Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-34-238/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
1S-34-238/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Nr. 1S-34-238/2020
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 357-158 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai, t. y. 2019 m. spalio 23 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 357-158 nutarta taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos priemonėse, neturi galiojančių nuobaudų (paskutinė nuobauda jam paskirta 2017 metais), buvo 5 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir gerą mokymąsi, mokėsi, siekia prasmingo užimtumo, neatlygintinai atlieka aplinkos tvarkymo darbus, prižiūri lokalinio sektoriaus, kuriame gyvena, patalpas, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra tvirti, lygtinio paleidimo atveju jis planuoja įsidarbinti UAB „BC“ įmonėje vadybininko padėjėju, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 56 balų iki 54 balų (statinius veiksnius sudaro 20 balų), bei konstatavusi, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kas bausmės tikslai gali būti pasiekti A. V. likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės.

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Grįsdamas tokią išvadą, apylinkės teismas nurodė, kad A. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 54 balai, iš šių balų net 30 yra kintantys, jam vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai, be to, jis praeityje teistas keturis kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto, šiuo metu bausmę atlieka už apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis A. V. neigia savo kaltę dėl nužudymo, šį nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, tuo tarpu gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys - tų pačių klaidų kartojimas, išlieka kriminogeniniais veiksniais, kas, rodo, jog nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme nėra pakankama lygtiniam paleidimui. Sukritikuodamas Komisijos nutarime nurodytą teiginį, kad nuteistasis yra motyvuotas prasmingam užimtumui, apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog A. V. bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d., tačiau mokytis pradėjo tik 2017 m., gerovės darbus dirba tik nuo 2019 m., o duomenų, kad bausmės atlikimo metu jis dirbo ar kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, bet darbas jam nebuvo suteiktas, nuteistojo asmens byloje nėra, kas, anot teismo, tik patvirtina, jog A. V. neturi teigiamos darbinės motyvacijos, ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai integruotis į visuomenę. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad A. V. bausmės atlikimo metu buvo ne tik 6 kartus skatintas, bet ir 5 kartus baustas drausmine tvarka, be to, jis turi atlyginti 53 591 Eur civilinį ieškinį, tačiau jo nedengia.

4. Nuteistasis A. V. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis yra formali, neatitinkanti teisės reikalavimų, motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamo reikalavimų bei laikmečio dvasios, teisiškai nemotyvuota. Ja nepagrįstai paneigtas nešališkos Komisijos, įstatymais numatyta tvarka išsamiai ir nuodugniai patikrinus ir įvertinus visas teisiškai reglamentuotas aplinkybes, priimtas teisėtas, pagrįstas, nuoseklus ir objektyvus sprendimas, bei pats lygtinio paleidimo institutas. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas išsakė ir paneigė savo paties teiginius, daugelis jų prieštarauja logikai, pateikti argumentai formalūs ir niekuo nepagrįsti. Komisijos nutarimo nepatvirtinimo priežastys priskirtinos aplinkybėms, kurios iš esmės nesusijusios nei su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nei su taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais. Teismas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis keltų pavojų visuomenei, didžioji bausmės dalis yra atlikta. Nėra jokių įstatymu numatytų aplinkybių nepatvirtinti Komisijos sprendimo. Tai, kad jis nedengia priteisto civilinio ieškinio, bei jam likusios neatliktos bausmės dydis yra teisiškai nepagrįstos aplinkybės. Joks įstatymas nenumato apribojimų dėl to tvirtinti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4.2. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad įkalinimo įstaigoje nėra darbo, taigi apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, atima iš jo galimybę išėjus į laisvę dirbti bei dengti įsiskolinimą bei tokiu būdu prieštarauja savo paties išsakytiems argumentams. Juo labiau, kad Komisija nutarimu įpareigojo jį dirbti, nustatė kitus gana griežtus ir visapusišką kontrolę užtikrinančius saugiklius, kurių nesilaikydamas jis būtų nedelsiant grąžintas į pataisos namus. Anot nuteistojo, pateiktą darbdavio pažymą apie tai, kad laisvėje jam bus suteiktas darbas, apylinkės teismas be jokių būtinų duomenų ar įrodymų įvardijo deklaratyvia, pateikdamas tik aukštesniojo teismo dėl su konkrečiai jo pateikta pažyma nesusijusią praktiką.

4.3. Nuteistojo teigimu, tokiu apylinkės teismo sprendimu iš jo atimama viltis, teisėti lūkesčiai ir motyvacija elgtis tinkamai, laikytis visuomenės priimtų elgesio normų, jis yra žlugdomas. Komisija įvertino jo teigiamus elgesio pokyčius, atsižvelgusi į ilgalaikius tyrimus ir praktiką, kuriais nustatyta, kad atsisakymas taikyti probaciją lemia sunkesnę resocializaciją, integraciją bei didina pakartotinių nusikaltimų tikimybę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs jam pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

