamas save kaip I. J., bei, išgryninęs 600 eurų, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 10 MGL.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė penkis tyčinius nusikaltimus - tris apysunkius ir du nesunkius. Kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumas, ekonomika ir verslo tvarka, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos neatlygino, tačiau pripažino pareikštą civilinį ieškinį ir įsipareigojo jį atlyginti. Byloje nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau dešimt kartų teistas, anksčiau taip pat darė turtinius nusikaltimus, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nedaro ir toliau elgiasi nusikalstamai, todėl švelnesnėmis bausmėmis nebus įgyvendinta bausmės paskirtis. Taigi, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnio 2 dalis), jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas nustatant mažesnį už sankcijose numatytą šių bausmių vidurkį.

R. A. šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarytas idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu. Taip pat R. A. skiriamos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarytas idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės subendrintosios bausmės pridedant švelnesnės subendrintosios bausmės dalį, jos dydį parenkant lygų minimaliai terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmei (tai yra tris mėnesius laisvės atėmimo).

Kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė kaltinamajam sumažinama vienu trečdaliu.

Teismas nenustatė pagrindo taikyti kaltinamajam R. A. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau dešimt kartų teistas, buvo teisiamas tik už tyčinius turtinius nusikaltimus, niekur nedirba, žalos neatlygino. Teismas įvertina tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, nėra teisinio pagrindo byloje taikyti ir dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi kaltinamajam skirtina galutinė bausmė nesiekia ketverių metų ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti atlikus dalį teismo skiriamos bausmės (BK 75 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to naikintina (1 t., b.l. 151-152).

Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jai iš kaltinamojo priteisti 600 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 47). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. birželio 22 d. nutarimu I. J. pripažinta civiline ieškove (1 t., b.l. 48). Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko ir jo dydžiui prieštaravimo nereiškė. Ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais nukentėjusiosios I. J. patirtą turtinę žalą, todėl kaltinamąjį pripažinus kaltu, pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio žalą nukentėjusiajai priteisiant iš kaltinamojo R. A.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su dviem kompaktinėmis laikmenomis, kuriose yra vaizdo įrašai ir nuotraukomis - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį R. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį R. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir jam nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintosios 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti švelnesnės subendrintosios – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo - bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę R. A. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai iš R. A. priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – voką su dviem kompaktinėmis laikmenomis - nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.