Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2012-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-906-911/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
1-906-911/2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00562-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Kaltinamasis
R. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-906-911/2012Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00562-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.14.1.2.1; 2.10.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro E. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-906-911/2012 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, teistas, teistumas neišnykęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) elektromonteriu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. laikotarpiu nuo 2012-08-04 19 val. iki 2012-08-06 10 val., ikiteisminiu tyrimu nenustatytu tiksliu laiku, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), rankomis atplėšęs nuo stogo šiferio lapus, įsibrovė į patalpą – M.M. B. priklausantį sodo namelį, iš kur pagrobė svetimą M.M. B. turtą: DVD grotuvą, 100 Lt vertės, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sodo namelyje rastu raktu atsirakinęs įėjimo į sandėliuką durų spyną, įsibrovė į tame pačiame sodo sklype esantį sandėliuką, iš kur pagrobė M.M. B. priklausantį karutį - 60 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto, bendros 160 Lt vertės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pareiškus įtarimą pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, R. D. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), jo motina M.M. B. turi sodo namelį. Jame iki 2012 m. birželio 4 d., t. y. iki tos dienos, kai sode sužalojo savo mamą, būdavo ir jis. Sodo namelyje laikė savo daiktus ir įrankius. Kai buvo iškelta byla dėl motinos sužalojimo, jam buvo uždrausta lankytis motinos namuose, sode, iš viso artintis prie mamos. Klausimas dėl daiktų pasiėmimo, uždraudimo lankytis motinos namuose, paskelbimo metu nebuvo iškilęs, todėl jis ir nesiteiravo, kaip galėtų pasiimti savo daiktus. Po suėmimo jį paleido ir jis vėl pradėjo dirbti. Prireikė elektrinio šlifuoklio, akumuliatorinio suktuvo ir kitų įrankių, kadangi reikėdavo padėti draugams, todėl sugalvojo pasiimti daiktus iš motinos sodo, kur juos ir laikė. Dėl įrankių pasiėmimo niekur nesikreipė, niekur nesiteiravo, kaip juos galėtų pasiimti. Žinojo, kad negalima jam įeiti į motinai priklausančias patalpas, todėl sugalvojo nakties metu įeiti į mamos sodo namelį. Gali būti, kad buvo naktis iš 2012 m. rugpjūčio 4 d. į 5 d., kiek atsimena, naktis iš šeštadienio į sekmadienį, jis šeštadienio vakare atvažiavo į sodą pakeleivinga mašina ir nuėjo pas R., pravarde „R.“. R. namuose buvo iki 1-2 val. nakties, gėrė alų kartu su R. Po to išėjo iš R. namų. Kur eis, pastarajam nepasakė, o R. ir neklausė. Sugalvojo nueiti į motinos sodą pasiimti savo daiktų. Jam buvo žinoma, kad mama sode nebenakvoja, nes po to, kai ją sumušė, motinai psichologiškai būdavo sunku būti kolektyvinime sode. Apie tai sakė jo draugė, kuri bendravo su jo motina. Nuėjęs iš kaimyno sodo pasiėmė kopėčias, pasistatė jas prie motinos sodo namelio. Kadangi pats buvo dengęs stogą, žinojo, jog per stogą galima lengvai patekti į vidų. Užlipęs kopėčiomis, rankomis atplėšė kelis šiferio lapus ir per pastogę pateko į sodo namelį. Į sodo namelį lindo pasiimti savo įrankių. Nei per duris, nei per langą nelindo, nes neturėjo namelio durų raktų, spynų laužyti nenorėjo, o namelio langai yra plastikiniai. Sodo namelyje prabuvo apie pusė valandos. Susirinko savo įrankius, po to pradėjo žiūrėti, kad yra ir jo žurnalai apie kompiuterius, kuriais jis domisi. Pamatė, kad daiktų yra daug ir jų