Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „S“ atstovo direktoriaus A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirta jam 3900 Lt (30 MGL) dydžio bauda.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys ir iš civilinio atsakovo UAB "S“ priteista I. J. 10000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš kaltinamojo G. S. priteistos nukentėjusiosios I. J. turėtos 2000 Lt išlaidos teisme už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2010-06-21, apie 20.50 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „S“ automobilį VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr. , važiuodamas Nemenčinės plentu nuo Svajonės g., link Nemenčinės plento - O. M. g. sankryžos, pažeidė KET 158 p. reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir vairuojamu automobiliu iš Nemenčinės pl., kuris O. M. g. atžvilgiu laikomas šalutiniu keliu, įvažiavęs į nelygiareikšmių kelių - Nemenčinės plento - O. M. g. sankryžą ir važiuodamas ja Saulėtekio al. Kryptimi, nepraleido pagrindiniu keliu – O. M. g., per sankryžą važiavusio automobilio Citr??n „Xantia“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. K., ir su juo susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio VW „Passat“, valstybinės registracijos Nr., keleivės I. J. sveikata.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nukentėjusioji bei jos atstovė – atmesti, nuteistasis prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra, nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai papildomai nukentėjusiajai priteisė 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes didžiąją neturtinės žalos dalį – 8632 Lt, jau yra atlyginusi UAB „BTA Draudimas“, nepagrįstas.

CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina padraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudėjas, šiuo atveju UAB “S”, turi atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas. Kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius (kasacinė nutartis Nr.2K-410/2008).

Apylinkės teismas nurodė, kad UAB „BTA Draudimas“ paskaičiavo ir nukentėjusiajai I. J. sumokėjo 8 632 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau papildomai įvertino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą – 10 000 Lt.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl nusikalstamų G. S. veiksmų patyrė 50 000 Lt. neturtinę žalą.

Apylinkės teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo UAB „Sostinės taksi“ priteisė 10 000 Lt.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, papildomai priteisdamas nukentėjusiajai I. J. 10 000 Lt, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, G. S. nusikalstamais veiksmais I. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus ir kitokius nepatogumus: vasarą praleido ligoninėse, gydėsi reabilitacijos ligoninėje, liko randai ant veido, rankos, po autoįvykio neteko regėjimo viena akimi, patyrė daug išgyvenimų, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo bendravimo ir įsidarbinimo galimybės, šios pasekmės trukdys nukentėjusiajai gyventi pilnavertį gyvenimą. Be to, apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat įvertino nuteistojo kaltę – nusikaltimas buvo padarytas netyčiniais veiksmais, dėl to nuteistasis gailisi.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiajai papildomai priteista 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, todėl ją sumažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

civilinio atsakovo UAB „S“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.