- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-2322-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04671-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- IĮ Nekilnojamojo turto agentūros ,,(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- D. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 2.5.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IĮ Nekilnojamojo turto agentūros ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės IĮ Nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl sandoriu sulygto atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeidžiančia atsakovės teise, institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė IĮ Nekilnojamojo turto agentūra „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš atsakovės 651,65 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakove 2010-11-09 sudarė pavedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įpareigota tarpininkauti parduodant atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus sav., (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovė surado atsakovės turtui pirkėją, 2014-03-10 susitikimo metu buvo suderinti esminiai turto pirkimo–pardavimo klausimai, tačiau atsakovė 2014-03-12 pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo, nors 2014-03-20 turto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė su ieškovės surasta pirkėja V. T.. Tokiu būdu atsakovė pažeidė sutarties nuostatas (pardavė butą dar nenutraukus sutarties), todėl prašo iš atsakovės priteisti ½ atlyginimo pagal Sutarties 7.4. p., t. y. 282,38 Eur.
Atsakovė D. Ž. priešieškiniu prašė pripažinti tarpusavio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtą ir pažeidžiančią D. Ž. teises, skirti ieškovei nekilnojamojo turto agentūrai „(duomenys neskelbtini)“ 868,86 Eur baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu (t. 1, b. l. 150-156):
Atmetė ieškovės IĮ Nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą priteisti iš atsakovės D. Ž. ½ atlyginimą (282,38 Eur) už sutarties pažeidimą.Atmetė atsakovės D. Ž. prašymą pripažinti tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir pažeidžiančią atsakovės teises.Netenkino atsakovės D. Ž. prašymo pripažinti tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir pažeidžiančią atsakovės teises.Priteisė valstybei iš ieškovės IĮ Nekilnojamojo turto agentūros „(duomenys neskelbtini)“ 8,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad 2014-04-09 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas prieštarauja 2010-10-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-6062-854/2010. Ieškovė nepateikė duomenų, ar bendradarbiavo su tarnyba, nagrinėjant atsakovės skundą bei nenurodė, kodėl nesikreipė į teismą dėl tokio nutarimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad svarbu išsiaiškinti, ar tuo metu, kai atsakovė pardavinėjo turtą V. T., t. y. nuo 2014-03-14 iki 2014-03-20, galiojo tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta sutartis ar ne. Teismas pažymėjo, kad atsakovės su ieškove sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė suprato, kad sutartis buvo nutraukta, jai pareiškus prašymą bei sumokėjus administravimo mokestį, kadangi ieškovė, priimdama administravimo mokestį, sutiko su atsakovės prašymu dėl sutarties nutraukimo, nenurodė, kad ieškovei reikia laiko užbaigti pradėtas turto pardavimo procedūras ar kt., todėl sutartis dar galioja 30 darbo dienų. Tolimesnis sutarties galiojimas būtų betikslis ir pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi atsakovei be pagrindo būtų suvaržyta teisė net 30 darbo dienų nepardavinėti buto, kas laikytina atsakovės, kaip vartotojos, teisių pažeidimu. Teismas sprendė, jog sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2014-03-12. Teismas vertino liudytojos V. T. parodymus, kuriais netikėti teismas neturėjo pagrindo, nenustatė, kad V. T. ir atsakovė būtų buvusios pažįstamos ar bendrautų po sandorio sudarymo, nenustatė V. T. intereso nagrinėjamoje byloje ir kitų prieštaravimų liudytojos nurodomose aplinkybėse. Teismas nesirėmė ieškovės liudytojos Č. L. parodymais, nes jie prieštaringi, be to liudytoja dirba ieškovės įmonėje. Teismas konstatavo, kad atsakovė butą pardavinėjo jau sutarčiai pasibaigus, todėl nepažeidė Sutarties 3.3 p. Dėl priešieškinio. Priešieškinyje visiškai nenurodyta, kaip pasireiškė ir ar vis dar pasireiškia atsakovės teisių pažeidimas, kurios sutarties nuostatos yra neteisėtos, kodėl jos yra neteisėtos. Teismas negalėjo ex officio konstatuoti atsakovės teisių pažeidimo, jei atsakovė pati nenurodo, kaip jie pasireiškė. Tas pats pasisakytina ir apie visos sutarties neteisėtumo faktą. Dėl baudos ieškovei pagal CPK 95 str. 1 d. paskyrimo – teismas nenustatė, kad ieškovė akivaizdžiai ir netoleruotinai piktnaudžiavo jai įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar kt., priešingai, ieškovė manydama, kad jos teisė yra pažeista, realizavo jai Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, todėl atsakovės D. Ž. prašymo, dėl ieškovės nubaudimo 868,86 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis byloje, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-17 sprendimą dalyje, kurioje nutarta atmesti agentūros ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-328-571/2015 ir priimti naują sprendimą – agentūros ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 1-3).
Motyvuose nurodė, kad atsakovei buvo paaiškintos ieškovės tarpininkavimo sutarties paslaugų 3.3 ir 7.4 punktų sąlygos, jas atsakovė suprato. Nuostata apie išankstinį įspėjimą apie sutarties nutraukimą atitinka CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Įstatymas imperatyviai reikalauja, kad antroji šalis privalo iš anksto pranešti apie numatomą sutarties nutraukimą. Nepagrįsta teismo pozicija, kad šalys sutartį nutraukė pranešimo apie nutraukimą pasirašymo dieną. Kad aukščiau nurodytos sąlygos tinkamos ir nepažeidžia vartotojų teisių pripažino ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6062-854/2010 patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir agentūros taikos sutartį, pakeistos sutarties sąlygos atitinka visus sąžiningų vartojimo sutarčių principus. Atsakovė yra pažeidusi sutartinius įsipareigojimus, ji teisme pripažino, kad ieškojo savo nekilnojamajam turtui pirkėjo sutarties galiojimo metu ir jį pardavė nepasibaigus įspėjimo terminui dėl sutarties nutraukimo. Teismas vadovavosi tik atsakovės pozicija bei jos liudytojos parodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-358-571/2015 palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 12-15).
Motyvuose nurodė, kad ieškovė nuo pat sutarties pasirašymo netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Nuo 2008-05-20 negavo iš ieškovės jokios ataskaitos apie jos atliktą darbą parduodant atsakovės turtą – butą. Atsakovė pati skambindavo ieškovei ir klausdavo, ar neatsirado pirkėjas butui. Ieškovės atstovai nenoriai bendravo, agentūra skelbimus buvo įdėjusi tik į internetinį puslapį „Skelbiu lt.“ ir į „Alio reklama“. Praradusi viltį parduoti butą per agentūrą, atsakovė 2014-03-12 nutraukė sutartį, sumokėjo ieškovei 300 Lt administravimo mokestį. Pačiai atsakovei įdėjus skelbimus į visus jai žinomus internetinius puslapius, 2014-03-14 atsirado buto pirkėja – V. T., su kuria 2014-03-20 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Teismas teisingai padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė suprato, jog sutartis buvo nutraukta jai pareiškus prašymą bei sumokėjus administravimo mokestį, kadangi ieškovė, priimdama administravimo mokestį, sutiko su atsakovės prašymu dėl sutarties nutraukimo, nenurodė, kad ieškovei reikia laiko užbaigti pradėtas turto pardavimo procedūras ar kt. ir todėl sutartis dar galioja 30 darbo dienų. Teismas teisingai ištyrė visus įrodymus ir nustatė, kad atsakovė butą pardavinėjo sutarčiai su ieškovė pasibaigus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Ginčo esmė, - ar atsakovė pažeidė 2010 m. lapkričio 9 d. (su vėlesniais pratęsimais) tarpininkavimo paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (toliau - sutartis), dėl ko ieškovei atsirado teisė prašyti sutartinių netesybų (sutarties 7.4 p.).
Nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2008 m. vasario 20 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo surasti 1 kambario butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus sav., (duomenys neskelbtini), pirkėją. Sutartis pratęsta iki 2010 m. gruodžio 30 d. 2010 m. lapkričio 9 d. ieškovė atsakovei išsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad atsakovė turi atvykti pasirašyti naują sutartį, kuri yra paruošta atsakovei palankesnėmis sąlygomis. 2010 m. lapkričio 9 d. sudarė, palankesnę atsakovei sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įpareigojo tarpininkauti parduodant atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus sav., (duomenys neskelbtini). Ši sutartis du kartus pratęsta, t. y. iki 2014 m. gruodžio 31 d., turto pardavimo kainą sumažinant iki 85 000 Lt. Atsakovė 2014 m. kovo 12 d. pateikė prašymą agentūrai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nutraukimo (sutarties 7.3 p.). 2014 m. kovo 20 d. butą, esantį Vilniaus sav., (duomenys neskelbtini), atsakovė pardavė V. T..
Lietuvos Respublikos CK 6.189 straipnyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo, jog šalys buvo sudarę vartojimo sutartį. Byloje nenustatyta, kad ši sutartis, ar jos tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, pažeidžiančios atsakovės teises. Kaip matyti, atsakovės priešieškinis šioje dalyje (dėl sutarties pripažinimo neteisėta ir pažeidžiančia atsakovės teises) yra atmestas (skundo šioje dalyje nėra). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos galėtų būti laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad šiuo atveju pakankamai svarbi aplinkybė, jog sutarties sąlygos yra tipinės, kurios yra suderintos su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir patvirtintos 2010 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b. l. 101-107), t. y. ieškovė neįtraukė jokių papildomų, neįtrauktų į tipinę sutartį sąlygų, kas leidžia spręsti, jog sudarant sutartį ieškovė buvo sąžininga ir turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog šalys privalo laikytis pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, o ginčus spręsti, vadovaujantis sutarties sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovė nepažeidė sutarties 3.3 punkto nuostatų, nes butą pardavė jau nutraukus sutartį su ieškove.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada.
Sutarties 7.3 punktas numato, kad „sutartis gali būti nutraukta prieš terminą bet kurios iš šalių, raštu pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų“, t. y. atsakovei suteikta teisė be jokių priežasčių, bet kada nutraukti šią terminuotą sutartį, pranešant apie tai prieš 30 dienų. Taigi, pagal šią sąlygą, sutartis vienašališkai gali būti laikoma nutraukta praėjus 30 dienų po pranešimo ieškovei. Pažymėtina, kad ši sutarties sąlyga yra visiškai aiški ir suprantama. Byloje nustatyta, kad prašymą dėl sutarties nutraukimo atsakovė pateikė 2014 m. kovo 12 d., todėl sutartis laikytina nutraukta po 30 dienų, t. y. 2014 m. balandžio 12 d.
Sutarties 3.3 punktas numato, kad „klientas pareiškia, kad sutarties galiojimo metu savarankiškai ar per kitus asmenis nepardavinės ar kitaip neperleis nekilnojamojo turto per kitus tarpininkavimo paslaugas teikiančius asmenis, prieš tai raštiškai neįspėjęs paslaugos teikėjo prieš 30 dienų“, t. y. atsakovė įsipareigojo, sutarties galiojimo laiku, savarankiškai nepardavinėti sutartyje nurodyto turto. Nustatyta, kad atsakovė sutartyje nurodytą turtą (butą) pardavė 2014 m. kovo 20 d., t. y. esant dar galiojančiai sutarčiai, todėl pripažintina, jog atsakovė pažeidė sutarties 3.3 punkto nuostatas.
Sutarties 7.4 punktas numato, kad „klientas pažeidęs šios sutarties 3.3-3.7, 5.1.1-5.1.3 punktuose numatytus įsipareigojimus, esant paslaugos teikėjo reikalavimui, privalo sumokėti paslaugos teikėjui ½ atlyginimo, numatyto sutarties 6.3 punkte netesybas“, t. y. 3 procentus nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos (sutarties 6.3 p.). Taigi, nustačius, jog atsakovė pažeidė sutarties 3.3 punkto nuostatas (pardavinėjo ir pardavė turtą, galiojant sutarčiai), ieškovė pagrįstai prašo sutartinių netesybų (282,38 Eur), kurių dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu. Pažymėtina, kad ieškovės atžvilgiu numatytos tokio paties dydžio netesybos už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą (sutarties 7.5 p.).
Nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prašymo dėl sutarties nutraukimo pateikimo dieną (2014 m. kovo 12 d.) atsakovės sumokėtas, o ieškovės priimtas administravimo mokestis yra pagrindas laikyti, jog ieškovė sutiko su sutarties nutraukimu nuo jo sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė nutraukti sutartį nuo administravimo mokesčio sumokėjimo, sutarties nutraukimo sąlygos yra aiškiai nurodytos sutartyje, todėl nėra jokio pagrindo sutarties nutraukimą susieti su šio mokesčio sumokėjimu. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sutartis nutraukta nuo šio mokesčio sumokėjimo ir nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų. Taip pat nepagrįstu laikytinas teismo argumentas, kad tolimesnis (dar 30 dienų) sutarties galiojimas (po pateikto prašymo nutraukti sutartį ir administravimo mokesčio sumokėjimo) būtų betikslis ir pažeistų atsakovės teises. Pažymėtina, kad atsakovė, šiuo atveju, itin sureikšmina savo, kaip vartotojos, statusą, nes tai, jog ji yra vartotoja, neatleidžia jos nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tai, kad atsakovė nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo dienos dar 30 dienų negali pardavinėti buto, nelaikytina atsakovės teisių pažeidimu, nes šį laikotarpį galioja sutartis, t. y. atsakovės turtą pardavinėja ieškovė, kuri taip pat turi vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus iki sutarties nutraukimo.
Taigi, apeliacinės instancios teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčo dalyje, netinkamai taikė tiek materialinės teisės normas (CK 6.189 str., 6.193 str., 6.200 str. 1 d.), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 str.) ir netinkamai nustatė sutarties nutraukimo momentą, todėl, sprendimo dalis, kurioje ieškinys atmestas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).
Ieškinį patenkinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 28,16 Eur sumokėto žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.) bei 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str., t. 1, b. l. 120-121), viso 728,16 Eur. Sprendimo dalis, dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo valstybei, panaikintina.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą iš dalies ir atmesto ieškinio dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti ieškovei IĮ Nekilnojamojo turto agentūrai „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 282,38 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 38 ct) netesybų bei 728,16 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.