- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- eI2-5311-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03340-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- K. C.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Delta Ventus“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. C. (K. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delta Ventus“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (15/6-13)50U-04545, kuriuo panaikintas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2019 m. spalio 21 d. Departamento Tauragės skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7490178 (toliau – ir Leidimas) iki 2021 m. spalio 21 d. Teikdamas prašymą Leidimui gauti pateikė visus reikiamus dokumentus. Pagal 2019 m. balandžio 19 d. darbo sutartį dirba UAB „Delta Ventus“ (toliau – ir Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju nuo 2019 m. balandžio 22 d. Nurodo, kad 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ-13634 Valstybinė darbo inspekcija nubaudė UAB „Delta Ventus“ už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Atsakovė 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė skundžiamą Sprendimą panaikindama pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunktį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, tačiau atsakovas panaikino Leidimą, išduotą pareiškėjui tuomet, kai Bendrovei jokia administracinė nuobauda dar nebuvo paskirta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Mano, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. lapkričio 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2021 m. lapkričio 21 d. Paaiškėjus, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Delta Ventus“ atstovas 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylose buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirtos baudos – po 1000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nesutinka, su pareiškėjo teiginiais, kad panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuomet, kai Bendrovei administracinė nuobauda dar nebuvo paskirta, nes, pareiškėjo darbdavio atstovui administracinės nuobaudos paskirtos 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 10 d., o ginčijamas sprendimas priimtas vėliau – 2020 m. rugsėjo 28 d. Be to, nuo dienos, kurią administracinė nuobauda.
Pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi aktualia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio redakcija. Tokia pati teisės norma galiojo ir anksčiau, tiek pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek ir nutarimų, kuriais pareiškėjo darbdavys buvo nubaustas už administracinių nusižengimų padarymą, priėmimo metu. Mano, kad Bendrovės atstovas ir pareiškėjas privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
Atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl aplinkybė, kad administracinį nusižengimą pareiškėjo darbdavys padarė ir ginčijamas sprendimas priimtas jau po pareiškėjo įdarbinimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo.
Pabrėžia, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Delta Ventus“ palaikė pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą formaliai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, neatkreipė dėmesio, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas anksčiau negu Bendrovei teismo skirtos baudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (15/6-13)50U-04545, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir UAB ,,Delta Ventus“ 2019 m. balandžio 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 201904-8, pagal kurią nuo 2019 m. balandžio 22 d. pareiškėjas pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Departamentas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Departamento Tauragės skyrius 2019 m. spalio 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7490178, galiojantį iki 2021 m. spalio 21 d.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylose UAB „Delta Ventus“ direktorius buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirtos baudos – po 1000 Eur.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Delta Ventus“ vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo įmonės direktoriaus pareigas, todėl byloje nėra ginčo, kad jis buvo nubaustas kaip įmonės vadovas (darbdavys), o ne kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas, pasirašydamas darbo sutartį ir įsipareigodamas įdarbinti pareiškėją veikė Bendrovės vardu kaip Bendrovės valdymo organas. Vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi tuomet, kai Bendrovei jokia administracinė nuobauda dar nebuvo paskirta. Tai, jog toks pareiškėjo teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtina teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 4500-ANR_I-30623-2020, iš kurio matyti, kad UAB „Delta Ventus“ direktoriui I. B., t. y. pareiškėjo darbdavio atstovui, administracinės nuobaudos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimais buvo paskirtos 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 10 d., kai tuo tarpu skundžiamas Sprendimas priimtas tik 2020 m. rugsėjo 28 d. Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas minėtą pareiškėjo teiginį atmeta kaip nepagrįstą.
Teismas pažymi ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimais skirtos baudos buvo sumokėtos 2020 m. balandžio 1 d. bei 2020 m. birželio 29 d., t. y. iki Sprendimo priėmimo praėjus mažiau kaip vieneriems metams.
Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą ir pagal kompetenciją nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje numatytą savarankišką leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, Departamentas privalėjo priimti Sprendimą dėl laikino leidimo panaikinimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr. 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).
Be to, teisėjų kolegija vertina, kad Departamento Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas teisiniu reglamentavimu.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.
Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. C. (K. C.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.