Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-06-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-2063-292/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-01
Bylos Nr.
e2YT-2063-292/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00437-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
L. L.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius
Kategorijos
  • 36.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2063-292/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00437-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 36.4.5.2.; 3.4.5.19 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 1 d.Alytus
Alytaus apylinkės Alytaus rūmų teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant pareiškėjai L. L.,pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Ligitai Buzūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. L., Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) gauti tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji Lietuvos Respublikoje gyveno iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, taip pat prašo atnaujinti jai terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini). Tėvai – lenkai, ji taip pat lenkė. Iki 4-tos klasės gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 4-tos klasės gyveno ir mokėsi internate, esančiame (duomenys neskelbtini). Internate gyveno ir mokėsi iki 8-tos klasės. Po to 3 metus, t. y. iki 1986 metų mokėsi profesinėje technikos mokykloje Nr. 17, esančioje (duomenys neskelbtini). Po profesinės mokyklos baigimo iki 1992 metų gyveno ir dirbo Vilniuje. 1992 metais išvyko į Baltarusiją. Baltarusijoje neturėdama asmens dokumento nelegaliai dirbo pas ūkininkus. Į Lietuvą, pėsčiomis nelegaliai perėjusi sieną, grįžo 2015 metais. Pradžioje gyveno Trakų rajone pas tetą K, kurią prižiūrėjo (šiuo metu ji yra mirusi). Pagyvenusi pas ją 3 metus nuvyko pas kitą tetą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten dirbo pas ūkininkę. Susipažino su V. S., gyvenančiu Alytuje, ir su juo jau 5 metai gyvena kartu. Pragyvena iš jo gaunamų socialinių išmokų.

Turėjo pasą, bet jį pametė, o pasibaigus jo galiojimo laikui savo teisinės padėties klausimo Lietuvos Respublikoje nesprendė, o galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjo. Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje įteisinimo ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo į Lietuvos institucijas nesikreipė.

Laikotarpiu nuo 2019-03-31 iki 2019-06-25 ji gyveno Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje. 2019-06-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu administracinio nusižengimo byloje buvo pakeistas Alytaus rūmų 2019-04-03 sprendimas sulaikyti ją Užsieniečių registracijos centre, o jai, kaip asmeniui be pilietybės, buvo nustatytas įpareigojimas registruotis policijos komisariate. 2019-11-12 Alytaus apylinkės teismas priėmė sprendimą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikimą įpareigoti ją registruotis Migracijos departamento Alytaus skyriuje iki bus išspręstas jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

Ji neturi dokumentų patvirtinančių pragyventą laikotarpį Lietuvoje, todėl siekiant išspręsti jos teisinę padėtį, t. y. gauti leidimą gyventi Lietuvoje ar suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ji iki 1993 gyveno Lietuvoje ir iki šiol Lietuvoje gyvena.

Taip pat prašo atnaujinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pateikti dokumentus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 d. numatyta, kad užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004-12-31, jeigu duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Tokiu atveju, kai užsieniečio, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose ir tik dabar, t. y., pasibaigus įstatyme nustatytam terminui (2004-12-31), kreipiasi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, toks užsienietis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo. Jai taikytina ši įstatymo nuostata, tačiau ji terminą praleido.

Ji nuo gimimo gyveno Lietuvoje ir su kitomis valstybėmis nėra susijusi jokiais ryšiais. Jos motina nepasirūpino jos asmens dokumentų, susijusių su užsieniečio teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje sutvarkymu. Netinkamas motinos elgesys, nepriežiūra, stipriai įtakojo tolimesnį jos gyvenimą. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji praleido prašymo padavimo terminą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jog pareiškėja gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 metų ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog tam, kad ji galėtų kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, būtina nustatyti faktą, kad ji iki 1993-07-01 gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja su šio fakto nustatymu sieja galimybę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Tokiu atveju jie privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja 2019-04-01 Migracijos skyriuje užsieniečio apklausos lape nurodė, kad nuo 1986 metų iš Lietuvos Respublikos išvyko gyventi į Baltarusijos Respubliką. Į Lietuvos Respubliką grįžo 2008 metais. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas asmeniui, kuris iki 1993-07-01 gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pareiškėja nuo 1986 metų negyveno Lietuvos Respublikoje ir negali būti laikoma asmeniu nuolat gyvenusiu Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01. Užsieniečiai kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme taip pat turi įrodyti, kad turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ir įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Jokių įrodymų, išskyrus gyvenamosios vietos, patvirtinančių įstatyme įtvirtintus reikalavimus, pareiškėja nepateikė.

Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad pareiškėja šiuo metu faktiškai gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pačios pareiškėjos Migracijos departamentui pateikti paaiškinimai įrodo, kad ji nuo 1986 metų negyveno Lietuvoje, todėl svarstytina, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas apskritai turi juridinę reikšmę. Pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas – asmeniui nebuvo išduotas dokumentas, patvirtinantis jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja nuo 2008 metų gyvendama Lietuvoje nei karto nesikreipė į atitinkamas institucijas įteisinti savo teisinę padėtį Lietuvoje. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų ir paaiškinimų, kodėl negali kreiptis dėl leidimo gyventi įprasta tvarka. Minėto juridinio fakto nenustatymas neužkerta kelio pareiškėjai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, t. y. ji gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bendra tvarka, jei ji atitiks Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas ir 40 straipsnyje nustatytus pagrindus dėl leidimo gyventi išdavimo. Išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiams keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos ne išduodant kitus dokumentus, pvz., leidimą laikinai gyventi, vizą. Pareiškėjos atveju siekiama piktnaudžiauti teisės aktais ir išvengti užsieniečiams privalomų taisyklių taikymo, kas paskatina nelegalios migracijos grėsmę. Gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmė savaime negali būti pagrindas leidimui gyventi. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kad šią trukmę lėmė pareiškėjos sąmoningas vengimas kreiptis į atsakingas institucijas, pareiškėjai visada turėjo būti žinoma, kad jos teisinė padėtis nėra išspręsta.

Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau suinteresuotam asmeniui žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 443 straipsnio 5 dalis). notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir šiuos veiksmus atliko per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

I. Bylos esmė

Byloje kilo ginčas dėl asmens, neturinčio dokumento, patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, fakto, patvirtinančio jo gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir esamu momentu gyvenimo Lietuvoje, tikslu gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, nustatymo juridinės reikšmės.

II. Teismo nustatyto faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietos asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga.

Pareiškėja prašo nustatyti gyvenimo Lietuvos Respublikoje juridinę reikšmę turinti faktą, tikslu gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos L. L. buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, nes ji neturi dokumento, patvirtinančio jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

Pagal įstatymo 2 straipsnio 15 dalį leidimas nuolat gyventi yra dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. To paties Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t. y. užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Tik esant šiems pagrindams - užsienietis, gyvenęs Lietuvos Respublikoje iki 1993-07-01 ir šiuo momentu gyvenantis Lietuvoje ir kurio duomenys apie jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

Nors pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jau pareiškime nurodė, kad nuo 1986 metų Lietuvoje negyveno ir buvo išvykusi į Baltarusiją, o Įstatymas kalba apie nuolatinį (nepertraukiamą) gyvenimą Lietuvoje, tačiau bylą nutraukti dėl fakto juridinės reikšmės nebuvimo nėra pagrindo. Byla nagrinėtina iš esmės, vertinat šią aplinkybę, kaip įrodymą pagrindžiantį pareiškėjos negyvenimą Lietuvoje tam tikrą laikotarpį. Pareiškėja, kaip minėta, pareiškime nurodė, kad nuo 1986 metų laikinai Lietuvoje negyveno, buvo išvykusi dirbti į Baltarusiją. Šią aplinkybę, patvirtina 2019-04-01 Migracijos skyriuje Užsieniečio apklausos lape Nr. 52-IL-224 pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji 1986 metais išvyko iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką, o į Lietuvą grįžo 2008 metais. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad į Baltarusiją išvyko 1992 metais, o grįžo į Lietuvą, neturėdama asmens dokumento ir pereidama sieną 2015 metais nelegaliai. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime, remiantis pačios pareiškėjos paaiškinimais, nustatyta, kad ji į Baltarusiją išvyko 1987-1988 metais, o į Lietuvą atvyko 2008 metais. Nors kaip matyti pareiškėja negali nurodyti tikslios išvykimo iš Lietuvos ir grįžimo į Lietuvą datos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja iki 1993 metų Lietuvos Respublikoje negyveno. Tą patvirtina ir Užsieniečio apklausos lape pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji turi sūnų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Smargon rajone. Todėl vien fakto nustatymas, kad pastaruoju metu pareiškėja gyvena Lietuvoje, neįrodžius fakto, kad iki 1993-07-01 ji taip pat gyveno Lietuvoje, nesukurs siekiamų teisinių pasekmių – nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje gavimo.

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo teikia teismui kaip išvestinį reikalavimą iš gyvenimo Lietuvoje fakto nustatymo t. y. pirmiausia prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o jį nustačius atnaujinti ir praleistą terminą, nors tik išsprendus termino atnaujinimo klausimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės - motinos elgesys, nepriežiūra, nepasirūpinimas jos asmens dokumentų, susijusių su užsieniečio teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, įtakojusios pareiškėjos tolimesnį gyvenimą, nelaikytinos svarbiomis priežastimis dėl kurių pareiškėja iki 2004-12-31 neišsaugojo teisės įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). 2004 metais pareiškėjai buvo 35 metai. Iki teisės išsaugojimo datos ji pati neginčija, kad gyveno Baltarusijoje, ten mirė ir jos motina, todėl laikyti svarbiomis priežastimis, kad motina turėjo pasirūpinti leidimu nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, yra visiškai nepagrįstos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-11-11 sprendimas suteikia teisę teikti pagalbą tik civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau nesuteikia teisės teikti pagalbą, tuo pačiu ir atleisti nuo žyminio mokesčio, pagal reikalavimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti L. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė