Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2011-08-29 · Byla Nr. N-575-392-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
N-575-392-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-392/2011Procesinio sprendimo kategorija 50.19 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 12 d. nutarimu pripažino K. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje („Asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad K. S., (duomenys neskelbtini) direktorius, 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. v-48 „Dėl RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisyklių ir RCSC sertifikavimo veiklos nuostatų patvirtinimo” patvirtindamas RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisykles (toliau – Taisyklės) ir RCSC sertifikavimo veiklos nuostatus (toliau – Nuostatai) ir juose įtvirtindamas asmens kodo, kaip asmenį identifikuojančio duomens, naudojimą (tvarkymą) e-parašo sertifikate, kuris naudojamas e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, įtvirtino nebūtino asmens duomens - asmens kodo naudojimą (tvarkymą), t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismas nustatė, kad Taisyklių 3.3.1 punkto d) papunktyje nustatyta, kad Sertifikavimo tarnybos registravimo tarnybos privalo reikalauti, kad išduotame sertifikate mažiausiai būtų nurodyti šie asmens duomenys: asmens vardas (vardai) ir pavardė, asmens kodas. Sertifikavimo tarnyba kiekvienam sertifikatui suteikia vieną unikalų sertifikato numerį. Taisyklių 3.3.3 punkto c) papunktyje nustatyta, kad sudarytame sertifikate nurodyti asmens identifikaciniai duomenys turi būti unikalūs visų Sertifikavimo tarnybos sudarytų sertifikatų apimtyje ir nepriskiriami kitam asmeniui. Taisyklių 3.3.7 punkto a) papunktyje nustatyta, kad sudarius sertifikatą, visas ir tikslus sertifikatas turi būti prieinamas sertifikatų naudotojams (sertifikatų savininkams ir sertifikatais pasitikinčioms šalims). Nuostatų 3 punkte yra pakartotos aukščiau išvardintos Taisyklių nuostatos, be to, 3.1.3 punkte nustatyta, kad Sertifikavimo tarnyba garantuoja asmenų identifikatoriaus unikalumą sudarytuose sertifikatuose. Asmens unikalus identifikatorius yra asmens kodas.

Teismas pažymėjo, jog asmens kodo nurodymas (duomenys neskelbtini) išduodamuose sertifikatuose, kurie skirti e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, reikalingas tik tam, kad gavėjas galėtų įsitikinti šio sertifikato turėtojo tapatybe. Asmens kodo naudojimas sertifikatuose, kurie skirti e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, sudaro galimybę tolesniam, pasirašiusio asmens nekontroliuojamam, asmens kodo platinimui, jei e-parašu pasirašytas e-dokumentas būtu persiunčiamas kitiems gavėjams, taip pat sudaro galimybę asmens kodą paskelbti viešai (pvz., dokumentą patalpinant internete) ir tuo pažeisti ADTAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą. Pats e-parašo turėtojas, norėdamas viešai paskelbti pasirašytą e-dokumentą elektroninėje erdvėje (pvz. internete), elektroninėje erdvėje pasirašyti peticiją ar pan., tuo pačiu bus priverstas viešai paskelbti ir savo asmens kodą. Tuo tarpu asmeniui, kuriam siunčiamas e-parašu pasirašytas e-dokumentas arba e-laiškas, jei jis nori patikrinti e-dokumentą arba e-laišką siuntusio asmens tapatybę ir jam iki e-dokumento ar e-laiško gavimo nebuvo žinomas siuntėjo asmens kodas, asmens kodo nurodymas e-parašo sertifikate nepadės nustatyti e-parašo sertifikato turėtojo asmens tapatybės, kadangi nebus su kuo palyginti e-parašo sertifikate naudojamo asmens kodo. Priešingu atveju visiems e-parašu pasirašytų e-dokumentų ir e-laiškų gavėjams turėtų būti sudaryta galimybė asmens kodą gauti (siekiant jį sutikrinti) iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, tačiau tam nėra teisinio pagrindo. ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtu tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad K. S. įsakymu patvirtindamas Taisykles ir Nuostatus bei juose įtvirtindamas asmens kodo, kaip asmenį identifikuojančio duomens, naudojimą (tvarkymą) e-parašo sertifikate, kuris naudojamas e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, šiame sertifikate įtvirtino nebūtino asmens duomens - asmens kodo naudojimą (tvarkymą), kuris sudaro sąlygas tolesniems ADTAĮ pažeidimams, neužtikrino, kad minėtame sertifikate būtų naudojami (tvarkomi) tik tokios apimties duomenys, kurie būtini jiems toliau tvarkyti, dėl ko minėtame sertifikate yra tvarkomas perteklinis asmens duomuo - asmens kodas.

Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 600 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu, K. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes nuobauda paskirta pažeidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus, t. y. pažeidimas padarytas 2009 m. kovo 5 d., todėl nuobauda galėjo būti skirta iki 2009 m. rugsėjo 5 d.; 2) jo kaltė grindžiama tik prielaidomis, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokie įrodymai pagrindžia kaltę bei teiginį, kad asmens kodo tvarkymas sudaro sąlygas tolesniems ADTAĮ pažeidimams, o apylinkės teismas šių pažeidimų neištaisė; 3) apylinkės teismas netyrė jo 2009 m. lapkričio 6 d. atsiliepime ir 2010 m. sausio 5 d. posėdyje keltų klausimų dėl proceso pažeidimo; 4) teismas taip pat netyrė, ar jo pasirašyto įsakymo pagrindu išdavus kvalifikuotą sertifikatą yra techninės galimybės šiame sertifikate įrašytus duomenis naudoti viešai, t. y. juos viešai skelbti, be to, naudoti asmens kodą, kaip asmenį identifikuojantį duomenį, leidžia Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnis, ADTAĮ 7 straipsnis; 5) teismas nepasisakė dėl jo argumento, kad įsakymas Nr. v-48 yra norminis administracinis aktas, kurio neatitikimas įstatymui ir kitiems teisės aktams nekonstatuotas.

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti palaikydama apylinkės teismo nutarimo motyvus. Nurodo, jog terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, nes 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimu jis buvo pratęstas iki 2010 m. kovo 5 d. Pažymi, jog apelianto nurodomą duomenų tikrumą garantuoja ne pats pasirašymas e-parašu ir juo labiau ne asmens kodo naudojimas e-parašo sertifikate, o tai, kad pasirašymas patvirtinamas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Atitinkamai administracinio teisės pažeidimo protokole K. S. suformuluotas administracinis kaltinimas už tai, jog šis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. v-48 „Dėl RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisyklių ir RCSC sertifikavimo veiklos nuostatų patvirtinimo” patvirtindamas RCSC kvalifikuotų sertifikatų taisykles (toliau – Taisyklės) ir RCSC sertifikavimo veiklos nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuose įtvirtintas asmens kodo, kaip asmenį identifikuojančio duomens, tvarkymas e-parašo sertifikate, kuris naudojamas e-dokumentų ir e-laiškų pasirašymui, įtvirtino nebūtino asmens duomens - asmens kodo - naudojimą (tvarkymą), taip pažeisdamas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Asmens duomenų tvarkymo reikalavimai įtvirtinti ADTAĮ 3 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Taigi, iš ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalies dispozicijos, pacituotų ADTAĮ nuostatų bei ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto šio įstatymo tikslo (ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis) matyti, jog siekiant fizinį asmenį patraukti atsakomybėn pagal analizuojamą normą būtina konstatuoti konkretų su asmens duomenimis atliktą veiksmą, kuris neatitinka ADTAĮ reikalavimų. Šiuo atveju K. S., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius ir būdamas teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr.2108, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. liepos 23 d., įsakymu Nr.T-121 ir kt.) įgaliotas tvirtinti tam tikrus aktus, 2009 m. kovo 5 d. patvirtindamas anksčiau minėtas Taisykles bei Nuostatus pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje, nepadarė, nes toks veiksmas - patvirtinimas – šiuo atveju tik pavertė aktus galiojančiais (kitaip tariant, tai parengto akto užbaigimo stadija), tačiau jokio konkretus veiksmo su asmens duomenimis jis neatliko, todėl K. S. veiksmai aptariamo pažeidimo prasme nelaikytini asmens duomenų tvarkymu.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priimtas nutarimas naikinamas ir byla nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Konstatavus administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimą, kiti K. S. apeliacinio skundo argumentai šios bylos kontekste tampa nebeaktualiais ir antraeiliais, nebereikalaujančiais atskiro jų svarstymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

K. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos K. S. pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, teiseną nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius