Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2010-04-29 pareiškėja užregistravo savo ūkį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), gavusi ūkininko pažymėjimą, pati dirbo žemę, sėjo ir deklaravo pasėlius. Nuo 2019 m. pareiškėja, panaudos sutarties pagrindu, žemės sklypą perdavė ūkininkui, kuris nuolat ją dirba (žemės sklypo 2,94 ha plotas). Pareiškėja nuolat valdė ir prižiūrėjo pastatus ir teritoriją. 2022-07-22 pareiškėjos užsakymu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo patikslintas žemės sklypo plotas, kuris šiuo metu yra 3.1800 ha. Pareiškėja nuolat moka už sunaudotą elektros energiją, nuo 2021 m. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl šiukšlių iš sodybos teritorijos išvežimo ir apmoka paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Nuo 1987 m. visą sodybą, (duomenys neskelbtini). valdė ir prižiūrėjo pareiškėjos tėvas E. V., o jam mirus visos sodybos valdymą perėmė pareiškėja, kuri ją valdo, prižiūri ir rūpinasi kaip nuosavu turtu nuo 2010 m., t.y. daugiau kaip dešimt metų.

Suinteresuotas asmuo VĮ registrų centras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta , kad(duomenys neskelbtini)mirė P. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Po P. V. mirties liko trys jo ir M. V. vaikai: E. V. (gim. (duomenys neskelbtini), Č. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). ). (duomenys neskelbtini) Č. V. ir V. K. kreipėsi į Širvintų valstybinę notarinę kontorą dėl turto paveldėjimo po tėvo mirties, nurodant, kad paveldėti pinigus už mirusiojo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) nukėlimą po atliktos melioracijos 1986-12-10, E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Širvintų valstybinę notarinę kontorą dėl turto, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. P. V. turto paveldėjimo byloje Širvintų melioracijos eksploatavimo valdybos 1986-12-02. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. V. vienkiemis, esantis (duomenys neskelbtini)nukėlimui įkainotas, tačiau mirties dieną kompensacijai gauti į sąrašą neįtrauktas, paveldima kaip pastatai. Paveldėjimo byloje esantis 1987-01-14 Širvintų rajono valstybinio draudimo inspekcijas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. V. pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įkainuoti 2807 rublių. (duomenys neskelbtini) Širvintų valstybinės notarinės kontoros notarė išdavė mirusiojo P. V. vaikams Č. V. ir V. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiojo tėvo 2/3 d. gyvenamojo namo ir tuo metu egzistavusius ūkinius pastatus, o (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą mirusiojo P. V. sūnui E. V. į 1/3 d. gyvenamojo namo ir tuo metu egzistavusius ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Č. V. mirė (duomenys neskelbtini), o V. K. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Lietuvos žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą atkurti E. V. nuosavybės teisę į jo tėvo turėtą žemę, t. y. 5,17 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). V. K. mirė būdama našle, vaikų ir kitų artimųjų neturėjo, nuosavo būsto neturėjo. V. K. mirus jos turtas paveldėtas nebuvo. Duomenų apie mirusiojo Č. V. artimuosius nėra (VĮ Registrų cento gyventojų registro tarnybos duomenys yra tik apie Č. V. gimimą ir mirtį). (duomenys neskelbtini) mirus E. V. N. G. paveldėjo tėvo turtą: 3,2800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus: 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1/3 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. pastatytą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatyta, kad tik vienas iš P. V. turto paveldėtojų E. V. per įstatymo numatytą terminą įregistravo savo daiktines teises į minėto nekilnojamojo turto dalį. Kiti paveldėtojai Č. V. ir V. K. neatliko turto registracijos VĮ Registrų centre, todėl jų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., dalys nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre.E. V. po savo tėvo P. V. mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). ir iki savo mirties valdė bei prižiūrėjo visą sodybą. 1988 m. iš savo asmeninių lėšų vietoj sugriuvusio ūkinio pastato pasistatė daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2005 m. įregistravo VĮ Registrų centre, draudė visą valdomą nekilnojamą turtą, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Žemės ūkio ministerija atkūrė E. V. nuosavybės teisę į 5,17 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1996 m. E. V. įregistravo savo žemės ūkį, dirbo žemę, kurioje išliko tėvų sodyba. 1993-01-28 pagal E. V. prašymą Širvintų rajono Valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) jam prie (duomenys neskelbtini) esamų pastatų buvo paskirtas 3.18 ha ploto žemės sklypas, 2004-05-17 atlikti šio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, 2005-06-22. pagal užsakymą atlikti gyvenamojo namo ir pastatų kadastriniai matavimai, 2005-07-28 už jų atlikimą buvo sumokėta 263,42 Lt, įteisinta 1988 m. pastatyta daržinė, 2005 m. kovo mėnesį iš savo asmeninių lėšų atliktas gyvenamojo namo remontas, 2006-11-20 su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudaryta elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų sutartis, 2009 m. G. L. individuali įmonė E. V. prašymu padidino sodyboje elektros kabelių įtampą ir atliko kitus sodybos apšvietimo darbus. Mirus E. V. N. G. perėmė visą tėvo sodybą ir pradėjo ją valdyti ir prižiūrėti. 2010-04-29 pareiškėja užregistravo savo ūkį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavusi ūkininko pažymėjimą pati dirbo žemę, sėjo ir deklaravo pasėlius. Nuo 2019 m. pareiškėja, panaudos sutarties pagrindu, žemės sklypą perdavė ūkininkui, kuris nuolat ją dirba (žemės sklypo 2,94 ha plotas). Pareiškėja nuolat valdė ir prižiūrėjo pastatus ir teritoriją. 2022-07-22 pareiškėjos užsakymu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo patikslintas žemės sklypo plotas, kuris šiuo metu yra 3.1800 ha ploto. Pareiškėja nuolat moka už sunaudotą elektros energiją, nuo 2021 m. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl šiukšlių iš sodybos teritorijos išvežimo ir apmoka paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Nuo 1987 m. visą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) valdė ir prižiūrėjo pareiškėjos tėvas E. V., o jam mirus visos sodybos valdymą perėmė pareiškėja, kuri ją valdo, prižiūri ir rūpinasi kaip nuosavu turtu nuo 2010 m.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK4.68 straipsnio 1 dalyje, nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose, nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja sąžiningai įgijo nurodytą turtą 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2010 m., t. y. daugiau negu 10 metų valdo kaip savo ir juo rūpinasi.2010-04-29 pareiškėja užregistravo savo ūkį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gavusi ūkininko pažymėjimą pati dirbo žemę, sėjo ir deklaravo pasėlius. Nuo 2019 m. pareiškėja, panaudos sutarties pagrindu, žemės sklypą perdavė ūkininkui, kuri nuolat dirbama (žemės sklypo 2,94 ha plotas). Pareiškėja nuolat valdė ir prižiūrėjo pastatus ir teritoriją. 2022-07-22 pareiškėjos užsakymu sklypo kadastriniais matavimais buvo patikslintas žemės sklypo plotas, kuris šiuo metu yra 3.1800 ha ploto. Pareiškėja nuo 2021 m. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl šiukšlių iš sodybos teritorijos išvežimo ir apmoka paslaugas pagal pateiktas sąskaitas, moka už sunaudotą elektrą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja būtų įgijusi turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.