Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1.; 116.1.; 116.4.; 116.6.1.; (S)

2012 m. gruodžio 20 d.

Kauno m. apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovei T. K., dalyvaujant jos atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, dalyvaujant atsakovui R. G., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės T. K. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t. b.l. 98 -104) prašo nustatyti dukters K. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti K. K. 30 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą nepilnametei K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 800 Lt kas mėnesį už 18 išlaikymo mėnesių bei vieną išlaikymo savaitę (dar 200 Lt) priteisiant nepilnametės K. K. išlaikymą atsakovui R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiu nekilnojamuoju turtu t.y. ½ sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41500 Lt vertės ( ½ nuo 83000 Lt rinkos vertės) bei ½ garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3500 Lt vertės (1/2 nuo 7000 Lt rinkos vertės) natūra. Už likusį iki pilnametystės laikotarpį priteisti nepilnametei dukrai K. K. išlaikymą iš atsakovo R. G. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Ieškovė atsisakė nuo reikalavimo nustatyti atsakovo ir dukters K. K. bendravimo tvarką, sutiko atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo, užpildė atitinkamas raštiškas ieškinio pripažinimo ir atsisakymo nuo ieškinio formas (5 t. b.l.92, 93). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė sumažino išlaikymo dydį ir prašė priteisti po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ( 5 t. b.l.90,95,96).

Reikalavimą grindžia tuo, kad dukra gimė jai ir atsakovui nesant santuokoje. 2009 02 11 atsakovas tėvystę pripažino, kadangi inicijavo bylą Kauno apygardos teisme dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Jos ryšys su dukra yra labai artimas, mergaitė yra labai prisirišusi. Atsakovas turi savo šeimą, kurioje tikėtina, nebus sudaryta tinkama atmosfera dukrai gyventi kartu su atsakovu. Atsakovas ieškinyje dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir tėvystės nustatymo teigė, kad jo santuoka galutinai iširo 2006 m. 2011 07 01 apeliacinio teismo nutartyje (Nr.2-383-264/2009) teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog išnagrinėtos bylos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovo deklaruojamu ir faktinės sutuoktinės gyvenimu atskirai. Dukra nepažįsta atsakovo žmonos, juo labiau jo dukterų ir/ ar šeimos narių, todėl nėra žinoma kaip bus priimta mergaitė toje aplinkoje, ar nebus pavydo iš jų pusės. Tapus neaiškioms atsakovo su minima šeima gyvenimo aplinkybėms ieškovė nesiruošia atiduoti dukrą į nežinią.

Duktė domisi užsienio kalbomis ir nori papildomai mokytis, mėgsta sportuoti – lanko dailųjį čiuožimą. Dėl lėšų stygiaus šių gabumų ir polinkių pilna apimtimi ji lavinti negali. Vidutiniškai per mėnesį dukteriai išlaikyti išlaidos yra tokios: maitinimui – 600 Lt, aprangai – 150 Lt, sveikatos priežiūrai – 120 Lt, mokymo išlaidos – 150 Lt, auklės paslaugos – 460 Lt, sporto mokykla -160 Lt, atostogų išlaidos -250 Lt, transporto išlaidos -120 Lt, komunalinės paslaugos – 160 Lt. Dukra turi sveikatos problemų – serga bronchų ligomis. Gydytojai rekomenduoja dažną buvimą ne tik gryname ore, bet ir pajūryje. Atsakovui inicijavus teisminius ginčus dėl patirtų stresų mergaitė susirgo sunkia odos liga – psioriaze. Kelionė į Turkiją nebuvo be priežasties. Ten garantuota saulė, jūros vanduo. Atsirado ne tiek brangių išlaidų šiai ligai gydyti, kiek varginančios ir nuolatinės odos reikalaujančios procedūros, odos tepimas įvairiais kremais ir pan.;

Patenkinus ieškinį pagerėtų dukters gyvenimo sąlygos , jai atsirastų galimybė turėti atskirą kambarį. Kadangi yra priteisti du žemės sklypai, tai vieną pardavus gautos lėšos būtų panaudotos dukters būtiniausių poreikių tenkinimui. Atsakovas registruotas adresu (duomenys neskelbtini), ten yra du namai, todėl jis absoliučiai nenukentėtų, o užtikrintų savo dukrai gerovę ateityje.