vienu kartu nepaneš. Be to, pamatė ir DVD grotuvą „Vido“, kuris buvo pirktas už motinos pinigus. Būdamas dar namelyje, sugalvojo pasiimti ir DVD grotuvą, nes tuo grotuvu mama nesinaudodavo, o kai jis būdavo sode, per DVD grotuvą žiūrėdavo filmus. DVD grotuvą tikrai pasiėmė sau naudoti, o ne parduoti. Tada visus daiktus išsikėlė per didžiojo kambario langą į kiemą, o iš virtuvės spintelės pasiėmė sandėliuko raktą, kad atsirakinti sandėliuką ir pasiimti karutį, kuriuo galėtų išsivežti daiktus. Sodo namelio langą privėrė, jog nesimatytų, kad jis atidarytas. Atsirakinęs raktu sandėliuko duris ir pasiėmęs žalios spalvos karutį, į jį susidėjo savo daiktus, žurnalus, mamos DVD grotuvą. Sandėliuką užrakino, o kur tada padėjo raktą, nebeatsimena. Daiktus karučiu nusivežė pas tame pačiame sode gyvenantį G. M., kur paliko DVD grotuvą, kad vėliau galėtų jį išsivežti į savo namus Panevėžio mieste. Tuo metu galėjo būti apie 6-7 val. G. M. paprašė R. telefono numerio, nes norėjo įrankius pasidėti pas R., kuris taip pat meistrauja. Karutį paliko G. M. kieme prie šiltnamių. Įrankius nusinešė pas R., pakalbėjo su juo. Klausė R., ar pastarasis nežino kam reikėtų karučio, nes nori jį parduoti, be to, atgal vežti karučius nebenorėjo. R. pasakė, kad gali paklausti kaimyno, nes pačiam R. karučio nereikėjo. Tą pačią dieną po pietų R. nuėjo pas kaimyną ir su juo atėjo. Kaimyno nei vardo, nei pavardės nežino. Tas kaimynas buvo jaunas, tamsiais plaukais. Visi trys ėjo iki G. M. sodo apžiūrėti karučio. R. kaimynas, apžiūrėjęs karutį, pasakė, kad tiks, ir klausė, už kiek parduoda. Jis pasakė, kad karutis yra jo ir kad už karutį nori 20 ar tai 30 litų. R. kaimynas sakė, kad karutį sutinka pirkti, tačiau dabar neturi pinigų. Abu sutarė, kad pinigus paduos R., o šis pinigus atiduos jam. Karutį R. kaimynas pasiėmė ir daugiau to kaimyno nebematė. Pinigų už karutį negavo, R. nebematė. G. M. dar matė ir po to, bet apie pinigus G. M. nieko nesakė. DVD grotuvas liko pas G. M. (b. l. 39-40).

Nukentėjusioji M.M. B. parodė, kad sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), turi sodą, kuris priklauso jai. Iki 2012 m. pavasario sūnus R. D. gyveno ir pas ją, ir pas savo draugę. Sūnus turėjo darbą, užsidirbdavo pinigų, dalį daiktų, t. y. elektrinius įrankius nusipirko pats ir laikė jai priklausančiame sodo namelyje. Kol gyveno pas ją, dalinai buvo jos išlaikomas, nes mėgo išgerti ir savo uždirbamus pinigus išleisdavo alkoholiui. 2012 m. birželio 4 d. R. D. ją sužalojo, dėl ko ji kreipėsi į policiją ir sūnui iš pradžių buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, o kai paleido, jam paskyrė kardomąją priemonę - nesiartinti prie jos, su ja neieškoti jokių ryšių, nesiartinti prie jos namų ir sodo. Sūnus iš pradžių laikėsi šių apribojimų, tikrai jos neieškojo, neateidavo į namus, taip pat neužeidavo ir į sodą. Iki vagystės sode buvo šeštadienį, 2012 m. rugpjūčio 4 d., ir iš sodo išvažiavo apie 18-19 val. Sūnaus įrankiai buvo laikomi sodo namelyje sudėti dėžėse. 2012 m. rugpjūčio 6 d. apie 10 val. jai paskambino sodo kaimynė D. B. ir pasakė, kad prie jos sodo namelio stovi kopėčios. Apie įsibrovimą į sodo namelį ji pati pranešė policijai ir tik su policijos pareigūnais nuvyko į sodą. Pamatė, kad namelio stogo dalis, kur stovėjo kopėčios, yra išardyta, nuimti keturi šiferio lapai ir padėti šalia ant stogo. Suprato, kad į namelį įsibrauta per stogą ir tai padaryta tik žinančio žmogaus, kad per pastogę galima patekti į namelio vidų. Atsirakinusi duris, kurios nebuvo laužtos, pamatė, kad iš namelio dingę sūnaus daiktai. Suprato, kad į namelį įsibrovė sūnus R., kuris po jos sužalojimo sodo namelio raktų nebeturėjo. Apsidairiusi pamatė, kad sodo namelyje nebėra jai priklausančio DVD grotuvo „Vido“, sidabrinės spalvos grotuvą vertina 100 Lt. Naują grotuvą gavo dovanų prieš 2-3 metus ir juo mažai naudojosi. Iš sodo namelio daugiau jos daiktų nepavogta. Norėdama pažiūrėti, ar nėra kas dingę iš kieme esančio ūkinio pastato sandėliuko, norėjo pasiimti virtuvės spintelės stalčiuje laikomą įleidžiamos spynos raktą, bet pamatė, kad rakto nebėra. Suprato, kad sūnaus būta ir ūkiniame pastate. Pasiėmusi atsarginį raktą, juo atrakino ūkinio pastato duris ir pamatė, kad iš sandėliuko pavogtas jai priklausantis karutis. Daugiau iš ūkinio pastato niekas nepaimta. Karutis buvo metalinis, dažytas žalia spalva, vieno guminio rato, dviejų metalinių rankenų. Karutį vertina 60 Lt. Karutį ji buvo pirkusi prieš metus laiko, pirko naują iš prekybos centro už 60 Lt, tada karučiui buvo taikoma 40 procentų nuolaida. Dėl šios vagystės padaryta 160 Lt žala. Dėl dingusio sandėliuko durų įleidžiamos spynos rakto, dėl apgadinto namelio stogo civilinio ieškinio nereiškia, žala nepadaryta, stogą susitvarkė. 2012 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio dėl jos sužalojimo metu ji pirmą kartą po 2012-06-04 susitiko sūnų R. D., kuris jos atsiprašė už tai, ką jai padarė. Ji kalbėjosi su sūnumi ir klausė, kodėl jis paėmė ir kur padėjo jos daiktus. Sūnus pasakė, kad jam tada reikėjo jo daiktų, o tuo pačiu kartu pasiėmė ir jos daiktus. Sakė, kad tiek DVD grotuvas, tiek karutis yra neparduoti. Sūnus pasakė, kad DVD grotuvas yra pas G. M., gyvenantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Karutį, sakė, palikęs šalia esančiuose soduose pas kažkokį tai žmogų, jo pažįstamo, pravarde „R.“, kaimyną. Su sūnumi teismo posėdžio metu ji susitaikė, tačiau su juo nesusitinka, nes dar nuo jos sužalojimo yra nepraėjęs baimės jausmas. Su sūnumi bendrauja tik telefonu, bendrauja gražiai. Ji nori atgauti daiktus ir norėtų, kad su sūnumi galėtų susitaikyti, nes šis bando taisytis - susirado darbą, pradėjo bendrauti gražiai. Kadangi karutis ir DVD grotuvas atsirado, ji civilinio ieškinio nebereiškia (b. 1. 20, 21-22, 23-24, 25, 28).

Liudytojas R. R. parodė, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio mėnesį į jo namus dienos metu atėjo vyriškis, vardu R., kurį liudytojas kai kada matydavo pas „G.“, gyvenantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). R. atėjo paklausti, ar liudytojas nežino, kam reikia karučio, sakė, kad nori parduoti, kad lyg tai ruošiasi kažkur išvažiuoti ar tai jam reikia pinigų. Paklausus, ar karutis yra jo, R. pasakė, kad karutis yra tikrai jo. Po to dar kartą paklausė R., kad gal karutis yra ne jo, o jo motinos. Paklausė, nes R. motina anksčiau jam skambindavo ir klausdavo apie R. R. dar kartą patvirtino, kad karutis yra jo. R. R. nurodė prisiminęs soduose gyvenantį P. M., kuris iš jo skolindavosi karutį, todėl sugalvojo pasiūlyti pastarajam pirkti R. karutį. Abu su R. nuėjo pas P. M. į namus ir R. pasiūlė P. M. pirkti karutį. P. M. taip pat klausė R., ar karutis yra pastarojo. R. pasakė, kad karutis yra jo. Už karutį paprašė 30 ar 40 Lt. P. M. paprašė parodyti karutį ir visi trys nuėjo iki „G.“ sodo namelio. R. iš tarpo tarp šiltnamių išstūmė žalios spalvos karutį su vienu ratu. P. M. apžiūrėjęs karutį, sutiko jį pirkti, tik tuo metu neturėjo pinigų. P. M. su R. susitarė, jog pinigus už karutį perduos per jį, R. R., ir P. M. tą karutį išsistūmė į savo sodą. Praėjus dienai ar tai šiek tiek vėliau P. M. padavė pinigus jam, kad perduotų juos R. Po to paskambino telefonu R. mama ir pasakė, kad ji žino, jog jos sūnus R. iš jos sodo ištempė karutį. Pagalvojęs, kad sūnus su mama patys išsispręs reikalus tarpusavyje, nieko jai apie tą karutį nebesakė. Po šio pokalbio jis iš karto nuėjo pas „G.“ į sodą ir nunešė 40 Lt, kuriuos paliko „G.“, pasakydamas, jog šis pinigus perduotų R. (b. 1. 31-32).

