Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam D. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo: D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2007-05-03 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

D. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, paskiriant auklėjimo poveikio priemones: įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, šešiems mėnesiams apribotas elgesys, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Šiuo nuosprendžiu iš D. K. ir D. D. priteista po 750 Lt nukentėjusiajam M. R..

Nuteistojo D. D. atžvilgiu skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

D. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas, o D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., už tai, kad 2007-12-25 apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje, slapta pagrobė svetimą turtą-M. R. automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį Ašigalio gatvėje prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti civilinį ieškinį, nes jis yra suimtas ir neturi galimybės jo grąžinti, nepratęsti kardomosios priemonės suėmimo, kad galėtų grąžinti civilinį ieškinį, sumažinti bausmės laiką. Skunde nurodo, žalą gali pilnai atlyginti jo bendrininkas D. D., kuris yra laisvas. Jam nebuvo suteikta proga iki teismo atsiprašyti nukentėjusiojo ir atlyginti nuostolius, nes buvo suimtas be priežasties, nors prisipažino skiriant suėmimą. Teismui nepateikta pažyma, kad mokėsi Kauno statybininkų mokykloje, yra susipykęs su tėvu, o motina išvykusi į Vokietiją. Be to, teismas neatsižvelgė, kad būdamas tardymo izoliatoriuje mokosi gana patenkinamai, o nuosprendis priimtas per gimimo dieną.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo D. K. kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo apeliantas neneigia, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad D. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. K., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Apeliantas buvo teisiamas penktą kartą už nusikaltimus nuosavybei, iš jų antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nors pastaroji aplinkybė ir nenumatyta LR BK 59 str., nurodančiame kokios yra atsakomybę lenginančios aplinkybės, į jas atsižvelgė skirdamas bausmę. Nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgti į tas pačias skunde nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas ir mažinti paskirtą bausmę.

Kolegija pažymi, kad nuteistasis D. K. šį naują analogišką nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, nors buvo pilnai neatlikęs bausmės, tačiau išvadų nepadarė, ankstesni teistumai jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, jis ir toliau daro nusikaltimus nuosavybei, tai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, todėl teismas privalėjo į tai atsižvelgti skirdamas bausmę. Nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kas taip pat turėjo reikšmės bausmės dydžiui.

Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. skyrė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė, nei nurodyto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bausmės dydžio nustatymui esminės reikšmės turėjo šios išvardintos, byloje nustatytos aplinkybės, todėl bausmė negali būti mažinama atsižvelgus į apelianto skunde nurodomus argumentus, tai, jog jis tardymo izoliatoriuje mokosi patenkinamai, yra susipykęs su tėvu, motina išvykusi į Vokietiją, nes jų reikšmė antraeilė. Kolegija įvertinusi padarytos veikos pavojingumą, tai, jog nusikaltimo padarymui iš anksto buvo ruošiamasi, nuteistojo asmenybę, pripažįsta, kad apeliantui paskirta bausmė yra švelni, todėl ją dar labiau mažinti nėra pagrindo.

D. K. paskirtos galutinės bausmės dydį apsprendė tai, kad už šį nusikaltimą paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. buvo subendrinta iš dalies pridedant, su 2007-05-03 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, pridedant 2 mėnesius, nors neatliktoji dalis-4 mėn. 28 d. Baudžiamasis įstatymas reglamentuojantis bausmių subendrinimą nepažeistas, taikytas palankesnis nuteistajam subendrinimo būdas.

Atmestinas apelianto prašymas dėl civilinio ieškinio panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas byloje nuosprendį nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimą išnagrinėjo išsamiai ir pagrįstai jį patenkino. Padarytos žalos atlyginimo pagrįstumą įrodo teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. R. R. civilinį ieškinį pripažino ir pats D. K.. Iš D. K. teisingai priteista atlyginti dalį-pusę, tai yra 750 Lt padarytos turtinės žalos. LR CK 6.5 str. numatyta, kad jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (LR CK 6.6 str. 1 d.). Įvertinus tai kas pasakyta, D. K. ieškinio dalies negalima nei naikinti, nei įpareigoti ją atlyginti solidariai bendraskolį D. D., nes nėra civilinio ieškinio šalių susitarimo dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo solidariai.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Todėl teismas nagrinėdamas bylą taiko LR BPK numatytus bylų nagrinėjimo terminus ir nusikaltimą padariusio asmens gimimo diena nėra pagrindas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atmestinas neatitinkantis tikrovės nuteistojo teiginys, kad jam nebuvo suteikta galimybė atsiprašyti nukentėjusįjį, kadangi teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo nukentėjusyis R. R. ir apeliantas jo atsiprašė.

Kolegija nustatė, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė D. K. paskirta pagrįstai. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos ir turi būti nedelsiant vykdomas, todėl pakeisti paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą į švelnesnę nėra pagrindo.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.