- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- A8.-897-506/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00683-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – institucija, VMI), – atstovui Jonui Osteriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, nuo 2019-08-31 iki 2019-09-03 bendrovei priklausančioje ledainėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti baristės pareigose V. M., sudaręs su pastarąja darbo sutartį, tačiau apie šios įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Be to, R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį dėl to, jog 2019-09-03 13.50 val. patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad kasos operacijų žurnale nebuvo atspausdintų ir įklijuotų mėnesinių „Z“ ataskaitų už 2019 metų balandį-rugpjūtį, nebuvo pildomi žurnalo 23 „Pinigus atidaviau“ bei 24 „Pinigus priėmiau“ stulpeliai, taip R. V. pažeidė 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių (toliau ir – taisyklės) 28.1 ir 30 punktų reikalavimus, bei taisyklių 2 priedo „Kasos aparato kasos operacijų žurnalo pildymas ir saugojimas“ 2 ir 3 punktų reikalavimus.
Be to, R. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-06-30 į PVM deklaracijas ir ataskaitas (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis ir pateikė juos mokesčių administratoriui; šiuos duomenis patikslino 2020-01-08, tai yra: PVM deklaracijose už 2017 metus deklaravo 71779 eurais PVM apmokestinamus sandorius, patikslinus deklaravo 189600 eurais PVM apmokestinamus sandorius, atskaitomas pirkimo PVM buvo deklaruotas 16721 euras, patikslinus sudarė 27029 eurus; už 2017 metus buvo deklaruotas 1718 eurų grąžintinas PVM, po patikslinimo bendrovė deklaravo 12745 eurų mokėtiną PVM; PVM deklaracijose už 2018 metus deklaravo 62732 eurais PVM apmokestinamus sandorius, patikslinus deklaravo 189968 eurais PVM apmokestinamus sandorius, atskaitomas pirkimo PVM buvo deklaruotas 15916 eurų, patikslinus sudarė 40191 eurą; už 2018 metus buvo deklaruotas 2409 eurų grąžintinas PVM, po patikslinimo bendrovė deklaravo 1367 eurų mokėtiną PVM; PVM deklaracijose už 2019 metų sausį-birželį deklaravo 43514 eurų PVM apmokestinamus sandorius, patikslinus deklaravo 75501 euru PVM apmokestinamus sandorius, atskaitomas pirkimo PVM buvo deklaruotas 4652 eurus, patikslinus sudarė 13332 eurus; už 2019 metų sausį-birželį buvo deklaruotas 2699 eurų mokėtinas PVM, po patikslinimo bendrovė deklaravo 1082 eurų mokėtiną PVM, tai yra, pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 dalies, 73 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, VMI viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28, 42, 49 punktų reikalavimus; 2020-01-08 bendrovė taip pat patikslino metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2017 metus ir papildomai deklaravo 28501 eurą pelno bei 1425 eurus pelno mokesčio; už 2018 metus bendrovė deklaravo 38572 eurus nuostolio, kuris susidarė dėl verslo plėtros, ir pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 4 dalies, 73 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, VMI viršininko 2007-01-15 įsakymo Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčių deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 120 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
R. V. prisipažino kaltu dėl inkriminuotų nusižengimų. Teismo posėdyje pažeidėjas paaiškino, kad su V. M. sudarė rašytinę darbo sutartį ir elektroniniu paštu išsiuntė į buhalteriją, tačiau buhalterė laiško neperskaitė, dėl to apie darbuotoją VSDFV teritoriniam skyriui nepranešė; gailisi dėl nesusipratimo, nelinkęs įdarbinti nelegalius darbuotojus. 2017 metais pasikeitė buhalterė, todėl dalis dokumentų – ataskaitų, deklaracijų – buvo atiduotos ne laiku arba iš viso neatiduotos, į jas buvo įrašyti klaidingi duomenys. „Z“ ataskaitas ištraukia kiekvieną dieną, tačiau nežinojo, kad privalo pildyti ataskaitą kiekvieną mėnesį. Prašė nebausti, nes per mėnesį uždirba 600 eurų, tačiau karantino laikotarpiu nedirbo ir visai neturėjo pajamų.
Teismo posėdyje liudytoja V. M. parodė, kad 2019 metų rugpjūtį-rugsėjį dirbo ledainėje, su R. V. nuotoliniu būdu sudarė darbo sutartį, ją gavo, pasirašė ir išsiuntė R. V., atlyginimą gaudavo kiekvieno mėnesio 15 dieną. Kodėl apie sutartį nebuvo pranešta Sodrai, nežino.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Jonas Osteris paaiškino, kad nusižengimai įrodyti, prašė R. V. skirti baudą sankcijos ribose.
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 5.2.1 punkte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2013-05-27 yra R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruotas nuo 2013-05-28. (13 b. l.)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad R. V. padaryti ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai yra visiškai įrodyti tiek R. V. ir liudytojos teismo posėdžio metu duotais parodymais, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (3-4 b. l.); operatyvaus patikrinimo pažyma (5-6 b. l.); faktų fiksavimo pažyma (7 b. l.); darbo sutarties kopija (12 b. l.); paaiškinimais (8, 9 b. l.); Sodros duomenimis (10, 11 b. l.); kasos aparato kasos operacijų žurnalo duomenimis (14, 15 b. l.); Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (13 b. l.).
Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį
Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta darbo kodekse. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbą vertinant kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-01 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 ir kt.).
Tyrimo metu barista V. M. 2019-09-03 dirbo ledainėje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, nors darbo sutartis su ja buvo sudaryta, apie jos darbą VSDFV teritoriniam skyriui įstatymo nustatyta tvarka pranešta nebuvo. Sodros duomenimis apie V. M. įdarbinimą bendrovėje pranešta 2019-09-03.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad darbo sutartis, nors ir buvo sudaryta, apie baristos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną pranešta nebuvo, ir darbdavys neturėjo teisės leisti pradėti darbuotojai dirbti, jos darbas dėl aptartos aplinkybės vertinamas nelegaliu.
Vadovaudamasis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog R. V. leido V. M. dirbti nelegalų darbą nuo 2019-08-31 iki 2019-09-03, nes nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą. Pažeidėjo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, R. V. administracinė veika atitinka visus šio administracinio nusižengimo sudėties požymius.
Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį
Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini)pateiktą kasos aparato operacijų žurnalą, matyti, kad nebuvo spausdinamos ir klijuojamos mėnesinės “Z” atskaitos už 2019 metų balandį-rugpjūtį, neužpildyti žurnalo 23 „Pinigus atidaviau“ bei 24 „Pinigus priėmiau“ stulpeliai.
R. V. patvirtino, kad kasos operacijų žurnalo duomenimis nustatyti pažeidimai buvo padaryti, nes jis nežinojo, jog būtina turėti mėnesines ataskaitas.
Pagal VMI viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 28.1. punktą kasos aparatą naudojantis Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiantis juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar jo padalinys turi pildyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalą (Taisyklių 2 priedas, kuriame pateikta kasos aparato kasos operacijų žurnalo forma bei detalizuota pildymo ir saugojimo tvarka; priedo 4 punkte aiškiai aprašyta, kas turi būti pildoma kasos aparato kasos operacijų žurnale), o 30 punkte reglamentuota, kad kasos aparato kasos operacijų žurnale klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita; už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas; kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras; užpildytas kasos operacijų žurnalas turi būti saugomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.
Aukščiau aptarti nustatyti Kasos aparato kasos operacijų žurnalo pildymo pažeidimai leidžia daryti išvadą, jog minėtų taisyklių nebuvo laikomasi, todėl R. V. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį kaip kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimas.
Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį
2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnyje reglamentuotos mokesčių mokėtojo pareigos ir, be kita ko, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus PVM mokėtojas privalo teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus.
2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28, 42, 49 punktuose, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse, VMI viršininko 2007-01-15 įsakymo Nr. VA-2 „Dėl metinių pelno mokesčių deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 120 punkte detaliai reglamentuoti reikalavimai užpildant bei pateikiant pridėtinės vertės mokesčio bei metinės pelno mokesčio, metinės fiksuoto pelno mokesčio ir avansinio pelno mokesčio deklaracijas.
Iš pateiktos ir aptartos bylos medžiagos matyti, kad R. V. neužtikrino, kad PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-06-30 pateiktos mokesčių administratoriui, būtų teisingai užpildytos. 2020-01-08 pažeidėjo vadovaujama bendrovė taip pat patikslino ir metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2017 metus, už 2018 metus deklaravo nuostolius. Šiais veiksmais aukščiau nurodytos reglamentuojančių deklaracijų pateikimą nuostatos buvo pažeistos. Atsižvelgiant, kad R. V. padarė trunkamąjį nusižengimą, dvejų metų nuobaudos už jį skyrimo terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos. Nagrinėjamu atveju paskutine pažeidimo padarymo diena laikytina jo nustatymo diena – 2020-02-06. R. V. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį kaip neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas deklaracijas ir neteisingų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui.
R. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis dėl nusižengimų visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, teismas nenustato.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas R. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. R. V. dėl pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ir bendradarbiavo nustatant nusižengimų aplinkybes. Už analogiškus nusižengimus jis nebaustas, buvo nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą vieną kartą, baudą sumokėjo. Atkreiptinas dėmesys į V. M. nelegalaus darbo aplinkybes – darbo sutartis su ja buvo sudaryta ir buvo buhalterei nusiųsta elektroniniu paštu, kurio pastaroji laiku neperskaitė, dėl to pagal įstatymo reikalavimą reikiamu laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Kasos aparatų naudojimo tvarka buvo pažeista ne piktybiškai, o neįsigilinus į įstatymo reikalavimus. Duomenys, nurodyti deklaracijose, kai tik buvo nustatyta, jog jie neteisingi, tuoj pat buvo patikslinti. Teismas remiasi Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl skiriamos nuobaudos teisingumo ir pagrįstumo, ir konstatuoja, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam nusižengimui, o tuo pačiu nebūtų nei teisinga, nei protinga. Teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad byla yra nagrinėjama vos pasibaigus COVID19 viruso pandemijai, paveikusiai ir pažeidėjo materialinę padėtį, tad paskyrus sankcijoje numatytą net ir minimalią baudą, asmuo objektyviai nebeišgalėtų jos sumokėti. ANK 162 straipsnio 1 dalies sankcija nėra itin griežta, o 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti ir įspėjimą. Darytina išvada, kad už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus mažesnio dydžio, nei numatytasis sankcijoje minimalus, baudą, ir atitinkamai už nusižengimą, numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje, minimalaus dydžio baudą, o už nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, įspėjimą, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir paveikti asmenį, padariusį nusižengimus, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų nusižengimų, – bus pasiekta.
Skirdamas galutinę nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 38 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:
- už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą,
- už nusižengimą, numatytą ANK 162 straispnio 1 dalyje, – 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio baudą;
- už nusižengimą, numatytą ANK 187 straispnio 2 dalyje, – įspėjimą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110443098.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.