- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-23
- Bylos Nr.
- N-444-628-07
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareigūnas E. K. 2006 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Mūsų knyga“, kurios direktorius yra E. K. , darbuotojams 2005 – 2006 m. išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis – 4400 Lt, kuris neįtrauktas į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pardavėjai – konsultantei E. Ž. per jos darbo įmonėje laikotarpį nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2006 m. liepos 26 d. išmokėta 1900 Lt; pardavėjai – konsultantei R. Ž. nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos 28 d. išmokėta 2500 Lt. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 ir 201 straipsniai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 ir 21 straipsniai, o ši veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu E. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad negalima daryti besąlyginės išvados, jog UAB „Mūsų knyga“ buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojos E. Ž. parodymai teisme skiriasi nuo paaiškinimo, duoto VMI pareigūnui. 2006 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime VMI E. Ž. nurodė, jog priedo dydis svyravo nuo 100 iki 230 Lt, tuo tarpu teisme teigė, kad mažiausias priedas, kurį ji gavo, sudarė 190 Lt. Už gautus pridedamus pinigus pasirašydavo žiniaraštyje, tuo tarpu teisme teigė, kad už priedą pasirašydavo raštelyje. Kadangi liudytojos E. Ž. parodymai buvo prieštaringi, teismas juos atmetė. Patikrinti teisme liudytojos R. Ž. paaiškinimų teismas neturėjo galimybės, todėl jos paaiškinimų VMI nelaikė įrodymais. Teismas nurodė, jog kitų įrodymų, pagrindžiančių E. K. kaltę, byloje nesurinkta, todėl administracinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
II.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VMI prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Liudytoja E. Ž. teisme duodama parodymus, patvirtinto parodymus, duotus VMI pareigūnams, skyrėsi tik priedo dydis, kuris įtakos administracinio teisės pažeidimo objektyviajai pusei neturi.
2. Pardavėjai – konsultantei R. Ž. per jos darbo įmonėje laikotarpį nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2006 m. liepos 28 d. išmokėta 2500 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Savo paaiškinimuose, duotuose VMI pareigūnams, ji nurodė, kad sudarant darbo sutartį joje buvo numatytas minimalus atlyginimas, tačiau be jo kiekvieną mėnesį gaudavo 200 Lt, už kuriuos pasirašydavo atskirame lape. Minėtos darbuotojos savo parodymus pateikė paaiškinimuose, po kuriais pasirašė, kad yra įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą.
3. Mokamo neoficialaus darbo užmokesčio faktus patvirtino ne vienas, o du darbuotojai. Pagal ATPK 256 straipsnį asmenų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, todėl negalima teigti, kad byloje nėra įrodymų. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, kurie buvo duoti VMI.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo Vilniaus apskrities VMI apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad liudytojų E. Ž. ir R. Ž. parodymus taip pat paneigia UAB „Mūsų knyga“ vyriausiosios buhalterės R. J. ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Be to, 2006 m. rugsėjo 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-786 nurodyta, jog atlikus patikrinimą UAB „Mūsų knyga“ patalpose nenustatyta jokių finansinių operacijų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu, pažeidimų. Apeliantas neįvertino to, kad dalis apklaustų darbuotojų nurodė, jog įmonėje nebuvo mokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Patikrinti įmonės darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai, darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentai, pinigų, esančių kasoje, balanso rodikliai taip pat nepatvirtina nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuolatinėje praktikoje laikosi pozicijos, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje garantuojama teisė apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 259/2003, kat. 29; 41. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p. 64-67.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad policijos pareigūnų pateikta surinkta medžiaga negali būti prilyginama tiesioginiam liudytojų apklausimui (EŽTT 1990 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Windisch prieš Austriją). Paprastai įrodymai turi būti pateikti viešame posėdyje, dalyvaujant kaltinamiesiems, siekiant užtikrinti, rungtynišką nagrinėjimą, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų naudojimas neprieštarauja 6 straipsnio 3 dalies d) punktui ir 1 daliai, jei yra užtikrinama teisė į gynybą; minėtos nuostatos įpareigoja suteikti kaltinamajam galimybę nuginčyti liudytojo parodymus ir galimybę pateikti klausimus pačiam liudytojui iš karto po parodymų davimo arba vėliau (EŽTT 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Rachdad prieš Prancūziją).
Šioje byloje pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių nepavyko apklausti liudytojos R. Ž. (liudytoja išvykusi dirbti į užsienį). Nors R. Ž. davė paaiškinimus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiems Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo galimybės šiai liudytojai užduoti klausimų ir nuginčyti šios liudytojos parodymų. Todėl, atsižvelgiant į minėtąją Vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Valstybinė mokesčių inspekcijos pareigūnams duotais R. Ž. paaiškinimais.
Liudytojos E. Ž. parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė konstatavęs, kad jie prieštaringi. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka. Kadangi skyrėsi liudytojos parodymai teisme ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams duoti paaiškinimai apie neteisėtai mokėtų priedų dydžius, apie pasirašymą už gautus pinigus, tai sudaro pagrindą šiais parodymais nesivadovauti. Tokią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: UAB „Mūsų knyga“ buhalterės R. J. (b. l. 10) ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai (b. l. 89) apie tai, kad visi priedai darbuotojams išmokami remiantis direktoriaus įsakymais ir apskaitomi buhalterinės apskaitos dokumentuose. Neteisėtai mokamų priedų prie darbo užmokesčio nepatvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai ir kt.). Be to, R. Ž. paaiškinime Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams (b. l. 14) ir E. Ž. apklausiama liudytoja teisme (b. l. 84) teigė, kad priedai prie atlyginimo nebūdavo duodami joms vienoms ir už juos pasirašydavo visos knygyno darbuotojos. Tačiau kitų UAB „Mūsų knyga“ paaiškinimų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo išsamiai išsiaiškintos galimai neteisėtai mokamo darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės, ir buvo pateikti tik tie įrodymai, kurie naudingi kaltinančiai pusei.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėta ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.