- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2-1656-587/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- Č. M.
- Atsakovas
- UAB „Rieduva“
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas, Asta Vėbraitė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, nedalyvaujant ieškovui Č. M., dalyvaujant jo atstovei advokatei Astai Vėbraitei, atsakovo UAB „Rieduva“ atstovams advokatu Pauliui Vaicekauskui, Linai Kuckailytei
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. M. ieškinį atsakovui UAB „Rieduva“ dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į ankstesnes darbo sąlygas, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Ieškovas į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta, jį atstovauja advokato padėjėja, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė ieškinį palaiko pilnai. Prašo pripažinti 2009 m. spalio 14 d. darbo sutarties pakeitimą, pakeičiant darbo trukmę iš 40 darbo valandų per savaitę į 20 darbo valandų per savaitę, neteisėtu ir grąžinti Č. M. į darbą pagal 2003 m. vasario 28 d. darbo sutartį, nustatant 40 darbo valandų per savaitę darbo trukmę, priteisti iš UAB „Rieduva“, Č. M., neišmokėtą darbo užmokestį (darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį sumažinus darbo trukmę) nuo 2009 m. spalio 14 d. iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino bei ieškinyje nurodo, kad 2003 m. vasario 28 d. ieškovas Č. M. buvo priimtas dirbti UAB „Rieduva“ sargo-elektriko pareigose, dirbant 40 val. per savaitę. 2009 m. birželio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius nustatė ieškovo darbingumo lygį - 40 proc. nurodydamas, kad ieškovas negali dirbti, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių bei keliant daugiau kaip 15 kg krovinius rankomis. Minėtas 40 proc. nedarbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2011 m. liepos 25 d. UAB „Rieduva“ generalinis direktorius pateikė ieškovui siūlymą dėl darbų ribojimo, esant rizikos veiksniams, kuriame nurodė ieškovui iki 2009 m. spalio 13 d. 12 val. pranešti, ar sutinka dirbti 40 proc. darbo laiko, t.y. 16 darbo valandų per savaitę. 2009 m. spalio 13 d. 9.30 val. ieškovas pateikė atsakymą, kuriame prašė nustatyti 35 darbo valandų per savaitę darbo laiką. Be to, ieškovas pažymėjo, kad išvadoje buvo nurodyti tokie rizikos veiksniai, kurių ieškovo atliekamame darbe nėra. Atsakovas į minėtus ieškovo paaiškinimus nereagavo, nesutiko su ieškovo siūloma darbo savaitės trukme, todėl atsakovo daromo spaudimo įtakoje, jog ieškovui nesutikus su juo darbo sutartis bus nutraukta, ieškovas sutiko su 20 darbo valandų per savaitę darbo laiku. Kadangi ieškovui 40 proc. nedarbingumo lygis buvo nustatytas iki 2011 m. liepos 25 d., tai po minėtos dienos ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl sugrąžinimo dirbti pilnu etatu, tačiau atsakovas tokį ieškovo prašymą tenkinti atsisako. 2011 m. rugsėjo 29 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius informavo ieškovą, kad jo pareiškimo pagrindu atliko reaguojamąjį patikrinimą darbovietėje, dėl kurio metu nustatytų pažeidimų, nusiuntė pranešimą atsakovui laikytis LR Darbo kodekso nuostatų. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, ieškovas 2011 m. spalio 13 d. kreipėsi į darbdavį dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, siekiant išspręsti klausimą dėl neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nustatant 20 darbo valandų per savaitę darbo laiką. Taip pat ieškovas pateikė prašymą dėl informacijos apie jo gautą darbo užmokestį 2009 m. spalio 14 d. - 2011 m. spalio 1 d. pateikimo, siekiant apskaičiuoti piniginę kompensaciją už neišdirbtą laiką. Analogiškus prašymus ieškovas pateikė 2011 m. spalio 24 d., 27 d., tačiau darbdavys į jo prašymus nereaguoja, nebendradarbiauja ir atsakymo nepateikia. 2011 m. spalio 27 d. įvyko UAB „Rieduva“ Darbo ginčų komisijos posėdis, kurio metu darbuotojo ir darbdavio ginčas nagrinėtas nebuvo, motyvuojant praleistu kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminu. Taigi, ieškovas, būdamas silpnesniąja darbo santykių šalimi, žinodamas, jog nesutikęs su mažinamu darbo krūviu neteks darbo LR DK 136 str. 1 d. 4 p. nustatyta tvarka, buvo priverstas ekonominio spaudimo įtakoje sutikti su darbo krūvio mažinimu. Ieškovui nesutikus su darbo krūvio mažinimu, jis būtų netekęs darbo būtent tokiu laikotarpiu, kai Lietuvoje vyravo nedarbas, jautėsi ekonominė krizė, todėl kitos išeities nei sutikti ieškovas nematė. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje nurodyti rizikos veiksniai neegzistavo ieškovo atliekamame darbe, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo siūlyti ieškovui sutikti su darbo krūvio mažinimu, nesutikimo atveju atleidžiant darbuotoją LR DK 136 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Be to, Išvada, kurios pagrindu ieškovas buvo verčiamas pakeisti darbo sutarties sąlygas, tebuvo rekomendacinio pobūdžio, joje buvo nurodyta, kad ieškovui rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką. Taigi, minėtas darbdavio 2009 m. spalio 12 d. siūlymas buvo nepagrįstas. Šio nepagrįsto siūlymo pagrindu buvo neteisėtai sumažintas ieškovo darbo krūvis ir pakeista darbo sutartis. Dėl to, nuo 2009 m. spalio 14 d. iki šiol ieškovui yra neteisėtai sumažintas darbo krūvis nuo 40 valandų darbo savaitės iki 20 valandų darbo savaitės, todėl mokamas minimalus valandinis atlyginimas buvo sumažintas perpus ir iki šiol mokamas perpus mažesnis. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo, kurį sudaro skirtumas tarp vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio iki darbo sutarties pakeitimo 2009 m. spalio 14 d. ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio po darbo sutarties pakeitimo 2009 m. spalio 14d., minėtą skirtumą padauginus iš mėnesių skaičiaus nuo 2009 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, bei atsiliepime nurodo, kad 2003-02-28 ieškovas Č. M. buvo priimtas dirbti į UAB „Rieduva“ sargo-elektriko pareigose, nustatant 40 valandų per savaitę darbo trukmę. 2009-06-19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius nustatė ieškovo darbingumo lygį - 40 proc., nurodydamas, kad ieškovas negali dirbti: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių bei keliant daugiau kaip 15 kg krovinius rankomis. Rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kadangi ieškovas Č. M. iš dalies darbingas, jam rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką ir vengti nurodytų rizikos veiksnių. Atsakovas UAB „Rieduva“ atsižvelgdamas į 2009-06-19 d. Išvadą 2009-10-12 d. pateikė ieškovui siūlymą dėl darbo trukmės ir darbų ribojimo, kadangi Išvadoje nurodyti rizikos veiksniai egzistavo ieškovo Č. M. darbe: 1) fizikiniai rizikos veiksniai - kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių: sargai dirba tiek dieną, tiek naktį, todėl dirbdamas darbuotojas patenka į šiluminės aplinkos kaitas, kai dieną šilta, o naktį šalta, be to, sargas naktį kas 20 min. privalo apeiti apžiūrėti teritoriją, kas taip pat sukelia šilumos aplinkos kaitas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas UAB „Rieduva" skyrė ieškovą dirbti visada tik dienos metu, kai nereikia kas 20 min. apeiti saugomos teritorijos, ir kada, tikėtina, yra mažiausia temperatūrų kaita. 2) Ergonominiai rizikos veiksniai - keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg: sargui išvalius teritoriją ir nešant talpose šiukšles į šiukšliadėžę talpa gali sverti daugiau kaip 15 kg, o žiemos metu valant teritoriją nuo sniego, sniego semtuvas su sniegu (ypač kai sniegas šlapias) gali viršyti 15 kg svorį. Todėl atsakovas UAB „Rieduva“ sudarė ieškovui tokias darbo sąlygas, kai jam atėjus į darbą naktinis sargas jau bus sutvarkęs teritoriją. Jeigu ir ryte iki pietų snigtų, tai tą darbą atliktų kitas sargas, atėjęs po keturių valandų, t.y. tas, kuris keistų ieškovą Č. M. ir sutvarkytų teritoriją. Be to atsakovas nepagrįstai prašo priteisti skirtumą tarp buvusio atlyginimo ir atlyginimo už jam mokėtą darbo užmokestį, parašo keisti darbo sutartį, kam yra 1 mėnesio senaties terminas, prašo jį taikyti. 2 metus jis niekam nesiskundė, neginčijo, todėl dabar prašo priteisti už darbo laiką, kurį jis nedirbo. Ieškinį prašo atmesti, be to taikyti 1 mėn. ieškinio senatį kreipimuisi dėl darbo sutarties pakeitimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad 2003 m. vasario 28 d. ieškovas Č. M. buvo priimtas dirbti UAB „Rieduva“ sargo-elektriko pareigose, dirbant 40 val. per savaitę, tai matyti iš darbo sutarties (b.l. 8-10, 39-41). 