Darbas yra pamaininis, todėl dažnai tenka samdyti auklę, nes negali palikti dukters vienos. Atsakovas išlaikymą teikti pradėjo tik nuo 2009 m. kovo mėnesio. Ieškinio padavimo dienai yra gavusi 4000 Lt. Protinga ir teisinga suma dukters išlaikymui būtų 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokį išlaikymą atsakovas gali teikti, nors yra pensijinio amžiaus, tačiau darbingas.

Iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius 3 metus (2007 05 11 -2010 05 11). Skaičiuojant išlaikymą po 800 Lt įsiskolinimo suma būtų 28 800 Lt. Tačiau yra sumokėjęs 4000 Lt, tai įsiskolinimo suma 24 800 Lt. Už laikotarpį 2010 05 11 – 2011 08 11 įsiskolinimas (už 15 mėn.) sudaro 12 000 Lt. Atsakovas 2011 02 15 sumokėjo 4000 Lt, 2011 - 03- 2011 - 08 (už 6 mėn.) sumokėjo dar 2400, viso 6400 Lt. Išlaikymo skola lieka 5600 Lt. Šią skolą sudėjus su įsiskolinimo suma už paskutinius 3 metus iki ieškinio pateikimo visa atsakovo skola sudaro 30 400 Lt.

Atsakovas išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, todėl privalo maksimaliai prisidėti prie dukters išlaikymo. Yra visos sąlygos ieškiniui tenkinti pilnai. Būtina atsižvelgti ne tik į tokias svarbias aplinkybes kaip dukters sveikata, bet ir į tai, jog atsakovas vykusiuose procesuose elgėsi nesąžiningai – tėvystę pripažino tik tada, kai tai jam buvo paranku civ. byloje Nr.2-383-264/2009.

Atsakovas yra ½ sodo namelio bei ½ garažo, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Teismo sprendimu atsakovui atitekusio nekilnojamojo turto vertė 45000 Lt. Iš šios vertės atėmus išlaikymo įsiskolinimą atsakovo nekilnojamojo turto dalis pinigine išraiška lieka 14 600 Lt. Mokant dukrai išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį, 14600 Lt sumą galima užskaityti į priekį už 18 išlaikymo mėnesių (14 400 Lt) bei vieną išlaikymo savaitę ( dar 200 Lt). Išlaikymas turėtų būti priteistas tokia tvarka: 30 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas, išlaikymas nepilnametei dukrai po 800 Lt už 18 mėnesių (14 400 Lt) bei vieną išlaikymo savaitę ( dar 200 Lt), priteisiant išlaikymą atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu : ½ dalimi sodo namelio 41 500 Lt vertės (½ nuo 83 000) bei ½ garažo, esančių (duomenys neskelbtini). Už likusį iki pilnametystės laikotarpį priteisti dukrai išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas nėra pajėgus išmokėti susikaupusios skolos už vaiko išlaikymą, tačiau mokėti kas mėnesį materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės privalės. Kadangi atsakovas turi šeimą nėra jokių garantijų dėl dukters materialinės gerovės bei teisėtų interesų užtikrinimo.

