- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-1022-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00169-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. D., G. D.
- Atsakovas
- A. K., R. K., V. K., notarei S
- Trečiasis asmuo
- K. M.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1022-253/2013
2013 m. liepos 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. D. ir G. D. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir G. D. ieškinį atsakovams A. K., R. K., V. K., notarei S. D., trečiajam asmeniui K. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 11 767,72 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos, 2 353,54 Lt, t. y. 5 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007-05-21 iki 2011-04-14, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio gavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2007-05-21 tarp A. D. ir V. K. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėja V. K., pardavė ieškovui A. D. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buto priėmimo–perdavimo aktą ir pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino Šilutės rajono notarė S. D.. 2007-11-20 V. K. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl buto pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo, kaip sudarytos dėl suklydimo. 2008-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2233-351/2008 V. K. pripažinta neveiksnia. 2010-06-23 sprendimu V. K., atstovaujamos A. K., ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010 patenkintas – buto pirkimo–pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu, pritaikius restituciją iš V. K. A. D. priteista 10 000 Lt. 2011-04-14 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atmetė A. D. apeliacinį skundą ir paliko galioti 2010-06-23 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą. Ieškovai nurodo, kas atsakovai žalą ieškovams padarė deliktiniais veiksmais. Civilinėje byloje dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo V. K. buvo atliktos dvi teismo psichiatrinės ekspertizės, nustatyta, kad ji dėl progresuojančių pažintinių funkcijų sutrikimo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Buvo duomenų, kad šie funkciniai sutrikimai pradėjo atsirasti nuo 2001 m. 2007-08-30 V. K. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. 2010-03-18 – 04-27 teismo psichiatrijos aktu nustatyta, kad V. K. 2007-05-21 sandorio sudarymo metu dėl progresuojančio psichikos sutrikimo negalėjo visapusiškai suvokti sudaromo sandorio esmės. Susirgimas V. K. neišsivystė staiga, liga progresavo ir pasireiškė įvairiais jos simptomais. Iš šių duomenų ieškovai teigia, kad V. K. negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų dar iki buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovai A. K. ir R. K., būdami pilnamečiai V. K. vaikai, turėdami pareigą kreiptis į teismą dėl mamos pripažinimo neveiksnia, šios pareigos neatliko. Notarė S. D. patvirtino negalinčio savo veiksmų suprasti ir valdyti asmens sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Teisminio proceso metu dėl šių pareigų neatlikimo ieškovams atsirado tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kurią atsakovai A. K., R. K. ir S. D. remiantis CK 6.268 str. privalo atlyginti. Turtinė žala ieškovams buvo padaryta, kadangi jie buvo įvelti į ilgus teisminius bylinėjimusis dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes turėjo daug bylinėjimosi išlaidų bei privalėjo atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Išieškant šias išlaidas iš A. D., kita ginčo šalis kreipdavosi į antstolius, todėl šios išlaidos taip pat yra turtinė žala. Po buto priėmimo–perdavimo akto surašymo pirkėjui A. D. perėjo nuosavybės teisė į jį. Laikydami šį butą savo nuosavybe ieškovai atliko jame pagerinimus, t. y. įstatė naujas duris, langą. Kadangi panaikinus buto pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pritaikyta restitucija, atlikti pagerinimai yra ieškovų patirti nuostoliai, kurie turi būti atlyginti. Todėl ieškovai patyrė šią žalą: 1) už buto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, notaro atlyginimas, patikras registre – 161,5 Lt; 2) buto priėmimo–perdavimo akto patvirtinimą – 30 Lt; 3) už advokato O. Drobitko atstovavimą byloje dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo – 1 500 Lt; 4) žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Klaipėdos apygardos teisme – 437,72 Lt; 5) skola pagal Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2-2196-599/2009 bei būtinos vykdymo išlaidos – 1 087 Lt; 6) vykdymo išlaidos – 534 Lt; 7) pažymos apie vykdymo eigą išdavimas – 13 Lt; 8) už pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę – 1 325 Lt; 9) žyminis mokestis už prašymą dėl proceso atnaujinimo – 130 Lt; 10) teismo priešingai šaliai priteistos bylinėjimosi išlaidos, A. D. sumokėtos V. K., antstolei A. T. – 4 064 Lt. Už buto