2009 m. birželio 19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius nustatė ieškovo darbingumo lygį - 40 proc., nurodydamas, kad ieškovas negali dirbti, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių bei keliant daugiau kaip 15 kg krovinius rankomis, tai matyti iš pateiktos išvados (b.l. 11). 40 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2011 m. liepos 25 d. Vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus išvada Nr. 3889, 2009 m. spalio 12 d. UAB „Rieduva“ generalinis direktorius pateikė ieškovui siūlymą dėl darbų ribojimo, esant rizikos veiksniams (b.l. 12), kuriame nurodė ieškovui iki 2009 m. spalio 13 d. 12 val. pranešti, ar sutinka dirbti 40 proc. darbo laiko, t.y. 16 darbo valandų per savaitę (b.l. 12). 2009 m. spalio 13 d. 9.30 val. ieškovas pateikė atsakymą, kuriame prašė nustatyti 35 darbo valandų per savaitę darbo laiką (b.l. 13). 2009-10-14 ieškovas apteikė atsakovui prašymą leisti dirbti 20 darbo valandų per savaitę, 4 val. per dieną, šis ieškovo prašymas buvo patenkintas (b.l. 14), tuo pagrindu buvo pakeista darbo sutartis (b.l. 39-41). Ieškovas nurodo, kad kadangi ieškovui 40 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2011 m. liepos 25 d., tai po minėtos dienos ieškovas kreipėsi į darbdavį dėl sugrąžinimo dirbti pilnu etatu, tačiau atsakovas tokį ieškovo prašymą tenkinti atsisako. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas į atsakovą kreipėsi 2011-10-13 su prašymu sudaryti darbo ginčų komisiją, kad išspręsti neteisėtą darbo sutarties pakeitimą (b.l. 17), 2011-10-21 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu išieškoti iš atsakovo jo gautus atlyginimus nuo 2009-10-14 iki 2011-10-01 pinigine kompensacija apskaičiuoti (b.l. 18), 2011-10-24 ieškovas kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu (b.l. 19), 2011-10-27 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu patenkinti prieš tai minėtus prašymus, kadangi atsakymo negavo (b.l. 20). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atsakymo, ieškovas į ją kreipėsi 2011-09-01 (b.l. 15). 2011 m. rugsėjo 29 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius informavo ieškovą, kad jo pareiškimo pagrindu atliko reaguojamąjį patikrinimą darbovietėje, dėl kurio metu nustatytų pažeidimų, nusiuntė pranešimą atsakovui laikytis LR Darbo kodekso (toliau - LR DK) nuostatų (b.l. 15-16). Ieškovui LR Valstybinė darbo inspekcija nurodė, jog „dėl iškilusio darbo ginčo darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį, kuris šiam klausimui išspręsti sudarys darbo ginčų komisiją“. 2011-10-13 ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas sudaryti darbo ginčų komisiją, išieškoti gautus atlyginimus (b.l. 17-20). Darbo ginčų komisija nusprendė nenagrinėti ieškovo 2011-10-13 prašymo dėl neteisėto jo darbo sutarties pakeitimo dirbti 20 val. per savaitę, nes yra praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas (b.l. 21). Pateikta ieškovo darbingumo lygio pažyma iš kurios matyti, kad 40 proc. darbingumo lygis ieškovui nustatytas nuo 2009-06-19 iki 2011-07-25 (b.l. 30), t.y. iki ieškovo pensinio amžiaus, dėl to ginčo nekyla, tai patvirtino ir ieškovas. Kaip nurodo atsakovas jis dėl susidariusios situacijos konsultavosi su LR Valstybine darbo inspekcija, ką patvirtina atsakymas (b.l. 47, 48). Byloje pateiktos UAB „Rieduva“ darbo tvarkos taisyklės (b.l. 59), sargo-elektriko pareiginiai nuostatai (b.l. 64-66), Darbuotojų supažindintų su pareiginiais nuostatais bei darbuotojų supažindintų su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnalais (b.l. 60-63) iš kurių matyti, kad ieškovas su šiomis taisyklėmis bei nuostatais buvo supažindintas. Pateikta ieškovo asmens medicininė knygelė iš kurios matyti, kad ieškovui buvo daryti sveikatos patikrinimai 2008-10-22, 2009-10-26, 2010-11-29, 2011-10-03, nurodyta, kad dirbti gali (b.l. 86-90).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