Nesutikimas su ieškiniu (4 t. b.l.47-51) ir priešieškinis (1 t. b.l.41-45) grindžiamas tuo, kad su ieškove gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį nuo 1996 m. iki 2008 m. kovo pabaigos. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K.. Kadangi ieškovė norėjo pasipelnyti iš valstybės už ne santuokos metu gimusią dukrą jos pačios iniciatyva bei kategorišku reikalavimu beveik 8 metus jis nebuvo įrašytas dukters tėvu, nors visada mergaitę pripažino savo dukra ir ja rūpinosi. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2008 m. birželio mėnesį, kai ieškovė turistinėje kelionėje susirado naują gyvenimo draugą ir atmetė jo pasiūlymą gražiuoju išspręsti bendrai įgyto turto klausimą. Kadangi ieškovė siekė pasisavinti bendrai užgyventą turtą, ji ėmė grasinti neleisianti susitikti su dukra, todėl 2008 m. jis pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį žemės sklypų, sodo pastato bei garažo bei prašė nustatyti, kad jis yra K. K. tėvas. Ieškovė toje byloje pateikė priešieškinį dėl išlaikymo priteisimo prašydama atmesti jo ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tenkinti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei priteisti išlaikymą nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki dukters pilnametystės bei priteisti 72 000 Lt įsiskolinimą. Tačiau jokio įsiskolinimo nėra, kadangi iki 2008 m. kovo mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo sudarę sugyventinių žodinį susitarimą įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tai konstatavo Kauno apygardos teismas 2009 12 16 sprendimu bei Lietuvos apeliacinis teismas 2011 07 01 nutartimi. Kad 2008 m. dar balandžio – spalio mėnesį jis rūpinosi savo dukra, ieškovei išvykus į darbą ją maitino, slaugė ligos metu, vežė į darželį, pas stomatologę, nuo 2008 m. rudens vežė į mokyklą, paimdavo iš mokyklos, patvirtina pačios ieškovės jam siųstos SMS žinutės.

Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nebuvo ir nėra. Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tik tuo atveju, jei kyla ginčas tarp tėvų. Kadangi ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nėra, ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dukters išlaikymui skiria po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 800 Lt suma ( bendra iš abiejų tėvų) yra pakankama, atsižvelgiant dukters amžių , poreikius, tėvų turtinę padėtį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) su motina ir seserimi. Jokio nekilnojamojo turto, išskyrus ½ dalį sodo namelio bei ½ garažo, esančių (duomenys neskelbtini) neturi. Jis yra pensininkas. Pateiktos pažymos apie pensiją ir atlyginimą paneigia galimybę priteisti išlaikymą turtu nesant jo sutikimo.

Išlaikymo turtu forma taikoma, kai vaiko tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Jo atliekamas pastovus lėšų pervedimas dukrai paneigia ieškovės nepagrįstą siekį bei galimybę priteisti iš jo išlaikymą tam tikru turtu, atimti iš jo nekilnojamąjį turtą, kuriuo jis rūpinosi nuo įsigijimo momento ir kuris reikalingas jam pačiam. Kadangi turi galimybę teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turtu turi būti atmestas.

Pašlijus santykiams ir atsiradus ginčui dėl turto ieškovė nuteikė dukrą ir ji nenori bendrauti, nors santykiai iki 2008 m. spalio mėnesio buvo puikiausi. Dukra nėra maža, ieškovės dalyvavimas bendraujant gali tik pakenkti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Nustatyta, jog atsakovas yra ieškovės dukters K. K. gim. 2001 02 19 tėvas ( 1 t. b.l.7). Šalys nebuvo susituokę. Iš prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-383-264/2009 nustatyta, jog 2008 06 19 R. G. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir tėvystės nustatymo. Toje byloje buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, sodo pastato ir garažo bei nustatyti, kad jis yra K. K. tėvas. Bylos eigoje R. G. tėvystę pripažino ir 2009 02 11 buvo išduotas gimimo liudijimas. R. G. ieškinys buvo patenkintas iš dalies jam priteista ½ dalis sodo pastato ir ½ dalis garažo. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje tikslino reikalavimą (pradžioje prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis bei įsiskolinimą už 3 metus), o patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymą turtu.

Dėl reikalavimo nustatyti dukters K. K. gyvenamąją vietą su ieškove.