pagerinimą ieškovai patyrė žalą: 330 Lt už plastikinius langus ir 2 160 Lt už plienines duris. Ieškovas A. D. yra 35 proc. darbingumo, dėl teisminių bylinėjimųsi jis patyrė išgyvenimus, stresą, jam pablogėjo sveikata, todėl prašo solidariai iš atsakovų priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-02-18 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš A. D. ir G. D. 145,6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, A. K. 3 000 Lt už advokato R. K. suteiktą teisinę pagalbą, 2 181,95 Lt K. M. už advokato R. K. suteiktą teisinę pagalbą, 3 000 Lt Šilutės rajono 2–ojo notarų biuro notarei S. D. už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad V. K. sandorio sudarymo metu gyveno viena, psichinė liga nebuvo aiškiai išreikšta, jos vaikams pareigos kreiptis dėl mamos V. K. pripažinimo neveiksnia nebuvo. CK 6.268 str. 4 d. numatyta atsakomybė už neveiksnaus asmens padarytą teisės pažeidimą (deliktą). Kaip nustatyta 2010-06-23 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010 (įsiteisėjusiu 2011-04-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi), V. K. sudarė sandorį, jo sudarymo metu negalėjo suprasti jo esmės ir jo valdyti, t. y. dėl valios trūkumų. Dėl šio sandorio nukentėjo ir žalos buvo patyrusi pati V. K., kuri jai teismo sprendimu buvo atstatyta pritaikius restituciją. Teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010 buvo sprendžiami sutartiniai teisiniai santykiai. Kadangi sudarydama sandorį V. K. nepadarė deliktinio pažeidimo, asmenims atsakingiems už asmens negalinčio suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, atsakomybė pagal CK 6.268 str. 4 d. neatsiranda. Įsiteisėjusiu 2010-06-23 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, todėl ieškovai, patyrę bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010, neturi teisės jų reikalauti iš priešingos šalies kitoje byloje. Tai, kad dėl bylinėjimosi pralaimėtoje byloje ieškovai turėjo pergyvenimų, dvasinių išgyvenimų, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą iš kitos šalies, nes ši žala atsirado dėl pačių ieškovų kaltės. Teismas darė išvadą, kad V. K. psichinė liga nebuvo aiškiai išreikšta ir bendraujant su ja įvertinti jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti objektyviai nebuvo galimybės. V. K. psichinei būsenai įvertinti buvo paskirtos net dvi ekspertizės, tai yra jos neveiksnumas buvo nustatytas tik specialistų specialiųjų žinių pagalba, todėl notarė objektyviai negalėjo nustatyti, kad sandorio sudarymo metu V. K. buvo neveiksni. Teismas notarės S. D. veiksmuose nenustatė kaltės, todėl jai nekyla atsakomybė už žalą, padarytą vykdant profesinę veiklą. Teismas nustatė, kad A. D. butą valdė nuo 2007-06-18 iki 2011-05-31 ir jo valdymo metu bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje – pakeitė langą ir duris bendros 2 490 Lt vertės. Iki buto pardavimo K. M. jo savininku buvo V. K., todėl vertinta, kad atsakovai niekada nebuvo šio buto savininkais ir ieškiniu nepagrįstai prašoma buto pagerinimus priteisti iš atsakovų A. K., R. K. bei notarės S. D.. Teismas vertino, kad ieškovai pakeitimais patys sau pasigerino įėjimą į butą, apie numatomus pakeitimus nebuvo žinoma V. K. ir jos atstovui, todėl darė išvadą, jog ieškovas A. D. buto bendro naudojimo patalpos pagerinimus atliko savo rizika, savo naudai ir neįrodė, kad toks pakeitimas buvo būtinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. D. ir G. D. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą ir patenkinti ieškovų ieškinį iš dalies: priteisti iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovams A. D. ir G. D. 11 767,72 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. K. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. D. naudai; priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2007-05-21 iki 2011-04-14 teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. K. ieškovams A. D. ir G. D. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad CK 1.5 str. įtvirtintų universaliųjų teisingumo ir sąžiningumo principų bei CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kad padaryta žala turi būti atlyginta visiškai analizė leidžia teigti, jog pilnamečiai V. K. vaikai turėjo būtent pareigą, o ne teisę esant byloje nustatytoms aplinkybėms kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia. CK 6.263 str. 1 d. įtvirtina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovai į teismą nesikreipė, dėl to buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurią panaikinus (nes buvo sudaryta asmens, nesuprantančio savo veiksmų reikšmės ir negalinčio jų valdyti, t. y. pažeidžiant valios sudaryti sutartį sąlygą) ieškovai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodo, kad yra visos sąlygos atsakovų A. ir R. K. civilinei atsakomybei pagal CK 6.268 str. 4 d. atsirasti. Žalą padarė V. K., kuri sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl psichikos sveikatos būklės. Yra pakankamai įrodymų, kad A. K. ir R. K. gyveno kartu su savo psichine liga sergančia mama V. K.. Teigia, kad minėti atsakovai negalėjo nežinoti apie savo mamos psichinės sveikatos būklę. V. K. ligos simptomų: (duomenys neskelbtini), kitų simptomų, tiesiog nebuvo galima nepastebėti. Tai patvirtino ir VšĮ „Klaipėdos universitetinės ligoninės“ gydytojos psichiatrės J. S. paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog žinojo, kad mama nesveika. Atsakovai R. K. ir A. K. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai tai ieškovams sukėlė žalos atsiradimą. Buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo notaro patvirtinta, pirkėjui A. D. po priėmimo – perdavimo akto surašymo perėjo nuosavybės teisė į jį, laikydami šį butą savo nuosavybe, ieškovai atliko pagerinimus – įstatė duris. Panaikinus buto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikius restituciją, ieškovai patyrė turtinę žalą, kurią sudaro bylinėjimosi teismuose išlaidos bei atliktų pagerinimų vertė. Nurodo, kad ieškovas A. D. padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt, tačiau apeliaciniame skunde mažina reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt, nes gali sumokėti žyminį mokestį tik už tokio dydžio reikalavimą. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kokiais veiksmais pasireiškė ieškovų kaltė dėl patirtos neturtinės žalos. Ieškovu teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų kitų byloje dalyvaujančių asmenų naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 000 Lt už atstovavimą A. K., R. K. ir V. K. interesams, kurių veiksmai, ieškovų manymu, sudaro piktnaudžiavimą procesu, bei 2 181,95 Lt už atstovavimą K. M. interesams, kuris nė karto neatvyko į teismo posėdžius, nors jo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu. Teigia, kad ieškovams turėjo būti priteista dalis jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi A. K. ir R. K. iš esmės įvykdė reikalavimą dėl restitucijos ir dėl to ieškovai atsisakė reikalavimo dėl actio Pauliana, be to, jiems turėjo būti grąžinta atitinkama dalis jų sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Nesutinka, kad su visų notarės S. D. turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš ieškovų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byloje keliamas klausimas dėl atsakomybės už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą CK 6.268 str. 4 d. pagrindu. Apeliantai (ieškovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti visi ieškinio reikalavimai ir apeliaciniu skundu prašo tenkinti ieškinio reikalavimus iš dalies. Šiuo atveju apeliacine tvarka neskundžiamos sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai Šilutės rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. D., išskyrus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Taip pat ieškovas A. D. neginčija sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos (10 000 Lt) priteisimo ir apeliaciniu skundu prašo priteisti tik 5 000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose dėl skundžiamos sprendimo dalies.
Apeliantai pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes taip geriau bus ištirtos bylos aplinkybės ir šalims bus galima užduoti patikslinančius klausimus. Atsižvelgdama į šį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-05-21 tarp A. D. ir V. K. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Šia sutartimi pardavėja V. K., pardavė ieškovui A. D. 13,67 kv.m. bendro ploto butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Buto pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą 2007-05-21 patvirtino Šilutės rajono notarė S. D. (t. 1, b. l. 11–12). 2007-11-20 V. K. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą ir ieškiniu prašė panaikinti buto pirkimo–pardavimo sutartį, kaip sudarytą dėl suklydimo ir apgaulės. 2008-01-15 V. K. patikslino ieškinį ir prašė panaikinti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą bei prašė skirti V. K. teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. 2008-10-01 Šilutės rajono apylinkės teisme gautas A. K. pareiškimas dėl V. K. pripažinimo neveiksnia. 2008-10-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2233-351/2008 V. K. pripažinta neveiksnia (t. 1, b. l. 13). Įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimu V. K., atstovaujamos A. K., ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010 patenkintas ir buto pirkimo–pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu, pritaikius restituciją: iš V. K. A. D. priteista 10 000 Lt. Apeliantai nagrinėjamoje civilinėje byloje nurodė, kad dėl minėto civilinio proceso Šilutės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010 patyrė 9 277,72 Lt išlaidų, kurias prašė priteisti kaip turtinę žalą bei stresą, neigiamų dvasinių išgyvenimų, už juos prašė priteisti neturtinę žalą.
Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia CK 6.268 str. 4 d. nuostata. CK 6.268 str. 4 d. numato, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Pareiga atlyginti žalą pagal šią nuostatą gali atsirasti esant tokioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Civilinė atsakomybė yra sutartinė ir deliktinė. Pažymėtina, kad minėta teisės norma, kai asmeniui kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl kito asmens veiksmų, įstatymų leidėjo valia reglamentuota CK XXII skyriaus trečiame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad byloje įrodinėjama ieškovų patirta žala susijusi su sutartiniais santykiais. V. K. atliko iš esmės teisėtus veiksmus, t. y. sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, kuris vėliau panaikintas dėl valios trūkumų, t. y. nustačius, kad V. K. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti sandorio esmės, savo veiksmų ir jų valdyti. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovų nurodoma žala atsirado ne iš delikto, o dėl tarp ieškovų ir atsakovės V. K. susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog šiuo atveju nėra pagrindo atsakovams A. ir R. K. taikyti atsakomybę pagal CK 6.268 str. 4 d.
Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1-299/2010 buvo atliktos dvi teismo psichiatrijos ekspertizės ir nustatyta, kad V. K. dėl psichinės sveikatos būklės 2007-05-21 sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliantai nurodo, kad atsakovės V. K. pilnamečiai vaikai žinojo apie motinos būklę ir turėjo imtis priemonių dėl jos pripažinimo neveiksnia. Tačiau iš bylos šalių, liudytojų V. J. ir P. J. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad V. K. sandorio sudarymo metu gyveno pakankamai savarankiškai, jos psichikos sveikatos sutrikimas nebuvo aiškiai išreikštas ir bendraujant su ja, atsižvelgiant į jos amžių, nekilo abejonių dėl jos veiksnumo, gebėjimo protauti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai A. ir R. K. gyveno kartu su motina, tačiau iš bylos nagrinėjimo metu ieškovų ir liudytojų duotų paaiškinimų matyti, kad faktiškai V. K. gyveno viena. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai buvo V. K. kaimynai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. D. nurodė, kad 2007-05-21 pirkimo–pardavimo sandorio derinimas užtruko apie mėnesį, taigi vertintina, kad ieškovai bendravo su atsakove V. K. ilgesnį laiką, kalbėjo dėl galimybės V. K. po sandorio sudarymo pagyventi parduotame bute. Jeigu, kaip apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, V. K. ligos simptomų: (duomenys neskelbtini), kitų simptomų, tiesiog nebuvo galima nepastebėti paprastam žmogui, patys ieškovai, veikdami atidžiai ir rūpestingai, būtų galėję suprasti, jog sandorį sudaro su atliekamo veiksmo pasekmių negalinčiu suprasti asmeniu. Darytina išvada, kad sudarydami vėliau negaliojančiu pripažintą pirkimo–pardavimo sandorį ieškovai veikė savo rizika.
Ieškovai ieškiniu reiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė dėl ilgo bylinėjimosi teisme dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priteisimo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindų atsakovams A. ir R. K. taikyti civilinę atsakomybę, kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos nepripažintinos turtine žala, kuri turėtų būti atlygintina ieškovams. Taip pat matyti, kad civilinė byla Nr. 2-1-299/2010 Šilutės rajono apylinkės teisme buvo inicijuota pagal V. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškinio reikalavimai teismo pripažinti pagrįstais. Vertintina, kad nėra pagrindo dėl kitos civilinės bylos, kurią apeliantai pralaimėjo, tačiau buvo taikyta restitucija, nagrinėjimo patirtus dvasinius išgyvenimus pripažinti iš atsakovų A. ir R. K. priteistina neturtine žala.
Ieškovai kaip turtinę žalą taip pat prašė priteisti turto pagerinimui (plastikinių langų, plieninių durų įstatymas) turėtas 2 490 Lt išlaidas. Iš 2007-05-21 tarp A. D. ir V. K. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuri vėliau buvo panaikinta teismo sprendimu, matyti, kad ieškovas nupirko 13,67 kv.m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ½ iš 4,81 kv. m. bendro naudojimo patalpa – koridoriumi. Iš bylos medžiagos matosi, kad plastikinis langas ir plieninės durys įstatytos ne V. K. bute, o ir ieškovų naudojamame bendro naudojimo koridoriuje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai minėtais pakeitimais buvo suinteresuoti ne tik dėl V. K. buto įsigijimo, pakeitimus atliko savo rizika, taip pat neįrodė, jog durų ir lango bendro naudojimo koridoriuje pakeitimas buvo būtinas, nenurodytas pagerinimo mastas, pakeistų daiktų likutinė vertė (CK 4.34 str. 3 d.). Be to, atsakovams A. K. ir R. K. minėtas butas nepriklausė nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis ieškinio reikalavimas atsakovams atmestas pagrįstai.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundžiamu sprendimu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai atsisakė actio Pauliana pagrindu reikštų ieškinio reikalavimų pripažinti 2011-09-26 buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4139 negaliojančia nuo sudarymo momento ir sutarties šalis (V. K., atstovaujamą A. K., ir K. M. grąžinti į pradinę padėtį – taikyti restituciją). Ieškovai nurodė, kad šio reikalavimo atsisakė, atsakovams įvykdžius ieškovų reikalavimus (Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo), kurių pagrindu buvo prašoma pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu. Ieškovai už šį reikalavimą sumokėjo 139,20 Lt žyminio mokesčio. Esant nurodytoms aplinkybėms yra teisinis pagrindas ieškovams grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 104,40 Lt (CPK 83 str. 2 d.). Kadangi žyminį mokestį sumokėjo ieškovas A. D. (t. 1, b. l. 10), nurodyta suma grąžintina šiam ieškovui (Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 10 p.). Įvertinus minėto reikalavimo pobūdį, tai, kad jis reikštas ne atsakovams A. ir R. K., nesutiktina, kad ieškovams iš atsakovų A. ir R. K. turėjo būti priteista dalis ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai A. K., R. K. ir V. K. už advokato teisines paslaugas sumokėjo 3 978,85 Lt (t. 2, b. l. 171,174, 176). Iš atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad didesnę išlaidų dalį sudaro atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos. Vertindama šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą teisėjų kolegija atsižvelgia į pateiktą išlaidų detalizaciją, Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18, 9 punktus, pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, taip pat į tai, kad toje pačioje byloje atstovaujamų atsakovų interesai sutapo, 2012-11-14 teismo posėdis buvo atidėtas be pateisinančios priežasties neatvykus atsakovams ir jų atstovui advokatui R. K.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui A. K. priteistos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2 000 Lt. Trečiasis asmuo K. M. už advokato R. K. teisines paslaugas sumokėjo 2 181,95 Lt (t. 1, b. l. 170, 175). Nors apeliantai nurodo, kad trečiojo asmens įtraukimą lėmė atsakovų veiksmai, tačiau trečiojo asmens patirtas atstovavimo išlaidos buvo sąlygotos ieškovų jam pareikšto ieškinio reikalavimo, todėl priteistos pagrįstai. Tačiau iš K. M. atstovavimo išlaidų detalizacijos matyti, kad didesnę išlaidų dalį sudaro atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2, 8.18, 9 punktus, į aplinkybę, kad trečiojo asmens dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau į 2012-12-27 teismo posėdį jis neatvyko ir dėl to buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, trečiajam asmeniui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas mažintinas iki 1 500 Lt. Atsakovė notarė S. D. už advokatės I. Grikšelienės teisines paslaugas apmokėjo 3 000 Lt (t. 2, b. l. 137–139, 172–173). Netenkinus ieškinio reikalavimų šios išlaidos pagrįstai priteistos iš ieškovų. Tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.18, 9 punktus, priteistos išlaidos pripažintinos per didelėmis ir mažintinos iki 2 150 Lt.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir bylos faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovų ieškinio reikalavimus, tačiau skundžiamu sprendimu netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Nors tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau materialiniai ieškovų apeliacinio skundo reikalavimai (dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo iš dalies) iš esmės atmesti, todėl ieškovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-02-18 sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš ieškovų A. D. ir G. D. atsakovui A. K. priteistą išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą iki 2 000 Lt, nurodant, kad iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 1 000 Lt.
Sumažinti iš ieškovų A. D. ir G. D. trečiajam asmeniui K. M. priteistą išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą iki 1 500 Lt, nurodant, kad iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 750 Lt.
Sumažinti iš ieškovų A. D. ir G. D. Šilutės rajono 2 – ojo notarų biuro notarei S. D. priteistą išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą iki 2 150 Lt, nurodant, kad iš kiekvieno ieškovo priteisiama po 1 075 Lt.
Grąžinti ieškovui A. D. 2012-01-27 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 104,40 Lt.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.