Liudytojas G. M. parodė, jog jis gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Apie keturis metus pažįsta R. D., kurio sodas yra sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ar sodas priklauso jam, ar jo motinai, liudytojas nežino. 2012 m. vasarą gal rugpjūčio mėnesį R. D. jam pasisakė, kad per stogą įlindo į sodo namelį, kuriame anksčiau gyveno, ir pasiėmė savo daiktus. R. D. sakė, kad pasiėmė DVD grotuvą, karutį ir kažkokius įrankius, kuriuos laikė tame sodo namelyje. Kodėl R. D. nėjo pro sodo namelio duris, liudytojas nežino, yra girdėjęs, jog motina į sodo namelį jo neįleisdavo. R. D. liudytojo sodo namelyje paliko sidabrinės spalvos DVD grotuvą „Vido“, sakė, kad jį vėliau pasiims. Kadangi R. D. buvo sakęs, kad tas DVD grotuvas yra jo, todėl grotuvą leido pasidėti sodo namelyje. Tuo pačiu kartu, kai R. D. atsinešė DVD grotuvą, taip pat atsistūmė ir karutį, kurį iš karto išsistūmė. R. D. minėjo, kad karutį nori parduoti, nes reikia pinigų. Daugiau to karučio liudytojas nematė. 2012 m. rugpjūčio mėnesį po to, kai R. D. pas jį atsinešė DVD grotuvą, į sodą kartu su savo dukra atvažiavo R. D. motina. Jos ieškojo karučio (b. l. 33-34).

Liudytojas P. M. parodė, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžioje apie 17 val. pas jį į namus atėjo sodo kaimynas R. R. kartu su apie 35 metų amžiaus nepažįstamu vyriškiu. Nepažįstamas vyriškis pasiūlė iš jo pirkti karutį už 30 Lt. Karučio vyriškis su savimi neturėjo. Jis tam vyriškiui nepasakė, nei kad pirks, nei kad nepirks, tik paprašė, kad pastarasis parodytų parduodamą karutį. Vyriškis pasakė, kad karutis yra netoli soduose ir visi trys ėjo jo apžiūrėti. Nuėjo į šalia esančioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kažkokio mūrinio sodo namelio, tikslaus adreso nežino, kur nepažįstamas vyriškis iš tarpo tarp šiltnamių ištempė karutį. Karutis buvo gerame stovyje, gamyklinis, dažytas žalia spalva. Liudytojas paklausė to vyro, kodėl jis parduoda tokį gerą karutį ir tas vyras pasakė, kad išvažiuoja į užsienį ir jam karutis nebereikalingas. Be to, sakė neturintis pinigų. P. M. nurodė sutikęs karutį pirkti už 30 Lt, tačiau pinigų tą kartą neturėjo ir su tuo vyru susitarė, kad pinigus už karutį paduos vėliau per R. R.. Napažįstamas vyriškis sutiko ir jam pardavė karutį. Karutį parsistūmė į savo sodą ir jį naudojo. Sekančią dieną padavė 30 Lt R. R., kad šis pinigus perduotų karučio savininkui. Daugiau pas liudytoją tas nepažįstamas vyriškis nebuvo atėjęs (b.1. 29-30).

Iš 2012-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra sodų bendrija (duomenys neskelbtini), M.M. B. priklausantis sodo namelis (b. l. 5-8).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog kaltinamojo R. D. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta, nusikalstama veika pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę R. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę - administracine tvarka baustas (b.l. 54-55), teistas, priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre registruotas nuo 2011-01-12, iš gyventojų nusiskundimų jo atžvilgiu negauta (b.l. 65), taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į teisingumo ir protingumo kriterijus, į prokuroro siūlomos paskirti bausmės dydį ir daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus vieną iš BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytų švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių – baudą.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į minėtas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Dėl šių priežasčių kaltinamajam R. D. skirtina tokio dydžio bausmė kaip prašė prokuroras.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti jam paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. D., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei privalo pateikti pinigų įnešimo kvitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti R. D., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Kristina Serdiukienė