Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

instituciją atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, o universitetas neatlieka jokio mokslo darbo vertinimo, susiklosto situacija, kada aukštosios mokyklos sprendimas tampa tik formaliu jau įvykusio juridinio

fakto konstatavimu. Tai paneigia aukštosios mokyklos autonomiją. Neturint teisės svarstyti, ar Kontrolieriaus konstatuoti faktai dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų yra esminiai ir pakankami mokslo laipsnio atėmimui, mokslo institucija yra nepagrįstai apribojama, o asmuo, kurio mokslinė veikla yra nagrinėjama, negali tikėtis protingo ir sąžiningo ekspertinio vertinimo. Kontrolieriaus priimtas sprendimas gali būti laikomas prielaida pradėti tyrimą ir atlikti mokslo laipsnio atšaukimo procedūrą, tačiau ne besąlyginiu pagrindu atšaukti Universiteto suteiktą mokslo laipsnį. Naujai paaiškėjusios ir (ar) mokslo laipsnio suteikimo metu egzistavusios aplinkybės, kurios

sudaro pagrindą abejoti dėl suteikto mokslo laipsnio teisėtumo ir pagrįstumo privalo būti įvertinamos kompetentingų asmenų, turinčių specialiųjų žinių. Kontrolierius, įpareigodamas aukštąją mokyklą panaikinti mokslo laipsnį, remiasi tik mokslo kūrinio teksto technine analize (nagrinėjamos bylos atveju – netinkamo citavimo pavyzdžiais ir pan.), o specialiųjų mokslinių žinių (nagrinėjamu atveju – vadybos) neturi. Tokia situacija, kada sprendimas dėl mokslo laipsnio suteikimo gali būti panaikinamas neturinčio atitinkamos mokslo srities kvalifikacijos asmens vienašaliu sprendimu, negali būti laikoma teisėta. Teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų tik toks atvejis, jeigu mokslo laipsnis būtų panaikinamas (analogiškai kaip suteikiamas) ne vieno asmens sprendimu, o mokslo srities ekspertų grupės vertinimu. Aprašo nustatyta mokslo laipsnio atšaukimo tvarka neužtikrina asmens, kurio mokslo laipsnio suteikimo teisėtumas yra kvestionuojamas, sąžiningo ir kompetentingo išklausymo, nulemia itin formalų situacijos tyrimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad nagrinėjau atveju nebuvo pagrindų mokslo laipsnio atšaukimui. Kontrolieriaus Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, t.y. iš Sprendimo visiškai neaišku, koks akademinės etikos pažeidimas ir dėl kokių konkrečių P. B. veiksmų (citavimo Monografijoje, pasirėmimo kitų autorių kūriniais, Monografijos santraukos, P. B., kaip (duomenys neskelbtini) veiklos ar kitų aspektų) yra nustatytas. Kontrolieriaus atlikto tyrimo medžiagoje, nei Sprendime nėra duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatytas tariamas Monografijos neatitikimas originalumo ir naujumo kriterijams. Kontrolieriaus tyrimo objektas nesutampa su habilitacijos procedūros objektu. Kontrolierius vertina nuorodų į kitus kūrinius tinkamumą (citavimo aspektus), tačiau netiria mokslo darbo originalumo ir naujumo aspektų, kurie yra esminiai atliekant habilitacijos procedūras. Monografija yra tik vienas iš mokslinės veiklos elementų, vertinamų habilitacijos procedūros metu. 1996 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai (suvestinė redakcija 2001 m. liepos 11 d. – 2002 m. rugsėjo 10 d.) apibrėžė, kad vertinimui pateikiamos ne mažiau kaip aštuonios mokslo publikacijos ir t.t. Taigi, Kontrolieriaus vertinimas apsiriboja vieninteliu elementu (išvadomis dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų). Tuo tarpu mokslo institucija, suteikdama (panaikindama) mokslo laipsnį, taiko daug kriterijų, kurie gali lemti mokslo laipsnio suteikimą (atėmimą). Be to, nagrinėjamoje byloje pats Kontrolierius nurodė, kad „habilitacinė procedūra nebuvo vertinta“ (Sprendimo 12 puslapis), nepaisant to, Kontrolierius nusprendė, kad pareiškėjo aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti panaikinta ir įpareigojo tą padaryti. Ieškovas laiko, kad citavimo netaisyklingumas negali lemti visos asmens mokslinės veiklos nuvertinimo ir mokslo laipsnio atšaukimo. Monografija yra tik vienas iš mokslinės veiklos elementų, vertinamų habilitacijos procedūros metu. 1996 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1317 patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai (suvestinė redakcija 2001 m. liepos 11 d. – 2002 m. rugsėjo 10 d.) apibrėžia, kad vertinimui pateikiamos ne mažiau kaip aštuonios mokslo publikacijos ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Habilitacinis komitetas, kurio sudėtis patvirtinta Vilniaus Universiteto Senato 2002 m. birželio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 12 ir VGTU Senato 2002 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 14, 2002 m. spalio 11 d. posėdyje priimtu sprendimu nusprendė suteikti ieškovui P. B. socialinių mokslų srities vadybos ir administravimo krypties habilituoto daktaro mokslo laipsnį. Habilitacijos procedūra vykdyta P. B. monografijos (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato 2018 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 102-4.2 „Dėl Habilitacijos komiteto nutarimo atšaukimo” nutarta atšaukti Vilniaus Gedimino technikos universiteto habilitacijos komiteto 2002 m. spalio 11 d. sprendimą suteikti P. B. socialinių mokslų srities vadybos ir administravimo krypties hablituoto daktaro mokslo laipsnį. Nutarime nurodyta, kad mokslo laispnis atšaukiamas, vykdant Lietuvos Respublikos etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. SP-22 “Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų”, kuriuo be kita ko buvo nutarta įpareigoti Vilniaus Gedimino technikos universitetą atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo. Įpareigojimas atšaukti mokslo laipsnį priimtas remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo. Ieškovas apskundė Lietuvos Respublikos etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. SP-22 “Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų” Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-756-624/2021, nutarta pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas P. B. skundas, ir pareiškėjo P. B. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalį Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“, kuria nuspręsta įpareigoti Vilniaus Gedimino technikos universitetą atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo.

Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimas įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo, buvo priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktu, pagal kurį išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-756-624/2021, yra pasisakyta, kad Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintos priemonės privalomumo aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusiai institucijai, savo esme yra teisinę atsakomybę nustatanti priemonė, todėl pagal teisinę atsakomybę nustatančio įstatymo taikymas praeityje susiklosčiusiems santykiams nėra galimas, Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos gali būti taikomos tik dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, kurie buvo įvykdyti po 2009 m. gegužės 12 d. (t. y. po 2009 m. balandžio 30 d. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 įsigaliojimo). Kadangi pareiškėjas pateikė savo Monografiją habilitacijos procedūrai 2002 m. rugpjūčio 10 d. ir habilitacijos procedūra buvo baigta 2002 m. spalio 11 d. VGTU Monografijos pagrindu jam suteikus habilitaciją, t. y. iki 2009 m. gegužės 12 d., Kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalis, kuria, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatomis, VGTU įpareigotas atšaukti sprendimą dėl pareiškėjui suteikto kvalifikacinio laipsnio, negali būti laikoma teisėta dėl lex retro non agit principo kylančio draudimo įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodyti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-756-624/2021, yra nuspręsta, kad kontrolieriaus įpareigojimas Vilniaus Gedimino technikos universitetui atšaukti sprendimą dėl ieškovui P. B. suteikto kvalifikacinio laipsnio negalėjo būti taikomas ieškovo atžvilgiu. Ginčijamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato 2018 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 102-4.2 „Dėl Habilitacijos komiteto nutarimo atšaukimo” priimtas ne kaip mokslo įstaigos savarankiškai priimtas sprendimas, o vykdant imperatyvų Lietuvos Respublikos etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-22 “Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų” įpareigojimą atsakovui atšaukti ieškovui suteiktą kvalifikacinį laipsnį ir neatliekant kontrolieriaus nustatytų ieškovo etikos pažeidimų vertinimo, ar jie suponuoja pagrindą atšaukti ieškovui suteiktą kvalifikacinį laipsnį. Esant minėtai kontrolieriaus sprendimo daliai panaikintai įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, panaikintos kontroliariaus sprendimo dallies pagrindu priimtas atsakovo 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato nutarimas Nr. 102-4.2 „Dėl Habilitacijos komiteto nutarimo atšaukimo” taip pat panaikinamas, kaip neteisėtas.