Bylos duomenys rodo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo. Mergaitė nuo pat gimimo auga su ieškove ir atsakovas su tuo sutinka. Priešieškiniu atsakovas pašo tik nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, tačiau nereiškia jokio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.169 str. 2 d. nuostatas teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tik tuo atveju, jei dėl to tarp šalių kyla ginčas, todėl nesant jokio ginčo toks ieškovės reikalavimas laikytinas pertekliniu, be reikalo didinantis bylinėjimosi išlaidas , todėl atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Ieškovės įvardijami argumentai, kad neaišku kur atsakovas faktiškai gyvena , kad jo šeimoje nebus sudaryta tinkama atmosfera dukrai gyventi, kad mergaitė nepažįsta atsakovo žmonos ir dukrų , todėl neaišku kaip mergaitė bus priimta toje aplinkoje nesant ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo iš viso yra nereikšmingi , nesusiję su byla, todėl nevertintini ir atmestini (CPK 185 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Šalys bylos nagrinėjimo eigoje sutarė dėl bendravimo tvarkos nustatymo: ieškovė atsisakė reikalavimo , kuriuo buvo siūloma nustatyti bendravimo tvarką pagal jos siūlomą variantą ir sutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimu užpildydama raštišką ieškinio reikalavimo atsisakymo ir ieškinio pripažinimo formą ( 5 t. b.l.92, 93), todėl priešieškinio reikalavimas tenkintinas. Manytina, jog atsakovo priešieškiniu siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, sudaro galimybę atsakovui įgyvendinti tiek teisę, tiek pareigą bendrauti su savo dukra, dalyvauti ją auklėjant ir ugdant (CPK 3.185 str., CPK 185 str.). Tačiau įvertinus į byloje nustatytas aplinkybes, jog šiuo metu atsakovo ir jo dukters emocinis ryšys yra susilpnėjęs nustatytina, kad artimiausias šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius Metus, gimimo dieną ) šalių dukra K. praleidžia su ieškove, o jau sekančiais metais, šiam ryšiui atsistačius nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais, per atostogas ir pan. pagalba, per sekančias šventes su dukra atitinkamai bendraus atsakovas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str. 2 d.). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Abu tėvai privalo užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau nustatant vaiko poreikius reikia skaičiuoti tik tokias išlaidas, kurios yra pagrįstos ir racionalios. Įvertinus ieškovės pateiktą skaičiuotę darytina išvada, jog išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinančios protingumo kriterijų. Pvz.: akivaizdžiai per didelės ir neprotingos išlaidos pačiūžoms, kurių kaina yra 500 Lt vieneriems metams, juolab, jog dabar mergaitė nebelanko čiuožimo treniruočių, 3000 Lt atostogoms. Bylos duomenys rodo, jog ieškovė važiuoja su dukra į Turkiją, Egiptą (1 t. b.l.130-133, 2 t. b.l.153-160). Šių egzotiškų šalių pasirinkimą ieškovė aiškino tuo, jog mergaitei dėl jos susirgimų būtina daug saulės. Byloje yra pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame pateikta medikų išvadą ( 1 t. b.l.8), jog K. K. yra „sirgusi bronchitu, dažni bronchitai tonzilitai . Lankė spec. darželį (dažnai sergantiems pulmonologinėmis ligomis)“. Medikai rekomendavo „dažniau būti gryname ore, klimato terapija (Baltijos pajūryje)“. Mergaitė turi ir kitų sveikatos problemų – jai diagnozuota alergija (4 t. b.l.129), migrena ( 5 t. b.l.83), dolichosigma (5 t. b.l.84). Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad į Turkiją ar Egiptą būtina važiuoti vaiko sveikatai užtikrinti ir vaiką gydyti, juolab, jog medikai pažymėjo, jog rekomenduoja mergaitei pabūti Baltijos pajūryje, kas savaime suprantama yra daug pigiau už keliones į egzotiškas šalis. 100 Lt kas mėnesį mokamų draudimo išlaidų taip pat nepriskirtina prie būtinųjų vaiko poreikių. Poreikių skaičiuotėje yra nurodyta, kad 120 Lt per mėnesį skiriama užklasinei veiklai ( dailiajam čiuožimui). Tačiau dėl alergijos šalčiui šiuo metu mergaitė nelanko dailiojo čiuožimo treniruočių. Ieškovė nepateikė įrodymų kokį mokestį moka už choreografijos mokyklos lankymą. Neprotingai didelės yra išlaidos anglų kalbos mokymui - 240 Lt per mėnesį arba 170 Lt kas mėnesį būsto išlaikymo išlaidos, priskaičiuotinos dukrai įvertinus tai, kad ieškovė, kaip ji pati aiškino, gyvena 1 kambario bendrabučio tipo bute. Byloje yra nustatytos prieštaringos aplinkybės dėl auklės samdymo ir dėl to patiriamų 300 Lt išlaidų kas mėnesį. Ieškovė į išlaidų sąrašą įtraukė šią pinigų sumą, tačiau ieškovės sesuo, liudytoja apklausta L. S. 2012 08 09 posėdžio metu teigė, jog „auklės neturi samdytos, patys padedam‘‘( 5 t. b.l.35). Liudytoja V. K. yra ieškovės kaimynė ir teigė, kad ji prižiūrėjo ieškovės dukrą : „aš kaip kaimynė prižiūrėjau, nes nedirbau. Man šiek tiek produktų atnešdavo, palikdavo pinigų“. Liudytoja tvirtino, kad mergaitę prižiūrėjo apie pusę metų , tačiau tai buvo 2003 m., tačiau ieškovė šias išlaidas įtraukia kaip patiriamas sistemingai kiekvieną mėnesį iki dabar, nors ta pati liudytoja teismui paliudijo, kad „šiuo metu auklės neturi. Anksčiau irgi ne, nes močiutė prižiūrėjo“.

Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (CK3.192 str.2 d.), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas privalo išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų visų rūšių gaunamas pajamas, pinigines lėšas, laikomas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus ir pan.; Iš Sodros išreikalauti duomenys rodo, jog pastaruoju metu ieškovės vidutinis darbo užmokestis apie 6390 Lt neatskaičius mokesčių ( 5 t. b.l.26), o atsakovo gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį (pensija ir darbo užmokestis) apie 4165 Lt neatskaičius mokesčių ( 5 t. b.l. 29-31).

Bylos duomenys rodo, kad ieškovė turi butą , du žemės sklypus ir ½ dalį sodo pastato ir ½ dalį garažo (duomenys neskelbtini) ( žr. prijungtą civ. bylą N.2-383-264/2009 2 t. b.l.58-65). Atsakovas nekilnojamojo turto, išskyrus teismo sprendimu jam priteistą ½ dalį sodo pastato ir ½ dalį garažo bendroje dalinėje nuosavybėje su ieškove, neturi (1 t. b.l.30). Santaupų kredito įstaigose šalys neturi , ką patvirtina iš bankų išreikalauti bankų duomenys ( 5 t. b.l.112, 114, 116-129, 6 t. b.l.3-70, CPK 197 str.). Atsakovo sąskaitoje AB SEB banke, 2011 09 15 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (3 t. b.l. 178, 179), yra sukaupta 31844,01 Lt ( 5 t. b.l.116). Byloje nėra duomenų apie šalių turimus finansinius įsipareigojimus.

Darytina išvada, jog tiek pagal gaunamas mėnesio pajamas, tiek pagal turimą nekilnojamąjį turtą ieškovės padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovas tyčia pablogino savo turtinę padėtį, kadangi jam priklausantį nekilnojamąjį turtą yra padovanojęs dviems savo dukroms. Yra pateikti duomenys, jog iš tiesų atsakovas su savo sutuoktine A. G. yra padovanoję savo dukroms bendrosios junginės nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ir gyvenamąją namą (duomenys neskelbtini) (CPK 197 str.). Tačiau įvertinus tai, kad sandoris buvo atliktas dar 2003 08 25 (6 t. b.l.75, 76), nesutiktina, kad atsakovas tai padarė tyčia, nes tuo laikotarpiu šalių santykiai buvo geri ir jie kartu statėsi namą (duomenys neskelbtini), į kurio pusę dabar ieškovė ir pretenduoja.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką priteisiant išlaikymą vaikui būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) ( LAT senato nut. Nr.54/2004 06 23). Šiuo metu MMA yra 850 Lt (CPK 182 str. 1 p.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tai reiškia, kad ieškovė taip pat turi teikti išlaikymą savo dukrai K.. Įvertinus šalių dukters amžių ( mergaitei šiuo metu yra 11 metų ) manytina, jog jos būtinų poreikių patenkinimui minimalų mėnesio atlyginimą siekiantis išlaikymo dydis yra pakankamas. Išvadą teikianti institucijos VTAS atstovė posėdžio metu pateikė išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnį nei 400 Lt dydžio išlaikymas ir tai labiau atitiktų mergaitės interesus, todėl atsižvelgiant į išvadą ir įvertinus aplinkybę, jog mergaitė turi sveikatos problemų bei įvertinus atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas ( ne tik darbo užmokestį iš dviejų darboviečių, bet ir pensiją) iš atsakovo priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos (CPK 178, 197, 185 str.). Tačiau atkeiptinas dėmesys, jog turi būti užskaitytas bylos nagrinėjimo metu pačio atsakovo teiktas išlaikymas ir išieškomas tik susidaręs skirtumas tarp teismo sprendimu nustatyto 500 Lt išlaikymo dydžio ir faktiškai visą šį laikotarpį teiktos išlaikymo sumos.

