- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-62-788-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-628-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Antanas Ablingis (pran.)
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. rugpjūčio 11 d. (pagal gavimo teisme datą) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti 2011 m. sausio 7 d. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) viršininko įsakymą Nr. 1P-15K „Dėl atleidimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo), kuriuo jis buvo atleistas iš pareigų, ir grąžinti jį į Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus A6 kategorijos pareigas nuo 2011 m. liepos 14 d.
Šalies argumentai
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. rugsėjo 1 d. skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas, be kita ko, pateikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant teismui praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, jog su Įsakymu dėl atleidimo buvo supažindintas 2011 m. sausio 10 d., šio įsakymo per vieno mėnesio terminą neskundė, kadangi pripažįsta, jog jo priėmimo metu atsakovas elgėsi pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto reikalavimus ir tuo metu iš pareigų jis buvo atleistas nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Pažymėjo, jog tai pripažįsta dėl to, jog 2011 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-397-10 buvo panaikintas 2005 m. kovo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, todėl galiojant minėtam Kauno apygardos teismo nuosprendžiui, jis neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą. Teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2011 m. liepos 5 d. baudžiamojoje byloje priėmė nutartį ir panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo nuteisimo pagal BK 228 straipsnį ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 29 d. taip pat pateikė patikslintą skundą, kuriuo konkrečiau suformulavo pirminio skundo reikalavimus ir prašė panaikinti 2011 m. sausio 7 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymą Nr. 1P-15K „Dėl atleidimo“; panaikinti 2011 m. liepos 20 d. Kauno teritorinės muitinės raštą Nr. 1B-6.23-14071 (toliau – ir Muitinės raštas), kuriuo netenkintas prašymas grąžinti pareiškėją į tarnybą muitinėje; 3) grąžinti jį į tarnybą muitinėje, t. y. į prieš tai užimtas Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus A kategorijos pareigas; 4) priteisti jo naudai iš Kauno teritorinės muitinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškimo grąžinti į tarnybą muitinėje pateikimo Kauno teritorinei muitinei dienos, t. y. nuo 2011 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į pareigas visiško įvykdymo dienos.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažino, jog apie ginčijamą Įsakymą dėl atleidimo sužinojo 2011 m. sausio 10 d., o termino skundui paduoti praleidimo priežastis siejo su baudžiamosios bylos baigtimi. Pažymėjo, jog tokios termino praleidimo priežastys yra susijusios su paties pareiškėjo valingu elgesiu, realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl jos nepripažintinos svarbiomis. Pabrėžė, jog pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, be to, jei teismas, nagrinėdamas bylą išsiaiškina, jog yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurios baigtis turi tiesioginės reikšmės administracinės bylos nagrinėjimui, pats privalo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl minėtas pareiškėjo neveikimas yra teisiškai nepagrįstas. Padarė išvadą, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, kad įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atsakingas ir rūpestingas, todėl jo prašymo teismas netenkino ir termino skundui paduoti neatnaujino bei skundą šioje dalyje priimti atsisakė. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčijamu Muitinės raštu, kuriuo netenkintas prašymas grąžinti pareiškėją į tarnybą muitinėje, pareiškėjas yra informuojamas, jog iš tarnybos teritorinėje muitinėje jis atleistas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-15K pagrindu ir nėra įsigaliojusio teismo išteisinamojo nuosprendžio, kurio pagrindu galėtų būti grąžintas į tarnybą, todėl vertinti šio Muitinės rašto, kaip savarankiško administracinio akto negalima, o jis savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl nenagrinėtinas teismų ir dėl šios priežasties skundą dalyje dėl minėto rašto panaikinimo atsisakytina priimti. Konstatavo ir tai, kad skundo reikalavimai grąžinti pareiškėją į tarnybą muitinėje ir priteisti pareiškėjo naudai iš Kauno teritorinės muitinės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai iš skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą dėl atleidimo, todėl neišsprendus ginčo dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos muitinėje, negali būti sprendžiamas iš esmės ginčas dėl anksčiau nurodytų reikalavimų.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2011 m. sausio 7 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 1P-15K panaikinimo, o skundo priėmimo klausimą dėl 2011 m. liepos 20 d. Kauno teritorinės muitinės rašto Nr. 1B-6.23-14071 perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamoje teismo nutartyje skundo padavimo terminas nebuvo atnaujintas, netinkamai įvertinus jo nurodytas objektyvias aplinkybes, kurios nepriklausė nuo jo valios ir apribojo jo galimybes efektyviai pasinaudoti teise pateikti skundą. Pažymi, jog Įsakymo dėl atleidimo (apie jį sužinojęs 2011 m. sausio 10 d.) per vieną mėnesį neskundė, nes jo priėmimo metu atsakovas elgėsi pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto reikalavimus ir jį iš pareigų atleido, nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Nurodo, jog tai pripažįsta todėl, kad 2011 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-397-10 buvo panaikintas 2005 m. kovo 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Pažymi, jog minėtam Kauno apygardos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir tapus vykdytinu dokumentu jis neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo, o jam liko tik teisė kreiptis į LAT kasacine tvarka, kas laikytina objektyviomis, nuo jo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, nes atsakovas turėjo pagrindą atleisti jį iš tarnybos. Mano, jog tik LAT priėmus nutartį, kuria buvo panaikinta bylos dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, jis įgijo teisę paduoti skundą dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo, tačiau tuo metu jau buvo praleistas terminas skundui paduoti. Akcentuoja, jog būtent LAT nutartis įtakojo aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku paduoti skundą, išnykimą, o jis po šių aplinkybių išnykimo į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi per protingą laiko tarpą. Nurodo, jog nesutinka ir su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais motyvais dėl atsisakymo nagrinėti Muitinės raštą bei pažymi, kad dėl šio rašto skundo padavimo termino jis nėra praleidęs. Pažymi, jog teismo motyvai prieštarauja to paties teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarčiai, kuria jam buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti ir kurioje konstatuota, jog Muitinės raštas jam pasekmes sukelia. Teigia, jog šis raštas jam pasekmes sukėlė, nes negrąžinus jo į tarnybą tuo pačiu liko nepakeistas ir jo atleidimo iš pareigų pagrindas, o tokia situacija ne tik neatitinka tikrovės, nes šiuo metu jis nėra teistas, o Sodros ir Muitinės departamento duomenų bazėse įtvirtintas atleidimo pagrindas – teistumas, bet ir varžo jo kaip piliečio teises susirasti kitą darbą, lygiateisiškai konkuruoti darbo rinkoje, be to, dėl to, kad nebuvo grąžintas į tarnybą jis negauna darbo užmokesčio. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas, atsisakydamas jį priimti į tarnybą, remiantis tuo, jog jo atžvilgiu nėra priimtas išteisinamasis nuosprendis bei tuo pagrindu, kad bylos dalis dėl nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį panaikinta ir perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, jo atžvilgiu pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Priduria, jog atnaujinus skundo padavimo terminą dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo, turėtų būti nagrinėjami ir jo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios.