2003-02-28 ieškovas Č. M. buvo priimtas dirbti į UAB „Rieduva“ sargo-elektriko pareigose, nustatant 40 valandų per savaitę darbo trukmę. 2009-06-19 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinis skyrius nustatė ieškovo darbingumo lygį - 40 proc., nurodydamas, kad ieškovas negali dirbti: kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB(A), kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių bei keliant daugiau kaip 15 kg krovinius rankomis. Rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką. Nuo 2005-07-01 įsigaliojus naujai darbingumo lygio nustatymo tvarkai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį asmenims nuo 18 m. iki senatvės pensijos amžiaus. Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis 2005-03-21 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Remiantis minėtu įsakymu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba darbingumo lygį nustato vertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmenį gydančio gydytojo pateiktus ir gydytojų konsultacinės komisijos patikrintus ir patvirtintus dokumentus. Asmens darbingumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalais, t.y.: asmuo laikomas nedarbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba jam nustato 0-25 proc. darbingumo lygį ir kai asmuo negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t.y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje; asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba jam nustato 30-55 proc. darbingumo lygį ir kai asmuo gali dirbti įprastinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas; asmuo laikomas darbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato 60-100 proc. darbingumo lygį. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas Č. M. iš dalies darbingas, jam rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką ir vengti aukščiau nurodytų rizikos veiksnių. Atsakovas UAB „Rieduva“ atsižvelgdamas išvadą 2009-10-12 d. pateikė ieškovui siūlymą dėl darbo trukmės ir darbų ribojimo, kadangi išvadoje nurodyti rizikos veiksniai, kaip nurodo atsakovas egzistavo ieškovo Č. M. darbe: 1) fizikiniai rizikos veiksniai - kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių: sargai dirba tiek dieną, tiek naktį, todėl dirbdamas darbuotojas patenka į šiluminės aplinkos kaitas, kai dieną šilta, o naktį šalta, be to, sargas naktį kas 20 min. privalo apeiti apžiūrėti teritoriją, kas taip pat sukelia šilumos aplinkos kaitas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas UAB „Rieduva“ skyrė ieškovą dirbti visada tik dienos metu, kai nereikia kas 20 min. apeiti saugomos teritorijos, ir kada, tikėtina, yra mažiausia temperatūrų kaita; 2) Ergonominiai rizikos veiksniai - keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg: sargui išvalius teritoriją ir nešant talpose šiukšles į šiukšliadėžę talpa gali sverti daugiau kaip 15 kg, o žiemos metu valant teritoriją nuo sniego, sniego semtuvas su sniegu (ypač kai sniegas šlapias) gali viršyti 15 kg svorį. Todėl atsakovas UAB „Rieduva“ sudarė ieškovui tokias darbo sąlygas, kai jam atėjus į darbą naktinis sargas jau bus sutvarkęs teritoriją. Jeigu ir ryte iki pietų snigtų, tai tą darbą atliktų kitas sargas, atėjęs po keturių valandų, t.y. tas, kuris keistų ieškovą Č. M. ir sutvarkytų teritoriją. Teismas netikėti tokiais atsakovo atstovo paaiškinimais neturi pagrindo, šiuos teiginius pagrindžia ir sargo-elektriko pareiginiai nuostatai (b.l. 64-66). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kiekvienam žmogui turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Reikalavimas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas dėl savo svarbos darbo teisinių santykių reguliavimo srityje pripažintas vienu iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 str. 1 d. 5 p.). Kiekvienos darbo sutarties neatskiriama sąlyga yra darbdavio įsipareigojimas darbuotojui užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais pagal įstatymą įpareigotas darbdavys. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir jos aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 11, 14 str., DK 260, 261 str.). Ginant darbuotojų sveikatos apsaugos interesą įstatyme nustatyti atvejai, kada turi būti atliekami privalomi sveikatos patikrinimai (DK 265 str., DSSĮ 21 str.). Vis dėlto, jeigu darbuotojo sveikatos būklė pablogėja ir kompetentinga institucija – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konstatuoja jam atitinkamo lygio nedarbingumą, tai šios institucijos priimti sprendimai dėl neįgalaus asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui (DSSĮ 38 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2007, yra konstatuota, kad pagal DK 260 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Negalėdamas pagal sveikatos būklę dirbti visos darbo dienos ir atsisakydamas dirbti sutrumpintą darbo dieną pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadas, darbuotojas sukuria padėtį, kai tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui jis nepajėgus pagal sveikatos būklę, tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai. Aptariamos medicinos įstaigos išvadose nurodžius darbuotojui negalint dirbti normalaus darbo laiko ir šiam atsisakius dirbti sutrumpintą, darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Taigi, kaip matyti, atsakovas UAB „Rieduva“ atsižvelgdamas į 2009-06-19 d. išvadą, darbuotojui turinčiam rimtų sveikatos sutrikimų, pateikė ieškovui siūlymą dėl darbų ribojimo, esant rekomendacijai dirbti ne visą darbo dienos ar darbo savaitės darbo laiką ir tam tikriems rizikos veiksniams (b.l. 12). Ieškovas Č. M. pateikė prašymą leisti dirbti 35 val. per savaitę, t.y. 7 val. per dieną (b.l. 13), vėliau – 4 val. per dieną (b.l. 14). Nors ieškovas teigia, kad prašymą dirbti 4 val. per dieną jis parašė darbdavio spaudžiamas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė (CPK 177, 178 str.). Be to teismas laiko, kad toks darbo krūvis (35 val. per savaitę) būtų buvęs neproporcingas jo darbingumui, kuris sudarė 40 procentų (b.l. 11). Todėl teismas laiko, kad darbdaviui nesutikus tenkinti tokio ieškovo prašymo, o ieškovui nesutikus keisti savo pozicijos, atsakovas galėjo jį iš viso atleisti iš darbo, todėl teismas daro išvadą, kad prašymas dirbti 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę nepažeidė ieškovo interesų, priešingai – juos atitiko, kadangi teismo įsitikinimu, prašomas dirbti darbo laikas buvo proporcingas nustatytam darbingumo lygiui (40 proc.). Nuo 2009-10-14 d. buvo pakeista ieškovo darbo sutartis, nustatant 20 darbo valandų per savaitę darbo trukmę (b.l. 21). 2009-10-14 atsakovas priėmė įsakymą Nr. P-21 „Dėl darbų ribojimo esant rizikos veiksniams ir darbo sutarties sąlygų keitimo sargui elektrikui Č. M.“ (b.l. 44). Be to kaip matyti iš LR Valstybinės darbo inspekcijos atsakymo, atsakovas UAB „Rieduva“ dėl šios situacijos taip pat konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija (b.l. 47-48), taigi sprendimo nepriėmė skubotai, gilinosi į susidariusią situaciją. Teismas daro išvadą, kad darbo sutarties pakeitimas su ieškovu buvo sudarytas ieškovo Č. M. iniciatyva, be jokio spaudimo ieškovui, kadangi ieškovas nepateikė jokių ekonominio ar kokio kitokio spaudimo jam įrodymų (CPK 177, 178 str.). Be to teismas daro išvadą, kad toks darbo sutarties pakeitimas atitiko ieškovo interesus pagal jam nustatytą darbingumo lygį. Faktinės aplinkybės, darbingumo lygio pažyma (b.l. 30), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 11) patvirtina, kad darbuotojas turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių turėjo būti ribojama darbo laiko trukmė bei sąlygos. Siūlymas ieškovui sutikti su darbo krūvio mažinimu, nesutikimo atveju atleidžiant darbuotoją DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pats savaime nepažeidė darbuotojo teisių. Minėta sutartis nebuvo nutraukta aukščiau nurodytu pagrindu, taip pat darbo sutartis nebuvo pakeista vienašaliu darbdavio sprendimu. Minėtos darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos paties ieškovo Č. M. prašymu, šalims laisva valia sudarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Ieškovas Č. M. teigia, kad su darbo krūvio sumažinimu sutiko ekonominio spaudimo įtakoje, tačiau pakeistomis darbo sąlygomis darbuotojas dirbo ilgą laiką, nesiskundė ir ieškinyje nurodytus reikalavimus darbdaviui iškėlė tik praėjus 2 metams. Teismas daro išvadą, kad toks darbo krūvio mažinimas atitiko Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti 2009-10-14 darbo sutarties pakeitimą neteisėtu, bei priteisti už laikotarpį nuo 2009-10-14 iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo kaip nepagrįstas bei neįrodytas atmestinas (CPK 177, 178 str.).
