Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1206-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-14
Bylos Nr.
1A-1206-166-2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01554-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Regina Pocienė, Viktoras Dovidaitis
Nuteistasis
J. V., R. S.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-1206/2011

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01554-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;1.1.8.1.;1.1.8.6.;1.1.8.6.2.; (S) 1.2.14.3.1.;2.1.7.4.;2.1.7.4.1.;2.4.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Viktoro Dovidaičio, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,gynėjams advokatams Mansurui Muksinovui, Elenai Žilėnienei,nuteistiesiems J. V., R. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio kuriuo:

J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš J. V., R. S. solidariai 180 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos L. V. naudai.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-07-10 apie 12.00 val., prie Stadiono g. 1 namo laiptinės, Vilniuje, veikdamas kartu su R. S., tuo metu, kai R. S. panaudojo fizinį smurtą – ranka apėmė L. V. kaklą ir pradėjo jį smaugti, jis iš priekinės dešinės L. V. kelnių kišenės ištraukė 100 Lt. Tokiu būdu jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė L. V. priklausančius 100 Lt.

R. S. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-07-10 apie 12.00 val., prie Stadiono g. 1 namo laiptinės, Vilniuje, veikdamas kartu su J. V., panaudojo fizinį smurtą – ranka apėmė L. V. kaklą ir pradėjo smaugti, o tuo metu J. V. iš priekinės dešinės L. V. kelnių kišenės ištraukė 100 Lt. Tokiu būdu jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė L. V. priklausančius 100 Lt.

Šiais savo veiksmais J. V. ir R. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teisme, jis prisipažino, kad apkalbėjo R. S., pasakė, su kuo iš tikrųjų padarė nusikaltimą, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pasak apelianto teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis kaltę pripažino pilnai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti žalą. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo amžių, sveikatą ir kuo greičiau išėjus į laisvę duoti galimybę adaptatuotis. Tai pat apeliantas prašo į teismo posėdį iškviesti liudytoją D. K. bei grąžinti bylą tyrėjai, kad būtų nustatyti byloje dalyvavę asmenys.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo jį išteisinti. Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo nusikaltime. Apelianto manymu, teismas vadovavosi prieštaringais J. V. parodymais, kuris jį apkalbėjo, parodydamas, kad nusikaltimą padarė kartu su juo. Pasak apelianto, teisiamojo posėdžio metu, J. V. nurodė, kad siekdamas keršto už įskundimą, davė melagingus parodymus prieš jį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apelianto manymu, teismas privalėjo vadovautis asmens nekaltumo prezumpcijos principu, kai nepašalintos abejonės dėl asmens kaltumo vertintinos jo išteisinimo prasme. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad nebuvo daromas jo ir nukentėjusiojo atpažinimas, nebuvo nuimti jo pirštų antspaudai, kitos priemonės patikslinančios jo dalyvavimą apiplėšime. Apeliantas pažymi, kad tyrėja klaidingai įrašė jo duomenis, kad jis gimė Vilniuje, o ne Latvijoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė skundus patenkinti, prokurorė prašė skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. V. ir R. S. apeliaciniai skundai netenkintini.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl nuteistojo J. V. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis J. V. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jis kaltę pripažino pilnai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti žalą. Apygardos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai ir jie yra atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. V. nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Už J. V. padarytą nusikalstamą veiką, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – J. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį nuteistajam J. V., Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis anksčiau devynis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, nedirba, kas rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui.

Pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad J. V. duodamas parodymus teisme, nebuvo nuoširdus, pakeitė parodymus ir nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su bendrininko R. S. dalyvavimu nusikalstamoje veikoje. J. V. apklaustas įtariamuoju parodė, kad buvo kartu su R. S. ir vaikinu vardu „Kebabas“. Nutarę apiplėšti nukentėjusįjį, jie jį pasekė ir J. V. paprašius nukentėjusiojo cigaretės, Ričardui suėmus jį už kaklo ir pradėjus smaugti, „Kebabui“ laikant senuko rankas ir nukentėjusįjį paguldžius, J. V. išėmė pinigus (T1 b.l. 24). Papildomos apklausos metu, J. V. savo parodymus patvirtino (T1 b.l. 26). Tačiau bylą nagrinėjant teisme, apeliantas pakeitė parodymus, nurodydamas, kad R. S. jis apkalbėjo, o nusikaltime kartu su juo dalyvavo visai kitas asmuo. Kolegija tokius parodymus vertina, kaip teismo klaidinimą bei trukdymą byloje nustatyti tiesą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkės teismui nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliantas taip pat teigia, kad atsiprašė nukentėjusiojo bei sutiko atlyginti žalą. Nuteistojo atsiprašymas, apylinkės teismo teisėjai suteikus paskutinį žodį vertinamas, kaip siekimas sušvelninti gręsiančią atsakomybę. Nuteistasis pats turi nuoširdžiai siekti sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, teikti nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą bei privalo atlyginti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.

Nuteistasis J. V. prašė į teismo posėdį iškviesti liudytoją D. K.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apklausti liudytojo D. K. nepavyko, nepavyko ir jo į teismo posėdį atvesdinti. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodytu adresu jis surastas nebuvo, o 2011-09-14 buvo paskelbta D. K. administracinė paieška. Remiantis LR BPK 276 str. 1 d. pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. K. parodymai (T2 b.l.72). Nagrinėjant nuteistųjų skundus apygardos teisme, R. S. parodė, kad yra girdėjęs, jog D. K. yra nuteistas ir atlieka bausmę. Atsižvelgiant į „Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro“ duomenis apie D. K., matyti, jog jis yra nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2011-09-13 nutartimi jo apeliacinis skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie liudytojo D. K. buvimo vietą ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas, o jo parodymai buvo pagarsinti pirmos instancijos teismo posėdžio metu, kolegija netenkino nuteistojo prašymo. Be to pažymima, kad ikiteisminis tyrimas, šioje byloje, D. K. atžvilgiu buvo nutrauktas. (t1 B.L. 189-190). Atsižvelgiant į aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nebuvo galimybės liudytojo D. K. iškviesti į teismo posėdį, todėl šis apelianto argumentas yra atmestinas.

Taipogi apeliantas prašo atsižvelgti į jo amžių, sveikatą ir duoti galimybę išėjus į laisvę, kuo greičiau adaptuotis. Šie nuteistojo argumentai vertinami kritiškai ir yra atmestini. Pažymėtina, kad nei nuteistojo amžius, nei sveikata, nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos darymo prieš vyresnį už save nukentėjusįjį. Nuteistasis praeityje teistas devynis kartus, yra recidyvistas, o jo tyčinio, suplanuoto nusikaltimo padarymas, įrodo, kad jis nepaiso įstatymų, nusistovėjusių normų ir nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį.

Apelianto prašymas grąžinti bylą tyrėjui, siekiant, kad būtų nustatyti byloje dalyvavę asmenys yra atmestinas. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad atsižvelgiant į kaltinamųjų paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, byloje esančią medžiagą, nuteistojo J. V. kaltė yra pilnai įrodyta, o jo veika pagal LR BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Todėl nustatinėti papildomų tariamų asmenų nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti nuteistojo J. V. apeliacinio skundo, todėl jis yra atmestinas.

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis R. S. prašo jį išteisinti, kadangi nėra jokių įrodymų, kad jis dalyvavo nusikaltime. Apygardos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir jis yra atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. V. ir R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. bei paskyrė jiems tinkamas bausmes. LR BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimų, teismas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Nors pats apeliantas neigia dalyvavę jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padaryme, tačiau tokie argumentai vertinti, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems nuteistojo J. V. pirminiams parodymams, nukentėjusiojo, liudytojo D. K. parodymams, užfiksuotai vaizdo bei kitai bylos medžiagai.

LR BK 180 str. 1 d. nustatyta atsakomybė tam, kas padarė plėšimą – panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Bylos neginčytinai nustatyta, kad R. S., 2011-07-10 apie 12.00 val., prie Stadiono g. 1 namo laiptinės, Vilniuje, veikdamas kartu su J. V., panaudojo fizinį smurtą – ranka apėmė L. V. kaklą ir pradėjo smaugti, o tuo metu J. V. iš priekinės dešinės L. V. kelnių kišenės ištraukė 100 Lt. Tokiu būdu jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė L. V. priklausančius 100 Lt.

Nuteistasis R. S. neneigia, kad minėta dieną buvo prie parduotuvės „Iki“ kartu su J. V. ir D. K.. Taip pat neneigia, kad kartu su minėtais asmenimis ėjo paskui nukentėjusįjį. Tokius parodymus patvirtina nuteistasis J. V., liudytojas D. K., nukentėjusysis bei filmuota vaizdo medžiaga. J. V. neneigia, kad sekė L. V. kartu su R. S. ir D. K. tikslu apiplėšti, o po to su R. S. apiplėšė. Nors nuteistasis J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė, teismas vadovaujasi pirminiais jo parodymais, kurie atitinka surinktą bylos medžiagą. Tai, kad J. V. parodė, kad apiplėšė nukentėjusįjį su kitu asmeniu, o ne su R. S., o pastarasis neigia dalyvavęs apiplėšime, šiuos nuteistųjų parodymus apygardos teismas vertina kritiškai, kadangi jie yra paneigti L. V. parodymais. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, kadangi jo parodymai nuo pat pradžių yra nuoseklūs ir sutampa tiek visumoje nagrinėjant įvykių seką, tiek smulkiomis detalėmis. Jis parodė, kad jį apiplėšė du vyriškiai, iš kurių J. V. ištraukė pinigus, o kitas vyras jį laikė už kaklo. Liudytojas D. K. parodė, kad paskui nukentėjusįjį nusekė J. V. ir R. S.. Pažymėtina, kad paklausus nuteistojo J. V., su kokiu pažystamu jis apiplėšė nukentėjusįjį, jis negalėjo paaiškinti nei kur jis gyvena, nei jo pavardės, tik parodė, kad tas atsitiktinai sutiktas pažįstamas vardu Andrejus. Kolegija pritaria apylinkės teismo nuomonei, kad per laiką, kol nukentėjusysis ėjo namo, įkalbėti kitą asmenį įvykdyti plėšimą neįtikėtina, o tokie J. V. parodymai laikytini, kaip bandymas padėti R. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. J. V. aiškinimas, kad jis apkalbėjo R. S. kerštaudamas, kadangi dėl pastarojo parodymų, buvo suimtas kitoje byloje nėra pagrįstas kitais įrodymais, todėl yra atmestinas. Taigi, byloje surinkti ir ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. S. kartu su J. V. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir išteisinti R. S. nėra pagrindo.

Dėl apelianto argumentų, kad nebuvo daromas jo ir nukentėjusiojo atpažinimas, bei nebuvo nuimti pirštų antspaudai, kolegijos nuomone nepaneigia jo kaltės, kuri įrodyta kitais surinktais bylos duomenimis ir yra atmestini. Argumentas, kad tyrėja klaidingai įrašė jo duomenimis vertinama, kaip techninė klaida ir reikšmės jo kaltumo įrodymui neturi.

Remianti išdėstytomis aplinkybės, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų J. V. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Viktoras DovidaitisRegina Pocienė