Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-66-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-02
Bylos Nr.
1A-219-66-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
P. L.
Advokatai
Birutė Strimaitytė
Kategorijos
NUORAŠAS

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-66/2012

Teisėja A. K. Macevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.1.; 2.4.7.; 1.2.14.5.1.;1.1.7.;2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 2 d.,Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Kristinai Matijošienei,nuteistojo P. L. gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu tenkintas civilinis ieškinys ir iš P. L. priteista A. M. 1200 Lt padarytai žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2010-01-11, apie 19.30 val., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, prie parduotuvės „RIMI“, esančios Vydūno g. 4, Vilniuje, iš A. M. neva remontui paėmęs pastarajam priklausantį automobilį „Ford KA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės, ir 400 litų tariamoms šio automobilio detalėms pirkti, melagingai nurodęs, kad automobilio remonto darbus atliks garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), 2010-01-12 A. M. paprašius grąžinti automobilio dokumentus, 2010-01-13 jis pasiūlė nupirkti minėtą automobilį iš A. M. už 1400 litų. Pažadėjęs 2010-01-18 pervesti pinigus į A. M. banko sąskaitą, pinigų už automobilį nesumokėjo, automobilio ir 400 litų nukentėjusiajam A. M. negrąžino, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. M. priklausantį turtą, padarydamas jam1200 litų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais P. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. L. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes, anot jo, teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus. Taip pat jis pažymi, kad nusikaltimas kito asmens atžvilgiu nebuvo atskleistas, todėl nuosprendis visiškai neteisingas. Nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis paėmė taisyti automobilį ir davė taisyti kitam asmeniui A. M. automobilį nežinodamas, kad jis, t.y. nuteistasis, bus apgautas, be to jis nukentėjusiajam A. M. norėjo sumokėti už padarytą žalą. Teismas neatsižvelgė į jo visišką prisipažinimą, taip pat, kad jis turi du nesantuokinius nepilnamečius vaikus, tėvus ir jaunesnį brolį, kuriuos išlaiko viena motina, kad jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis, neturėdamas darbo, internete ieškojo daužtų automobilių, skambindavo savininkams ir siūlė savo, kaip automobilio meistro, paslaugas. Jis automobilius paruošdavo ir taisydavo jau 6 metus. Iki įvykio su A. M., jis taisydavo automobilius savo kieme Pabradės m., Švenčionių r., kurie kainuodavo nuo 5 iki 30 tūkstančių litų. Savininkams mašinas grąžindavo, savininkai niekados jokių pretenzijų neturėjo. A. M. automobilis Ford Ka, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 800 Lt. Šis automobilis yra senas, nieko nekainuojantis, mano, kad visiškai nereikalingas. Nuteistojo teigimu, tiesiog gavosi didelis nesusipratimas, kad davė kitam asmeniui A. M. automobilį, ir tas žmogus bei mašina dingo be žinios. Nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl šito nesusipratimo, pasiruošęs sumokėti nukentėjusiajam 1200 Lt vertės padarytą žalą ir susitaikyti su nukentėjusiuoju. Pažada su teisėsauga daugiau jokių problemų nebeturėti. Išėjęs į laisvę ruošiasi išlaikyti savo nesantuokinius vaikus ir gyventi su savo šeima.

Teismo posėdyje nuteistojo P. L. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai P. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

P. L. neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir aiškina, jog jis neturėjo tyčios pasisavinti A. M. automobilio ir jo duotų pinigų, teigia, kad paėmė taisyti A. M. automobilį ir jį perdavė taisyti kitam asmeniui, nežinodamas, kad jis, t.y. P. L., bus apgautas, teigia, kad gavosi didelis nesusipratimas, nes tas žmogus, kuriam perdavė automobilį dingo be žinios. Tačiau šis jo aiškinimas paneigtas byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo A. M., liudytoj J. S. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, kita bylos medžiaga. J. S. parodė, kad jo sandėliuke jokių detalių ir dažų P. L. nepaliko, todėl P. L. teiginiai, kad nukentėjusiojo pinigai buvo panaudoti automobilio remonto medžiagoms nupirkti, kurios tebėra garaže, yra paneigti. Be to P. L. teiginiai apie automobilio perdavimą kitam asmeniui, su kuriuo bendravo telefonu, paneigti telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis, pagal kuriuos neginčijamai nustatyta, kad su nenustatytu asmeniu P. L. bendravo iki paimant nukentėjusiojo automobilį ir pinigus ( b.t. 1, b.l. 25-33, 35,49), o vėliau jokio telefoninio ryšio tarp P. L. ir jo nurodytų nenustatyto asmens telefono numerių nebuvo.

Įvertinus šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad P. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d, yra įrodyta.

Šalies argumentai

Apelianto teiginys, kad teismas neatsižvelgė į jo visišką prisipažinimą, taip pat, kad jis turi du nesantuokinius nepilnamečius vaikus, tėvus ir jaunesnį brolį, kuriuos išlaiko viena motina, kad jis atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės turi reikšmę ne veikos kvalifikavimui, bet bausmės skyrimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone P. L. paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. L. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad P. L. padarė nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių arba atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, kad už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą teisiamas ne pirmą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas priimant nuosprendį buvo atidėtas, 2011-09-13 priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų nedaro ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę artimą jos vidurkiui.

Šalies argumentai

Apelianto teiginys, kad teismas neatsižvelgė į jo visišką prisipažinimą yra atmestinas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad P. L. savo kaltę pripažino iš dalies, o ne visiškai.

Pažymėtina, jog įvertinus bylos medžiagą, P. L. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo, nes vadovaujantis BK 56 str. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kadangi P. L. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus, nepanaikinus teistumo įstatymų nustatyta tvarka vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam P. L. galėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl kurių jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė: turi du nesantuokinius nepilnamečius vaikus, tėvus ir jaunesnį brolį, kuriuos išlaiko viena motina; atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, nelaikytinos išskirtinėmis ir šiuo atveju bausmės rūšies ar dydžio parinkimui reikšmės neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Teisėjai (parašas) (parašas) Nu Nuorašas tikras: Teisėja sėlė Teresėlė KazlauskienėStasys LemežisVladislavas LenčikasTeresėlė Kazlauskienė