Ieškovas taip pat ginčija ir prašo teismą panaikinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto suteiktų mokslo laipsnių atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato 2017 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 100-3.2, 13 punktą, kuris numato, kad tais atvejais, kai apie padarytus procedūrinius pažeidimus arba akademinio nesąžiningumo faktus priimtuose sprendimuose konstatuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vilniaus Gedimino technikos universitetas šių procedūrų pažeidimo ir/ arba faktų dėl nesąžiningumo nebetikrina, o tokiais atvejais iš karto inicijuoja mokslo laipsnio atšaukimo procedūrą. Ieškovas laiko, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, kuris suteikia Kontrolieriui teisę įpareigoti mokslo instituciją atšaukti suteiktą mokslo laipsnį, o universitetas neatlieka jokio mokslo darbo vertinimo, susiklosto situacija, kada aukštosios mokyklos sprendimas tampa tik formaliu jau įvykusio juridinio fakto konstatavimu, kas paneigia aukštosios mokyklos autonomiją.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas administracinėje byloje Nr. Nr. eA-756-624/2021 2019 m. birželio 27 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai. Šiame nutarime konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kontrolieriui yra suteikti įgaliojimai, nustačius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, inter alia plagijavimą ar kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ar konkurso laimėtojo, konstitucinė mokslo ir tyrimų laisvė ir Konstitucijos garantuojama aukštųjų mokyklų autonomija yra varžoma akivaizdžiai labiau, negu reikia viešajam interesui ginti – aukštojo mokslo kokybei, inter alia akademinės etikos ir procedūrų laikymosi kontrolei, užtikrinti. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Kontrolierius sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti suteiktą aukštojo mokslo kvalifikaciją ar sprendimą dėl konkurso laimėtojo priima ne įvertinęs bendrą mokslinių tyrimų ir mokslo darbų mokslinį lygį, o patikrinęs, ar atliekant mokslinius tyrimus arba studijuojant buvo laikomasi akademinės etikos ir procedūrų normų, inter alia akademinio sąžiningumo, mokslinių tyrimų rezultatų autentiškumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principų, ir ar nebuvo padaryta, be kita ko, plagijavimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, susijusių su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas neturėtų suponuoti tokios pačios sprendimo dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos ar konkurso laimėtojo atšaukimo tvarkos, kokia nustatyta sprendimui suteikti aukštojo mokslo kvalifikaciją ar paskelbti konkurso laimėtoją priimti. Konstitucinis Teismas nutarė, kad nėra pagrindo teigti ir to, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo ir teisingumo reikalavimų, pažeidžiama Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija, 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokslo ir tyrimų laisvė.

Taigi, nors Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas dėl Kontrolieriaus įpareigojimo mokslo įstaigai atšaukti suteiktą kvalifikacinį laipsnį nagrinėjamu atveju negali būti taikomas ieškovo P. B. atžvilgiu, tačiau minėta įstatymo norma nepažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo ir teisingumo reikalavimų, Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojamos aukštųjų mokyklų autonomijos, 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos mokslo ir tyrimų laisvė. Todėl ir atsakovo VGTU Senato 2017 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 100-3.2 patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto suteiktų mokslo laipsnių atšaukimo tvarkos aprašo 13 punktas, kuriuo iš esmės yra reglamentuota Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo tvarka, nesuponuoja ieškinyje nurodytų pažeidimų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Be to pažymėtina, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto suteiktų mokslo laipsnių atšaukimo tvarkos aprašo 13 punktas yra skirtas reglamentuoti kvalifikacinio laispnio atšaukimo tvarką, kai mokslo įstaiga įpareigojama atšaukti mokslo laipsnį tam įgaliojimus turinčių institucijų ir pareigūnų, įskaitant Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įpareigojimus numatytus Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte. Kadangi kaip aukščiau paminėta, Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos ieškovo atžvilgiu negali būti taikomos, tai jų įgyvendinimą reglamentuojantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto suteiktų mokslo laipsnių atšaukimo tvarkos aprašo 13 punktas ieškovo teisių nepažeidžia.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-756-624/2021, yra konstatuota, kad Kontrolierius, vykdydamas tyrimą, neviršijo savo įgaliojimų, o 2017 m. spalio 17 d. sprendimo išvada, kad ieškovo P. B. Monografijoje yra plagiato požymių ir P. B. pažeidė akademinę etiką, pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taigi, Kontrolieriaus išvada tiek dėl kontrolieriaus kompetencijos konstatuoti akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimus, tiek dėl šios išvados pagrįstumo yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, ir ši kontrolieriaus sprendimo dalys yra nepanaikinta. Byloje nebuvo ginčijama atsakovo kaip mokslo įstaigos teisė atšaukti jos suteiktą kvalifikacinį laipsnį dėl akademinės etikos pažeidimo. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja mokslo įstaigos teisę pačiai priimti sprendimus dėl papildomo tyrimo atlikimo tais atvejais, kai apie padarytus procedūrinius pažeidimus arba akademinio nesąžiningumo faktus priimtuose sprendimuose konstatuoja Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius ar kitos kompetetingos tokį tyrimą atlikti institucijos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog VGTU Senato 2017 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 100-3.2 patvirtinto Vilniaus Gedimino technikos universiteto suteiktų mokslo laipsnių atšaukimo tvarkos aprašo 13 punktas pažeidžia jo teises, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas 50 proc. (visiškai patenkintas vienas iš dviejų ieškovo reikalavimų). Pagal byloje šalių pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovas patyrė 150,00 EUR žyminio mokesčio išlaidų, kurių 50 proc. priteisiama iš atsakovo ieškovui Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, sudarančias 6,83 EUR, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

panaikinti 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senato nutarimą Nr. 102-4.2 „Dėl Habilitacijos komiteto nutarimo atšaukimo”.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ieškovui P. B. 75,00 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.