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.2 d. 1 p.).

Netenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą už 3 metus. Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jį reikalauti , tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2010 05 14 ( 1 t. b.l.3). Ieškovė įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2007 05 11 po 800 Lt už mėnesį. Tačiau iš prijungtos Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr.2- 383-264/2009 medžiagos matyti, kad 2008 06 19 R. G. pateikus ieškinį T. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir tėvystės nustatymo (1 t. b.l.4) 2008 11 27 T. K. pateikė priešieškinį ( 1t.b.l.112 -113), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 2000 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus nuo 2005 11 26 iki 2008 11 26 sumoje 72 000 Lt. 2008 12 01 nutartimi (1 t. b.l.146, 147) priešieškinis buvo atsisakytas priimti. Nežiūrint į tai ieškovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik 2010 05 14, nurodydama jau visai kitą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį ir prašomo priteisti išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikdama pirminį ieškinį šioje byloje ieškovė neprašė priteisti laikinojo išlaikymo, o tik areštuoti turtą tuo metu nurodyto išlaikymo įsiskolinimo sumai – 25200 Lt. Jos pačios pateikta Akcinės bendrovės Lietuvos pašto Kauno filialo pažyma ( 1 t. b.l.10) rodo, kad 2009 m. kovo – 2010 m. kovo mėnesiais atsakovas jai kiekvieną mėnesį siuntė po 400 Lt , tačiau ieškovė pinigus atsisakė paimti ir jie buvo grąžinti atsakovui (2 t. b.l.29). Toks ieškovės pozicijos ir elgesio nenuoseklumas tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo, tiek ir dėl išlaikymo dydžio ( nuo 2000 Lt iki 700 Lt per mėnesį) suponuoja išvadą, jog jai nebuvo jokio būtinumo išlaikymą prisiteisti , nes atsakovas vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Juk pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti vykdoma nuolat, be pertraukų, reikiamo dydžio ir formos. Ieškovės aktyvus procesinis elgesys tiek šioje, tiek prijungtoje Kauno apygardos byloje Nr.2- 383-264/2009 rodo, kad ji, būdama vidutinio amžiaus, išsilavinusi, aukštąjį mokslą baigusi moteris puikiai išmano ir supranta pažeistų teisių ir interesų gynimo priemones ir šiuo atveju tai, kad ji nesinaudojo teisinėmis priemonėmis leidžia daryti išvadą, jog tam nebuvo jokio būtinumo, kadangi išlaikymas dukrai buvo teikiamas. Pažyma iš Lietuvos pašto , byloje nustatytos aplinkybės, ( 2 t. b.l.81), kad atsakovas tik 2011 02 08 per savo atstovę sužinojo ieškovės banko sąskaitą, į kurią gali pravesti išlaikymą (2010 10 07 atsakovo atstovė kreipėsi į ieškovę atstovaujantį advokatą prašydama sąskaitos numerio, kadangi ieškovė neatsiima per paštą siunčiamų pinigų -1 t. b.l.127, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, nežiūrint į šalių pašlijusius tarpusavio santykius dukters išlaikymu nuosekliai rūpinosi. 2011 02 15 atsakovas pervedė ieškovei 4000 Lt (2 t. b.l.79). 2011 02 15 jis sudarė sutartį su banku dėl išlaikymo nuskaitymo ir jie būdavo atliekami iki tol, kol teismo nutartimi ieškovei pateikus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo sąskaita nebuvo areštuota. 2012 04 12 ieškovei pervesta 2800 Lt. Laikinąjį išlaikymą ieškovė paprašė taikyti tik 2012 03 27 ( 4 t. b.l.116, 117).

