Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Kelmės rajono policijos komisariato

atstovui R. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nubausto asmens Ž. Ž. skundą dėl Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014m. lapkričio 07d. Kelmės rajono policijos komisariato VPS vyresniojo specialisto nutarimu Nr. 67N-4745460-13 Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 7d. 30 litų bauda / nurodomos adm. bylos 1 l. /.

Avarija įvyko ne 16.15val., o apie 17val., kai jau buvo tamsu. Šalikėlėje automobilis stovėjo be avarinio ženklo ir be šviesų, kurias vairuotojas įjungė tik po avarijos. Be to, dalis šio automobilio buvo važiuojamojoje kelio dalyje, kur pažymėta ištisinė vidurio linija. Todėl jis, nors ir važiavo nurodytoje situacijoje saugiu greičiu, negalėjo laiku pastebėti stovinčio automobilio ir jį saugiai apvažiuoti. Eismo įvykio metu jis ir draugė nenukentėjo, tačiau automobilis buvo labai sugadintas ir iki šiol, kol vyksta ginčas dėl kaltininko, nėra remontuojamas. Dėl eismo įvykio yra kaltas ne jis, o draudžiamoje vietoje be jokių įspėjamųjų ženklų stovėjusio automobilio vairuotojas, todėl prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Paskirtoji nuobauda jam trukdo gauti žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ž. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 7d. 30 litų bauda už tai, kad jis 2013m. lapkričio 09d. 16val. 15min. Kelmės rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 13,76-me kilometre, vairuodamas a/m „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apsivertė, apgadindamas transporto priemonę / nurodomos adm. bylos 1 l. /.

Visi byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina / ir dėl to ginčo nėra /, kad nurodomo įvykio metu Ž. Ž. vairuojamas automobilis, prasilenkęs su priešais važiuojančiu automobiliu, apvažiavęs dešiniame kelkraštyje stovėjusį automobilį „Nissan“ nuvažiavo nuo kelio į dešinį griovį ir buvo apgadintas; įvykio metu žmonės ir a/m „Nissan“ nenukentėjo / bylos medžiaga pagal 2013-12-11 nutarimą Nr. 67N-4745460-13, visų apklaustų asmenų parodymai byloje Nr. II-4-322/2014 – 25-31 l. /. Taip pat neginčijama / ir pripažino pats vairuotojas K. B. – 27 l. /, kad stovinčio „Nissan Pickup“ nei avarinės, nei jokios kitos šviesos nebuvo įjungtos ir avarinis ženklas prieš automobilį nepastatytas.

Ekspertizės akto Nr. 11Š—142(14) išvadose nurodyta, kad jei vairuotojas Ž. Ž. neturėjo objektyvios galimybės pamatyti priekyje jo stovėjusio automobilio „Nissan“ neprivažiavęs jo didesniu nei 62-76m. atstumu / atitinkamai nuo jo važiavimo greičio – 70 ar 80 km/h /, tai a/m „Nissan“ tamsiu paros metu stovėdamas neapšviesto kelio dešinėje pusėje, mažesniu nei 3m. atstumu nuo a/m kairiojo šono iki ištisinės ženklinimo linijos, stovėjo draudžiamoje vietoje be įjungtos avarinės šviesos signalizacijos, sudarė pavojingą, sunkiai pastebimą kliūtį eismui ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Jei Ž. Ž. turėjo objektyvią galimybę pamatyti automobilį „Nissan“ neprivažiavęs jo didesniu nei 62-76m. atstumu, tai jis laiku nestabdė automobilio, važiuodamas pasirinktu greičiu jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o aukščiau nurodytos a/m „Nissan“ stovėjimo aplinkybės techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Apskaičiuoti Ž. Ž. vairuoto automobilio greitį prieš pat įvykio kilimą nėra galimybės / bylos pagal 2014-1-07 nutarimą Nr. 67N-4745460-13 9-13 l. /.

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas Ernestas Grigelis patvirtino 2014-09-17 ekspertizės akto išvadas. Papildomai jis paaiškino, kad antstolio R. K. pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys neturi jokios įtakos vertinant ekspertizės aktą, nes aplinkybės konstatuotos netinkamai. Galimybė pamatyti kliūtį turi būti nustatoma darant eilę bandymų su keletu, dažniausiai – trimis, pašaliniais asmenimis, jiems esant važiuojančiame automobilyje / pvz., kliūties pamatymo momentu jiems per langelį numetant kokį nors daiktą /. Šiuo atveju antstolio užfiksuoti duomenys yra visiškai subjektyvūs, todėl ekspertas jų nevertina. Iš įvykio vietos schemos matyti, kad kelio plotis įvykio vietoje yra 5,9m., t.y. vienos kelio pusės plotis iki vidurio linijos yra 2,95m. Stovintis automobilis į važiuojamąją dalį buvo išlindęs 0,7m., todėl tarp jo ir vidurio juostos siauriausioje vietoje buvo likęs 2,25m. atstumas. Automobilio „BMW“ plotis yra 1,8m. Pagal reikalavimus prasilenkiant iš šonų automobiliui turi likti 0,4m. tarpai nuo kliūčių iš abiejų šonų, todėl „BMW“ vairuotojas, kuris negalėjo išvažiuoti į priešingos krypties eismo juostą dėl priešais atvažiuojančio automobilio, savo eismo juosta pro stovintį automobilį saugiai pravažiuoti neturėjo galimybės. Reikalinga tik išsiaiškinti, ar jis dėl oro sąlygų galėjo pamatyti stovintį automobilį likus didesniam nei nurodoma ekspertizės akte atstumui / atitinkamai 62m. ar 76m., priklausomai nuo jo greičio /. Atsakyti į šį klausimą nėra galimybės. Taip pat nesant objektyvių duomenų / stabdymo kelio, kt. / negalima apskaičiuoti „BMW“ greičio. Nustatyti šio automobilio sugadinimai neduoda pagrindo manyti, kad „BMW“ būtų važiavęs apie 120 km/h greičiu, nes tokiu atveju sugadinimai turėtų būti žymiai didesni.

Visų pirma, byloje kyla ginčas dėl eismo įvykio laiko – 16.15val., t.y. kai buvo šviesu, ar po 17val., kai jau buvo tamsu / šios sutemimo momento aplinkybės neginčijamos, nors ir nėra patikimai patvirtintos objektyviais duomenimis – 39, 40, 96 l., bylos pagal 2014-11-07 nutarimą 6 l. /. PK atstovas paaiškino, kad skundžiamame nutarime įvykio laikas nurodomas pagal liudytojo K. B. paaiškinimą / bylos pagal 2013-12-11 nutarimą Nr. 67N-4745460-13 7 l. /, nes : 1. šis asmuo, skirtingai nei Ž. Ž., nėra suinteresuotas bylos baigtimi; 2. neaišku, už kiek laiko po įvykio Ž. Ž. skambino į policiją. Tokius argumentus teismas vertina kritiškai dėl sekančių priežasčių. Anksčiau apklaustas K. B. pripažino / 27-28 l. /, kad jo automobilis stovėjo ne tik draudžiamoje vietoje, bet ir be įjungtų šviesų bei avarinio ženklo. Todėl akivaizdu, kad jei įvykis kilo tamsiu paros metu, Ž. Ž. galimybės pamatyti šį automobilį buvo visiškai kitokios, nei šviesiu paros metu ir tai turi esminės įtakos nustatant įvykio kaltininką, o tuo pačiu – ir atlyginant dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą. Todėl K. B. laikytinas lygiai taip pat suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu, kaip ir Ž. Ž.. Nors Ž. Ž. skambučio įrašas nėra išsaugotas / 95 l. /, neginčijamai nustatyta, kad jis telefonu Nr. 8-634-32996 per BPC į policiją paskambino 17val. 10min. ir nurodė tą patį įvykio laiką / bylos pagal 2013-12-11 nutarimą 12 l. /. Nors liudytojas K. B. teigė, kad Ž. Ž. prieš tai ilgą laiką skambinėjo draugams ir kt. / 27 l. /, šio numerio pokalbių išklotinė / 41-43 l. / patikimai patvirtina, kad nuo 13.33val. iki 17.07val. nei vieno skambučio nebuvo / 4 l. /. PK atstovo išsakyta versija, jog jis galėjo skambinėti kitu telefonu, yra niekuo nepagrįsta ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinama kaip neįtikėtina. Be to, liudytojas K. B. nurodė, kad Ž. Ž. automobilis galėjo važiuoti apie 120 km/h greičiu, ką apklaustas teismo posėdyje paneigė ekspertas. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti šio liudytojo parodymų objektyvumu ir remiantis telefoninio pranešimo duomenimis / bylos pagal 2013-12-11 nutarimą 12 l. / pripažįstama nustatytu, kad avarija įvyko apie 17val. 10min., t.y. tamsiu paros metu.