Be to atsakovas posėdžio metu šiems reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas laiko, jog posėdžio metu nustatyta, kad ieškovo teisės dėl darbo sutarties pakeitimo nėra pažeistos, taigi nėra pagrindo ir taikyti ar atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi neesant pažeistos teisės jis nėra ir prasidėjęs. Be to atkreiptinas dėmesys, kad DK 297 str. nustatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sąlygų pakeitimu, jis į teismą turi teisę kreiptis per 1 mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo. Šiuo atveju ieškovas kreipiasi po dviejų metų po darbo sutarties pakeitimo ir prašo už 2 metus išmokėti neišmokėtą dalį darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs jei būtų dirbęs nesutrumpintą darbo laiką. Teismas laiko, kad kreipimasis po dviejų metų nėra protingas bei sąžiningas terminas atsakovo atžvilgiu, kadangi jis iš karto po darbo sutarties pakeitimo apie tai žinojo ir laukė du metus, o dabar už 2-jų metų laikotarpį prašo priteisti jo manymu neteisėtai neišmokėtą darbo užmokestį, akivaizdu, jog per 2-jų metų laikotarpį gali susikaupti nemaža suma, kas gali apsunkinti atsakovo finansinę padėtį.
Ieškovas taip pat prašo dabar jį grąžinti į darbo laiką buvusį iki darbingumo lygio nustatytmo – 40 valandų per savaitę. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu yra visiškai darbingas, tačiau teismas nelaiko šio jo teigimo įrodyta aplinkybe. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Ieškovas yra pensijinio amžiaus, todėl jam darbingumo lygis nenustatinėjamas, tačiau tai nereiškia, kad jo sveikatos būklė pagerėjo. Teismas laiko, kad jeigu ieškovas laiko, kad jis visiškai pasveiko po to, kai jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis jis turėtų apie tai pateikti įrodymus (CPK 177, 178 str.), kadangi vien pensijinio amžiaus suėjimas pats savaime neįrodo ir neapsrendžia sveikatos būklės pagerėjimo, tai neįrodo, kad ieškovas yra sveikas ir pilnai darbingas ir kad jis gali dirbti piną darbo dieną be jokių apribojimų. Ieškovas kaip įrodymą pateikia asmens medicininę knygelę, kurioje yra spaudai apie profilaktinį sveikatos patikrinimą, nurodant „dirbti gali“ (b.l. 89-90). Tačiau kaip matyti iš šių spaudų uždėjimo datų, jie analogiški buvo dėti ir ieškovo dalinio darbingumo lygio nustatymo metu, ir dabar, jam sukakus pensijinį amžių. Taigi teismas daro išvadą, kad jie nėra informuojantys apie darbingumo lygį, jie, kaip beje ir nurodyta, uždėti po profilaktinio, bet ne po išsamaus sveikatos patikrinimo. Teismas daro išvadą, kad šis įrašas “dirbti gali“ (kuris buvo ir dalinio darbingumo lygio nustatymo metu) neįrodo, kad ieškovas visiškai pasveiko ir yra visiškai pilnai darbingas (CPK 177, 178 str.). Taigi esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei neesant įrodymų bei išsamių duomenų apie ieškovo sveikatos būklės pagerėjimą po pensijinis amžiaus suėjimo, jo reikalavimas grąžinti į daarbą nustatant 40 valandų darbo savaitę atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 177, 178 str.).
Ieškovo ieškinį atmetant visiškai, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos pateiktos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 2000 Lt (b.l. 98-102) (CPK 98, 93 str.)
Vadovaujantis CPK 263, 264, 265, 268, 270, 284 str., teismas
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Č. M. a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Rieduva“ į/k 133617490 2000 Lt (du tūkstančius litų) už advokato pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.