Byloje nustatyta, kad su Įsakymu dėl atleidimo pareiškėjas buvo supažindintas 2011 m. sausio 10 d., ko neginčijo ir jis pats, tačiau į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo per vieną mėnesį jis nesikreipė, o skundą teismui padavė tik 2011 m. rugpjūčio 11 d. (pagal gavimo teisme datą), motyvuodamas tokį nustatyto termino skundui paduoti praleidimą tuo, jog tuo metu, kai jis galėjo ginčyti šį jo atžvilgiu priimtą įsakymą tam nebuvo pagrindo, nes įsakymas buvo priimtas teisėtai, t. y. iš tarnybos jis buvo atleistas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto reikalavimus, o savo teises jis nusprendė ginti, paduodamas kasacinį skundą.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas terminą paduoti skundą dėl Įsakymo dėl atleidimo panaikinimo praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija vertina, jog tai, kad pareiškėjas kreipimosi į teismą momentą pasirinko po to, kai buvo priimta byloje minima LAT nutartis, yra subjektyvi aplinkybė, kuri priklausė nuo pareiškėjo valios, todėl konstatuoti, jog byloje egzistuoja aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria tam pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad teismas yra imperatyviai įpareigotas administracinę bylą sustabdyti, jeigu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurios baigtis turi tiesioginės reikšmės šios administracinės bylos nagrinėjimui (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl pareiškėjui niekas netrukdė įstatymo nustatytais terminais ginčyti Įsakymą dėl atleidimo, net jeigu jo priėmimo metu jis ir buvo priimtas nepažeidžiant įstatymo, paduotame skunde nurodant, jog jis yra teismo nuosprendį, sudariusį pagrindą atleisti jį iš tarnybos Įsakymu dėl atleidimo, apskundęs kasacine tvarka, tačiau jis to dėl savo subjektyvios pozicijos nepadarė. Be to, akcentuotina, kad byloje minima LAT nutartis priimta 2011 m. liepos 5 d., o pareiškėjas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė 2011 m. rugpjūčio 11 d., t. y. daugiau nei po mėnesio. Tokio delsimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nuo jo valios nepriklausiusių, o dėl to, kad nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo šį praleistą terminą atnaujinti.
Pasisakydama dėl 2011 m. liepos 20 d. Kauno teritorinės muitinės rašto Nr. 1B-6.23-14071 teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neapgrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas prieštaravo pats sau vienoje nutartyje (2011 m. rugpjūčio 18 d.) konstatuodamas, kad Muitinės raštas jam teisines pasekmes sukelia, o kitoje (2011 m. rugsėjo 8 d.) nurodydamas, jog jis savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl nenagrinėtinas teismų, ir dėl šios priežasties skundą dalyje dėl minėto rašto panaikinimo atsisakytina priimti. Šiuo aspektu akcentuotina, jog 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, o ja tik buvo nustatytas terminas pareiškėjo paduoto skundo trūkumams pašalinti, akcentuojant, jog skundo turinyje dėstomos aplinkybės turi sutapti su skundo reikalavimais, tačiau nepatvirtinant minėtų pareiškėjo dėstomų aplinkybių teisingumą, todėl toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėja tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Nagrinėjamu atveju Muitinės raštu jokios teisės ar pareigos pareiškėjui nenustatytos, tad nėra jokio pagrindo minėtą raštą priskirti individualiems teisės aktams. Konstatuotina, jog toks raštas nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko, ką visiškai pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, skundą dalyje dėl minėto rašto panaikinimo atsisakydamas priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjo minimos jam sukeltos teisinės pasekmės yra sietinos ne su 2011 m. liepos 20 d. Kauno teritorinės muitinės raštu Nr. 1B-6.23-14071, o su 2011 m. sausio 7 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr. 1P-15K priėmimu, nes pats pareiškėjas pripažįsta, kad klausimas dėl grąžinimo į tarnybą turi būti sprendžiamas išnagrinėjus termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti atnaujinimo klausimą, taigi jis tokį reikalavimą reiškia kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti 2011 m. sausio 7 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymą Nr. 1P-15K. Dėl pareiškėjo argumento, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nes liko nepakeistas ir jo atleidimo iš pareigų pagrindas, pažymėtina, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 13 d. prašymu nesikreipė į atsakovą dėl atleidimo iš tarnybos pagrindo pakeitimo ir 2011 m. liepos 20 d. Kauno teritorinės muitinės raštu Nr. 1B-6.23-14071 šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Tuo tarpu tokio pobūdžio atsakovui adresuotas reikalavimas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir atsakovo atsisakymas tai padaryti, atsispindintis priimtame dokumente, galėtų būti atskiras administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo atskirajame skunde minimi reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pagal pasirinktą teisių gynybos būdą, kaip iš esmės nurodo ir pats pareiškėjas, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą dėl atleidimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir šiuos skundo reikalavimus.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.