Sprendžiant išlaikymo įsiskolinimo klausimą įvertintini ir duomenys, užfiksuoti antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ( 1 t. b.l.107-110, CPK 197 str.). Šiame dokumente užfiksuotas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurio turinio darytina išvada, kad iki 2008 m. rudens atsakovas rūpinosi savo dukra, vežiojo ją į darželį, mokyklą, prižiūrėjo ieškovei budint ligoninėje naktimis, vedė pas stomatologą.

Išnagrinėjus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus darytina išvada, jog atsakovas, nežiūrint net ir į nuo 208 m. kovo mėnesio pašlijusius šalių santykius nenutrūkstamai ir tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, rūpinosi pilnaverčiu jos kasdieninių poreikių užtikrinimu , todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CK 3.200 str., CPK 178, 185 str.).

Įstatymų leidėjas nustatė, jog išlaikymo forma parenkama privalomai vadovaujantis prioritetinėmis vaiko teisėmis ir interesais. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai. Būtina įvertinti tai, jog išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, ugdymui. Išlaikymo kas mėnesį mokamomis išmokomis periodinėmis išmokomis forma paprastai yra taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas ( motina) turi nuolatines pajamas ( uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinį ir pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymą turtu. Išlaikymas turtu galimas tada, kai tėvas ar motina turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip tenkinami vaiko poreikiai. Tačiau nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiau atitinka išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas šiuo požiūriu yra mokus: jis dirba dviejuose darbuose , o be darbo užmokesčio dar gauna 1085,81 Lt dydžio pensiją, todėl ši išlaikymo forma, o ne išlaikymas turtu labiau atitinka šalių dukters interesus, nes taip yra garantuojamas kasdienių poreikių maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, ugdymui patenkinimas. Juolab, jog sodo pastatas, į kurį pretenduoja ieškovė, yra nebaigtas statyti , netinkamas gyventi, todėl argumentas, kad taip ieškovė pagerins dukrai gyvenimo sąlygas yra nepagrįstas.

Išvadą teikianti institucija šio klausimu taip pat pateikė išvadą, jog nėra pagrindo priteisti išlaikymą turtu, nes atsakovas turi pajamas ir gali teikti periodines išmokas, kas labiau atitinka vaiko interesus, negu išlaikymas turtu, todėl ir šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas..

5.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešieškinys tenkintinas visiškai šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ( CPK 93, 98 str.). Pašto išlaidos iš abiejų šalių priteistinos per pusę ( CPK 96 str.).

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. G. a.k(duomenys neskelbtini) dukters K. K. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki jos pilnametystės nuo ieškinio gavimo teisme dienos 2010 05 14 po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, užskaičius bylos nagrinėjimo metu atsakovo teiktą išlaikymą. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. K. a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Nustatyti atsakovo R. G. bendravimo su dukra K. K. gim. 2001 02 19 bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja:

kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.kas antras Šv. Kalėdas, skaičiuojant nuo 2012 m. , kas antrus Naujuosius metus bei Šv. Velykas bei kas antrą K. gimtadienį ((duomenys neskelbtini).) skaičiuojant nuo 2013 m. Karina praleidžia su mama, o sekančiais metais - su tėvu.kiekvienais metais Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) tėvo pasirinktu laiku.tėvo pusę atostogų dukra Karina praleidžia kartu su tėvu, informavus dukters motiną prieš mėnesį.mėnesį dukters mokyklinių atostogų dukra praleidžia su tėvu.

Bendravimui numatytą dieną Karina paimama iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinama į jos namus.

Pasikeitus Karinos gyvenamajai vietai , tėvas ieškovės privalo būti informuotas ne vėliau kaip kitą dieną.

Atsižvelgiant į ieškovės bei atsakovo darbo specifiką, bendravimo data gali būti pakeista įspėjus vienas kitą prieš 3 kalendorinės dienas.

Išvykus T. K. su dukra Karina ilgiau kaip 2 savaitėms iš namų, tėvui R. G. privalo būti sudarytos sąlygos bendrauti su dukra telefonu bei pranešta dukros buvimo vieta.

Priteisti iš ieškovės T. K. ir R. G. po 83 Lt (aštuoniasdešimt tris litus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.