8. Kaip matyti iš pateiktų argumentų, nuteistojo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog Komisija šiuo atveju nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavusi, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė A. V. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė A. V. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nagrinėjamu atveju egzistavimu. Taigi, Komisija selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis jau šioje bausmės vykdymo stadijoje gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus. Tuo tarpu apylinkės teismas įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, taip pat nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, bei, kaip matyti iš šios nutarties 3 punkto, nurodė labai aiškius motyvus, kurie neleidžia sutikti su Komisijos nuomone, jog nuteistajam jau šiuo metu gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo institutas. Visi skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma jo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, sutikti su nuteistojo teiginiais, jog apylinkės teismo nutartis yra formali, nemotyvuota ar nurodyti motyvai yra niekuo nepagrįsti, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės A. V., Komisijos nariai nebuvo vieningi – nors trys Komisijos nariai balsavo už šio nuteistojo prašymo tenkinimą, tačiau tiek pat jų – trys, balsavo prieš (Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai balsavimą nulėmė Komisijos pirmininkės balsas), kas tik patvirtina, jog teigti, kad A. V. bausmės atlikimo metu, net ir vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaudamas privalomose ir papildomose elgesio pataisos programose, padarė tokią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dar negalima.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis A. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo apylinkės teismas. Priešingai nei teigia A. V., didžioji dalis apylinkės teismo nurodytų atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą motyvų yra susiję su aplinkybių, apibūdinančių jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu, o ne kokių tai kitų šiam klausimui teisingai išspręsti nereikšmingų ar nepakankamai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Nors apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, atsižvelgė ir į tas aplinkybes, kurios pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui – nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą, ankstesnius jo teistumus, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei tai, kad nuteistojo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, tačiau šios aplinkybės nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, jos tik buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, o tai nei BVK įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, nei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

10. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis. Tuo tarpu tiek A. V. vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, šiuo atveju vertintini nuteistojo nenaudai. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. V., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, taip pat papildomose programose, vis tiek nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Be to, nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro daugiau dinaminių (t. y. tokių, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) balų, nei statinių – iš 54 balų 20 balų yra statiniai, o likusieji 34 balai - dinaminiai (apylinkės teismo nutartyje neteisingai nurodoma, jog dinaminių balų yra 30). Pastebėtina ir tai, jog nuo 2019 m. kovo 5 d. atlikto A. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistajam nustatytų dinaminių veiksnių balas pakito labai nežymiai – vos 2 balais. Toks pokytis, įvertinus tai, jog šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 34 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, kad pastaruoju metu jokia reali jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pastebima.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertindamas galimybę taikyti A. V. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į jo bausmės atlikimo metu padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nors A. V. šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau tai savaime nereiškia, jog praeityje bausmės atlikimo metu jo padaryti pažeidimai turėtų būti visiškai sumenkinami ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama, kadangi nuteisto asmens pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius. Be to, pažymėtina, jog bausmę A. V. atlieka nuo 2006 m., o drausminės nuobaudos jam paskirtos nuo 2013 m. iki 2017 m., kas rodo, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas. Tai, kad jis būdamas įkalinimo įstaigoje, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, penkis kartus pažeidė pataisos namų tvarką, vieną kartą itin šiukščiai - vartojo alkoholį, be to, praėjus pakankamai ilgam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, o tai kelia pagrįstas teismo abejones dėl galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

12. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir tai, kad A. V. vis dar neigia savo kaltę dėl nužudymo bei nesiėmė jokių realių veiksmų siekdamas bent iš dalies padengti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius, nors, akivaizdu, jog lėšų tam turėjo, kadangi vien laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. kovo 26 d. jis į savo asmeninę sąskaitą gavo 3 088 eurus ir beveik visus juos išleido išimtinai savo reikmėms (apsipirko pataisos namų parduotuvėje), nepaisydamas nukentėjusiųjų interesų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis nesuvokia savo smurtinių veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir dėl jų kilusių padarinių, jų neanalizuoja, kritiškai nevertina, už savo smurtinį poelgį atsakomybės neprisiima.

13. Abejonių tinkamu A. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Atkreiptinas dėmesys, jog praeityje nuteistasis yra teistas daugiausiai už nusikaltimų turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą – du kartus už vagystes, vieną kartą už plėšimą bei vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą (tuo metu chuliganizmą), be to, ir nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė siekdamas gauti finansinės naudos (organizavo nukentėjusiosios nužudymą, kuris turėjo atrodyti kaip nelaimingas atsitikimas, siekdamas gauti draudimo išmoką), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog laisvėje A. V. nuolat trūko pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui, gauti pajamų siekė nusikalstamu būdu. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis įkalinimo vietoje nedirbo ir net nesistengė gauti darbo, kadangi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Taigi, jokių realių įgūdžių, kurie galėtų padėti jam įsidarbinti laisvėje, bausmės atlikimo metu jis neįgijo. Nors nuteistasis ir pateikė UAB „BC“ pažymą apie galimą jo įdarbinimą vadybininko padėjėju šioje bendrovėje lygtinio paleidimo atveju, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį, juo labiau įvertinus tai, kad A. V. jokių pastangų įsidarbinti pataisos namuose nedėjo, kas rodo jo darbinės motyvacijos stoką.

14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė