Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2025-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-531/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-06
Bylos Nr.
1-26-531/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36404-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kaltinamasis
A. A., Lietuvos Respublikos
Nukentėjusysis
D. A.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. Nr. 1-26-531/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36404-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.1.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Grambai,kaltinamajam A. A.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęsis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini) proc. bazinį darbingumo lygį, teistumai išnykę,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2024 m. rugsėjo 17 d., laikotarpyje nuo 07:40 val. iki 08:03 val., buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu durdamas nukentėjusiajam į pilvo - krūtinės ląstos sritį, tokiu būdu padarydamas kiauryminį durtinį pilvo - krūtinės ląstos sužalojimą su krūtinplėvės pažeidimu, sunkiai sužalojo savo šeimos narį - brolį D. A..

Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamasis A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad jis daugiau nei 5 metus gyvena vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą nuomoja iš savo draugo žmonos. Kartu su juo gyveno jo brolis D.. Būdavo, kai tarp jų kildavo konfliktai dėl bendro gyvenimo ir mokesčių nemokėjimo. Įvykio išvakarėse jis kartu su broliu D. vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo užėjusi kaimynė Ž. M.. Sekančią dieną, apie 07:30 val. kaimynė atėjo vėl. Brolis miegojo pasiklojęs virtuvėje ant grindų, o atsikėlęs atėjo į kambarį, kuriame buvo jis ir Ž. M., pradėjo šūkauti ir norėjo pasiimti savo akumuliatoriaus bateriją, kuri ten buvo palikta krautis. Kilo žodinis konfliktas ir jis, norėdamas brolį pagąsdinti ir išvaryti iš kambario, pastvėrė peilį, kuris buvo įdėtas į plastikinį indą kartu su kitais stalo įrankiais ir dūrė juo priešais stovinčiam D.. Pradžioje galvojo, kad tik marškinėlius praplėšė, nes jokio kraujo nesimatė, Ž. M. su broliu išėjo iš buto. Supranta, kad labai blogai pasielgė. Kol brolis buvo gydomas ligoninėje, jo atsiprašė, jį lankė, nupirkdavo cigarečių. Brolis jam atleido, bet po šio įvykio išėjo gyventi pas tėvus.

Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo dėl įvykio (1 t., 42 b.l.) matyti, kad tądien apie 08 val. 05 min. buvo gautas pranešimas, jog namuose brolis perdūrė (duomenys neskelbtini) broliui krūtinę, kraujuoja. Atvykus į (duomenys neskelbtini), penkto aukšto koridoriuje, šalia laiptinės ant grindų gulėjo D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai teikė pirmąją pagalbą. D. A. nurodė, kad jį peiliu sužalojo jo brolis A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Bute buvęs A. A. sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas.

2024 m. rugsėjo 17 d. 08:27 val. A. A. buvo nustatytas 1,52 prom. girtumas (1 t., 131-132 b.l.)

Iš 2024 m. spalio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, padarytas 2024 m. rugsėjo 17 d. 08:03 val. Jame užfiksuotas Ž. M. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui dėl to, kad (duomenys neskelbtini) žmogų į krūtinę padūrė brolis (1 t., 90-91 b.l.).

Iš 2024 m. spalio 10 d. apžiūros protokolo (1 t. 103-118 b.l.) matyti, kad buvo apžiūrėti D. A. drabužiai ir batai. Popieriniame pakete su užrašu „D. A. maikutė“ rasti supakuoti tamsiai mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis. Marškinėlių priekyje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant marškinėlių matosi bendri nusidėvėjimo požymiai. Priekinėje kairiosios dalies pusėje ties viduriu yra matomas vienas marškinėlių medžiagos kiauryminis mechaninis pažeidimas. Jis išsidėstęs įstrižai, kraštai atspuriję, netolygūs. Pažeidimo viršutinis kraštas yra iki 38 cm nuo apatinės marškinėlių dalies krašto, apatinis kraštas yra iki 37 cm nuo apatinės marškinėlių dalies krašto, iki 1,8 cm ilgio. Marškinėliai kairėje pusėje, nuo apykaklės iki marškinėlių apatinės dalies, taip pat nuo apykaklės iki dešinės ir iki kairės rankos rankovių krašto, galimai perkirpti žirklėmis. Ant marškinėlių priekinės dalies, ties viduriu matyti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės.

Iš 2024 m. spalio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 145-146 b.l.) matyti, kad:

1. D. A. nustatytas kiauryminis durtinis pilvo - krūtinės ląstos sužalojimas, su krūtinplėvės pažeidimu. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių savybių daiktu, galimai peilio geležte, ar panašiai, vienu trauminiu poveikiu į pilvo - krūtinės ląstos sritį.

2. Dėl nustatyto kiauryminio durtinio pilvo - krūtinės ląstos sužalojimo, su krūtinplėvės pažeidimu, D. A. sveikata sutrikdyta sunkiai, remiantis S.S.M.N.T. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės) 6.6.9 p.

3. Atsakyta 1-me išvados punkte.

4. Tikimybė, kad D. A. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija.

5. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra.

6. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu D. A. buvo sukeltas fizinis skausmas.

2024 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 147 b.l.) konstatuojama, kad 2024-09-17 08:40 val. D. A. kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 1,82 prom.

Nukentėjusysis D. A., naudodamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 278 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis teismo posėdyje parodymus duoti atsisakė, tačiau patvirtino, kad savo broliui atleido, jokių pretenzijų jam neturi ir žalos atlyginimo iš jo nereikalauja.

Iš Sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio (1 t., 97-100 b.l.) matyti, kad laikotarpiui nuo 2024 m. gegužės 19 d. iki birželio 2 d. buvo išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis D. A. ir jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti ten ir nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu A. A.. Pagalba buvo kviesta dėl to, kad, kaip pranešė A. A., 2024 m. gegužės 19 d. neblaivus brolis namuose kabinėjosi, triukšmavo ir stumdėsi. Smurtaujama nebuvo.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 141 straipsnio (sąvokų išaiškinimas) 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba <...>. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. A. ir nukentėjusysis D. A. iki nagrinėjamo įvykio gana ilgą laiką gyveno tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, abu turėjo pareigas mokėti komunalinius mokesčius, naudojosi tais pačiais daiktais, taigi, yra laikytini šeimos nariais.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo paaiškinimai dėl jo veiksmų, tiek kiti bylos duomenys, susiję su faktinėmis aplinkybėmis dėl nukentėjusiojo sužalojimo, sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja specialisto išvadoms bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamasis A. A. prisipažino, kad vieną kartą peiliu dūrė savo broliui į krūtinę, kai šis atėjęs į kambarį pradėjo triukšmauti, ir jį tai suerzino. Tarnybiniame pranešime dėl įvykio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 08 val. 05 min. buvo gautas pranešimas, kad namuose brolis perdūrė krūtinę broliui. Atvykus į (duomenys neskelbtini), penkto aukšto koridoriuje, šalia laiptinės, ant grindų gulėjo D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai teikė pirmąją pagalbą. D. A. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad jį peiliu sužalojo jo brolis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurį patikrinus alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 1,52 prom. girtumas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad D. A. nustatytas kiauryminis durtinis pilvo - krūtinės ląstos sužalojimas, su krūtinplėvės pažeidimu, kuris padarytas aštriu, duriančių savybių daiktu, galimai peilio geležte, ar panašiai, vienu trauminiu poveikiu į pilvo - krūtinės ląstos sritį. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, neneigė vieną kartą dūręs broliui nuo stalo paimtu buityje naudojamu peiliu, bet tvirtina, kad jo sužaloti tikslo neturėjo ir tenorėjo tik jį pagąsdinti bei išvaryti iš kambario. Taigi, pagrindinė ir vienintelė D. A. sužalojimo priežastis buvo minėtas smūgis įvykio vietos apžiūros metu rastu peiliu. Nors sužalojimu sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų bei teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotų medicininių duomenų matyti, kad D. A. atlikus pilvo organų echoskopiją, parenchiminiuose pilvo organuose ūmiai patologijai būdingų pakitimų nematyti, pilvo ertmėje pleuros ertmės laisvo skysčio nesimato. Po operacijos būklė stabili, žaizdos gyja pirminiu būdu, esant teigiamai ligos dinamikai 2024 m. rugsėjo 23 d. išrašytas į namus ambulatoriniam gydymui. Darytina išvada, jog realaus pavojaus D. A. gyvybei nebuvo. Kaip matyti, tokio gydymo užteko, jokių komplikacijų nekilo ir nukentėjusysis šiuo metu nejaučia jokių neigiamų pasekmių. Tai rodo, kad A. A. dūrė, nesiekdamas sunkiai sužaloti brolį ar atimti jam gyvybę. Tačiau kaltinamasis, durdamas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės-pilvo sritį, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad gali sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Šios aplinkybės rodo, kad veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia ir yra teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2022 m. balandžio 28 d. įst. XIV-1065 red. TAR, Nr. 2022-09434). Remdamasis išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad A. A. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - broliui D. A. ir jo kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės

Už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų.

A. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nusikaltimas baigtas, sukeltos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui. Nusikaltimas iš anksto nebuvo planuotas, smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės – pilvo sritį. Baudžiamosios bylos duomenimis, D. A. buvo gydomas ligoninėje nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 23 d. (6 lovadieniai), kur jam buvo atlikta chirurginė operacija. Iš VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pateikto medicininio pažymėjimo matyti, kad duomenų apie A. A. nėra. Pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą nesilankė (2 t., 44 b.l.).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį A. A. dėl D. A. gydymo išlaidų. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. ir teritorinė ligonių kasa 2024 m. spalio 29 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 87 b.l.), kuria skolininkas (A. A.) įsipareigojo per 19 mėnesių sumokėti reikalaujamą sumą - 952,49 Eur. Teismo posėdyje kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad civiliniu ieškiniu reikalauta suma buvo sumokėta 2024 m. lapkričio 29 d.

Kadangi kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, nukentėjusiojo atsiprašė ir savo noru civiliniam ieškovui atlygino padarytą žalą (2 t., 75-78 b.l.), yra pagrindas pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato sunkinančią atsakomybę aplinkybę, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylą nagrinėjant teisme, buvo nustatyta, kad dieną prieš įvykį abu broliai savo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte alkoholis nebuvo vartojamas, tačiau po įvykio tiek kaltinamajam, tiek ir nukentėjusiajam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Kaip minėta, konfliktas kilo nukentėjusiajam užėjus į kambarį pas kaltinamąjį ir ten pradėjus triukšmauti, o pastarasis norėjo, kad jis pasišalintų. Tai rodo, kad kaltinamojo neblaivumas, šiuo atveju, neįtakojo nusikaltimo padarymo. Pažymėtina, kad buvęs ankstesnis pranešimas ir 2024 m. gegužės 19 d. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio D. A. išdavimas bei įpareigojimas jam laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesilankyti ten, taip pat nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu A. A., patvirtina agresyvų nukentėjusiojo elgesį kaltinamojo atžvilgiu. Todėl teismas kaltinamojo neblaivumo nagrinėjamo įvykio metu nevertina, kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės A. A. paskyrimas, įvertinus jo asmenį apibūdinančius duomenis - anksčiau teistas (2011 ir 2013 m.), bet teistumai išnykę, baustas administracine tvarka už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje (2 t., 18-30 b.l.), turintis terminuotai nustatytą (duomenys neskelbtini) proc. bazinį darbingumo dydį, registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2021 m. balandžio 14 d., taip pat aukščiau minėtas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nukentėjusiojo D. A. teismo posėdyje išdėstytą poziciją – pageidavimą neskirti laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių visuma iš dalies sumažina kaltinamojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ypač atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes. Įvertinus tai, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai galės būti pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įst. XIV-2573 TAR, Nr. 2024-08214 red.), A. A. skirtina švelnesnė bausmės rūšis - laisvės apribojimas maksimaliam dvejų metų laikotarpiui. Skiriant šią bausmę A. A. yra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą ir kartu su ja įpareigojimą per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tokio pobūdžio įpareigojimu kaltinamasis supras neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius ir tai padės jį atgrasyti nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu kaltinamasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę ar įpareigojimą, ši bausmė jam galės būti pakeista griežtesne bausme - areštu. Tokia bausmė su kontrolės priemonėmis ir įpareigojimu atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. A. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 1-2; 5-6) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką A. A. yra įskaitytinas jo sulaikymo laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 17 iki 18 d. (1 diena).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir kitų su nuosprendžio priėmimu susijusių klausimų

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl D. A. gydymo išlaidų pateikė 952,49 eurų civilinį ieškinį (1 t., 77 - 78 b.l.) ir prašė šią sumą priteisti iš atsakingo asmens. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta A. A. ir teritorinės ligonių kasos įgaliotojo atstovo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuria skolininkas (A. A.) įsipareigojo per 19 mėnesių sumokėti reikalaujamą sumą. Teismo posėdyje kaltinamasis pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad civiliniu ieškiniu reikalauta suma – 952,49 Eur, buvo sumokėta 2024 m. lapkričio 29 d. (2 t. 78 b.l.), todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – biologinių pėdsakų ėminiai, virtuvinis peilis, perduoti saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą (1 t., 127 – 128; 130 b.l.), sunaikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nepateikta, todėl jų priteisimo klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įst. XIV-2573 red.), nuteisti jį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 17 iki 18 d. (1 diena).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio su reikalavimu priteisti iš A. A. 952,49 Eur žalos atlyginimą, nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - biologinių pėdsakų ėminius, virtuvinį peilį ir nukentėjusiojo marškinėlius, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugykloje, sunaikinti, vadovaujantis 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, jį paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas