Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-651/2018

Teisėja Raimonda Pauparienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43912-2016-1

2018 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, taikant baudžiamojo poveikio priemones – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dvejus metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš A. G. nukentėjusiajai O. N. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų O. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės nustatyta jos atstovė pagal įstatymą N. V..

Pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. G. priteista Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centrui 219,32 Eur už DNR ekspertizės atlikimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 19–20 dienomis, nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji O. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pavartodamas fizinį smurtą, t. y. per prievartą ją užguldamas ir stipriai viena ranka suspausdamas nukentėjusiosios O. N. rankas, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei atimdamas galimybę priešintis, ranka lietė nukentėjusiosios O. N. lytinius organus, krūtinę, numovęs jai pižamos kelnes apnuogino jos lytinus organus ir įvedęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja O. N. prieš jos valią, taip padarydamas nukentėjusiajai O. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes O. N. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F 43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių.Tauragės apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad A. G. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais ir jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas, paskirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nustatė, kad kaltinamasis A. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 139), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 131–133). Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis S. seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 138), kad kartu su sugyventine D. N. augina tris mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 139), į tai, kad dirba pas ūkininką, į tai, kad šiuo metu mokosi T. profesinio rengimo centre pagal darbo biržos siuntimą ir siekia įgyti autošaltkalvio profesiją, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis privalo išlaikyti ne tik su sugyventine D. N. auginamus tris mažamečius vaikus, bet ir su O. N. susilauktą vaiką A. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurio biologiniu tėvu jis yra pripažintas, padarė išvadą, kad pasiuntus kaltinamąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, labiausiai šioje situacijoje nukentėtų mažamečiai vaikai, todėl nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir taikė bausmės vykdymo atidėjimą 3 metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti ir A. G. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. Nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir jos vykdymo atidėjimu. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nurodo, kad teismas, taikydamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nesilaikė BK 75 straipsnyje nurodytų reikalavimų, neatsižvelgė į visas nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnis, suteikiantis teisę svarstyti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, tačiau mano, kad esant vien formaliems pagrindams, nebuvo pagrindo jo taikyti. Remiantis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kokios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, tvirtina, kad įvertinus A. G. asmenybę, tokio pagrindo nebuvo. Teigia, kad nors jis nebuvo anksčiau teistas, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau ne kartą baustas administracine tvarka. Jo padaryti nusižengimai susiję su alkoholio vartojimu, mažamečių vaikų nepriežiūra, o tai rodo, kad jis nėra rūpestingas tėvas. Dėl to nesutinka su apylinkės teismu, jog pasiutus nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmę, labiau nukentėtų mažamečių vaikų interesai. Be to, tai nėra išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nes nebūtų realizuota bausmės paskirtis bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. A. G. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, dėl kurio įstatyme numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Seksualinė prievarta pavartota prieš specialių poreikių turinčią nepilnametę, kuri neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti. Be to, pažymi, kad A. G. prisipažinimas yra labiau deklaratyvus, nes tai padarė tik gavus ekspertizės išvadas. Nesutinka ir su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Mano, kad teismas, nustatęs, jog yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nepagrįstai paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, taip pažeidė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismo posėdžio metu prokurorė I. Valadkienė prašė tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, nes jo prisipažinimas buvo tik formalus, o be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad neatidėjus bausmės vykdymo nukentės jo vaikai. Nurodo, kad jis niekur nedirba, todėl visiškai neprisideda prie vaikų gerovės. Mano, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo gynėjas advokatas J. Surblys prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pakankamai motyvavo bausmės paskyrimą bei jos atidėjimą. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nuteistasis iki tol nebuvo teistas ir kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimo nukentės jo vaikai. Mano, kad nebūtina jo izoliuoti. Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl nuteistojo A. G. kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti, prokurorė nesutinka su teismo nuteistajam paskirta bausme, kuri, pasak jos, yra per švelni. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai atidėjo paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl paskirtos bausmės dydžio

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas pripažino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, nuteistasis iki tol neteistas, turi administracinių nuobaudų, augina tris mažamečius vaikus, dirba pas ūkininką bei mokosi T. profesinio rengimo centre pagal darbo biržos siuntimą ir siekia įgyti autošaltkalvio profesiją, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, visiškai sutinka su prokurore, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio nuostatas, tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimo aplinkybių, todėl A. G. paskirta sankcijos minimumui artima bausmė yra aiškiai per švelni. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiojo interesai, pažeidžiamas jo orumas. Nusikalstama veika, numatyta BK 149 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Kaip minėta, nuteistajam nustatyta viena atsakomybę švelninanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2, 4 dalių nuostatomis, paskirta bausmė turėjo atitikti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Be kita ko, nors apeliaciniu skundu neprašoma iš nuosprendžio pašalinti nuteistojo atsakomybę švelninančios aplinkybės, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su prokurore, jog ji yra deklaratyvi ir iš esmės nesudaranti pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kolegijos įsitikinimu, kitos teismo nustatytos aplinkybės taip pat nesudarė pagrindo nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nuteistasis augina tris mažamečius vaikus, tačiau prie jų išlaikymo neprisideda, nes niekur nedirba. Nors nurodo, kad dirba pas ūkininką ir jam už dieną moka 30 Eur, tačiau šie duomenys nepatvirtinti. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. G. baustas už vaikų nepriežiūrą dar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Daugumą administracinių nusižengimų padarė būdamas neblaivus (t. 3, b. l. 51–52). Nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas neblaivus. Tai rodo jo polinkį vartoti alkoholį ir neigiamai jį charakterizuoja. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis nesistengė atlyginti bent mažą dalį jo nusikalstama veika padarytos žalos. Galimybės paskirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis nesudaro ir faktas, kad nuteistasis iki tol buvo neteistas ar mokosi. Visos paminėtos aplinkybės leidžia padaryti priešingą išvadą, kad nuteistajam turėjo būti paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiojo interesai, pažeidžiamas jo orumas.Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta artima minimaliai sankcijos ribai bausmė yra aiškiai per švelni, todėl skirtina bausmė, artima baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkiui – šešeri metai laisvės atėmimo, ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirtina ketveri metai laisvės atėmimo. Būtent tokia bausmė, kolegijos įsitikinimu, būtų teisinga bei adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. G. nusikalstami veiksmai yra atlikti 2016 m. kovo 19–20 dienomis. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi BK 75 straipsnio normos redakcija, galiojusia nusikaltimo padarymo metu, t. y. straipsnio redakcija, galiojusia iki 2017 m. spalio 6 d.. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo baudžiamojo įstatymo nuostata, leidžianti asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, atidėti bausmės vykdymą. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje teismas galėjo spręsti klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo ir svarstyti klausimą dėl bausmės tikslų pasiekimo be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, aplinkybė, jog augina mažamečius vaikus, sudarė pagrindą atidėti bausmės vykdymą. Prokurorė su tuo nesutinka ir mano, kad atidėjus bausmės vykdymą, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nebus realizuota bausmės paskirtis. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė (BK 3 str. 1 d.), tačiau netinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės vykdymo atidėjimui taikyti. Apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, nepagrįstai suabsoliutino nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimas iš esmės atliekamas du kartus. Pirmą kartą tuomet, kai teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti. Antrą kartą, kai nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina pakartotinai, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismas išvadą, ar atidėjus bausmės vykdymą, bus pasieki tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas nuteistajam A. G. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėtą straipsnį nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. G. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad A. G., nors nusikalto pirmą kartą, tačiau padarė sunkų nusikaltimą. Nusikaltimą padarė būdamas 29 metų, vadinasi, jis turėjo pakankamą socialinę brandą ir patirtį, kad visiškai suvoktų savo veiksmų pasekmes. Nors pripažinta, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dėl to ginčo iš esmės nėra, tačiau faktas, kad kaltę pripažino ne nuo pradžių, o tik sužinojęs DNR tyrimų rezultatą, rodo jo abejingumą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, nuteistojo abejingumą rodo ir tai, kad jis nesistengė nukentėjusiajai atlyginti bent dalį padarytos neturtinės žalos. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja jo padaryti administraciniai nusižengimai, kurių ne vieną padarė dar bylą nagrinėjant teisme. Dauguma nusižengimų padaryta būnant neblaiviam. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, toliau girtauja, niekur nedirba, prie šeimos išlaikymo neprisideda. Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius su šeima, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, duomenų, kad dirba pas ūkininką, nėra, mokosi, turi 3 mažamečius vaikus, tačiau prie jų išlaikymo neprisideda. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, baustas už vaikų nepriežiūrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad netaikius bausmės vykdymo atidėjimo, labiausiai nukentės jo mažamečiai vaikai. Kolegijos įsitikinimu, visų nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių. Įvertinus A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryšius, nesutiktina su apylinkės teismu, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės duoda pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Sunkų nusikaltimą padariusiam A. G. nėra nustatyta jokių išskirtinių sąlygų, kurios pagrįstų bausmės vykdymo atidėjimą, todėl taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. G. paskirdamas bausmę, netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė nuteistajam per švelnią bausmę bei nepagrįstai taikė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendis keistinas ir nuteistajam A. G. už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki 6 (šešerių) metų. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatą, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams. Nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas bausmės vykdymas, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo A. G. pakeisti.

A. G. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 6 (šešerių) metų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, taikant baudžiamojo poveikio priemones – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dvejus metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.