Iš ekspertizės akto išvadų ir eksperto paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad galimi du variantai : 1. Jei Ž. Ž. pamatyti a/m „Nissan“ galėjo didesniu nei eksperto nurodytu atstumu, tuomet jo paties veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o „Nissan“ vairuotojo veiksmai buvo tik priežastiniame ryšyje su įvykiu; 2. Jei Ž. Ž. to negalėjo pamatyti, tai tik „Nissan“ vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o Ž. Ž. veiksmuose jokių pažeidimų nekonstatuojama. Iš šių išvadų seka, kad Ž. Ž. veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 7d. reikalinga įrodyti, jog jis a/m „Nissan“ galėjo pamatyti didesniu nei 62-76m. / priklausomai nuo greičio / atstumu. Tokių įrodymų byloje nėra. Paties Ž. Ž. pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl eksperto teismo posėdyje nurodytų aplinkybių negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako. Tik pažymėtina, kad nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai šios aplinkybės / jog Ž. Ž. turėjo galimybę pamatyti „Nissan“ / išvis neįrodinėjo ir rėmėsi KET 133p. pažeidimo konstatavimu. Dabartinės redakcijos KET / patvirtintos 2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1086 / 127p., kaip ir ankstesnės redakcijos 133p., yra numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas / jeigu jis gali tai pastebėti / privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams / 128p. /. Kelmės rajono PK atstovas teigia, kad Ž. Ž. neviršijo leistino, tačiau nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio. Su tokiu argumentu teismas nesutinka dėl sekančių motyvų. KET reikalavimas pasirinkti saugų greitį negali būti suprantamas vien formaliai ir atsietai nuo visoje teisėje galiojančio protingumo kriterijaus, kuris reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Priešingu atveju bet kurioje situacijoje būtų galima konstatuoti šio reikalavimo pažeidimą / net, pvz., savižudžiui šokus po pravažiuojančio automobilio ratais būtų galima teigti, kad vairuotojas nepasirinko saugaus greičio, nes asmuo sugebėjo pakliūti po jo automobiliu /. KET 127p. ir 128p. taip pat numatyti reikalavimai galėti sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos / t.y. tokios, kurią įprastai galima tikėtis sutikti kelyje / kliūties ir tik jeigu jis gali ją pastebėti. Teismas laiko, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad Ž. Ž. galėjo ir privalėjo numatyti, kad tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms / rūkui ir lijundrai /, tiesaus kelio ruožo su ištisine vidurio linija šalikelėje, t.y. draudžiamoje vietoje, be jokių įspėjamųjų priemonių / avarinio ženklo, įjungtų avarinių ar kitų šviesų / gali stovėti automobilis, išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį tiek, kad tarp jo krašto ir vidurio juostos bus likęs toks tarpas, per kurį jo vairuojama transporto priemonė neturės galimybės saugiai pravažiuoti. Juo labiau, kad jo galimybę pastebėti kliūtį sumažino nesėkmingai susiklosčiusios kitos aplinkybės - jis negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą dėl joje važiavusio automobilio, kuris neabejotinai apsunkino galimybes pamatyti kliūtį tiek akindamas savo šviesomis, tiek esant būtinumui Ž. Ž. automobilio ilgąsias šviesas perjungti į artimąsias.

Byloje nesurinkta įrodymų, jog Ž. Ž. turėjo galimybę pamatyti kliūtį kelyje didesniu atstumu, nei reikalingas jam sustoti, pagal visas aplinkybes ir rūpestingo elgesio reikalavimus jis neturėjo iš anksto numatyti šios kliūties ir negalėjo jos saugiai apvažiuoti, todėl jo veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius KET 133p. / tuometinė redakcija / reikalavimus nėra pagrindo. Jo veika pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 7d. kvalifikuota nepagrįstai, dėl ko skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinė byla nutraukiama / Lietuvos ATPK 302str. 1d. 2p. /, skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

2014m. lapkričio 07d. Kelmės rajono policijos komisariato VPS vyresniojo specialisto nutarimą Nr. 67N-4745460-13, kuriuo Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos ATPK 124-1str. 7d. 30 litų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.